Pasirinkite kalbą

LT
EN
PL
RU
FR
DE
IT
ES

Paieška

Ieškoti

Susisiekite su mumis

lt Rašykite mums Paieška

2022

  • 280439180_3223123044638957_6503766621581878614_n-7aea7163a7487078fbedfbd57ec1af45.jpg

    B. HAEMHOUTS APIE KONCERTUS NYDERLANDUOSE

    2022.05.12

    Gegužės 19-21 d. mūsų choras koncertuos Mechelene, Antverpene ir Roterdame kartu su orkestru „Casco phil“ ir solistais. Kaip gimė šis koncertų ciklas, klausiame orkestro meno vadovo ir šių koncertų dirigento Benjamino Haemhouts.
    Tai dvigubas projektas, dviejose šalyse: Belgijoje ir Nyderlanduose. „Casco phil“ orkestras turi sponsorių, kuris įsikūręs Roterdame, todėl planavome koncertą ten. Aš jiems pasiūliau tai, apie ką seniai svajojau - atlikti Bethoveno IX simfoniją kartu su šiuolaikinės muzikos kūriniu. Taip šiame koncerte atsirado IX simfonija ir jauno Belgijos kompozitoriaus Frederiko Neyrincko „Artikel 1“. Taip pat esu Naujosios muzikos festivalio Antverpene vadovas. Jis vyksta Handelsbeurs – tik ką atnaujintuose nuostabiuose XVI amžiaus prekybos rūmuose. Čia rengiame Antverpeno pavasario festivalio koncertus.
    Kaip derinasi viename koncerte XIX amžiaus romantikas Beethovenas ir šiuolaikinis kūrėjas?
    Muzika yra šiek tiek konservatyvi ir savo raida atsilieka nuo kitų menų – šiuolaikinio šokio, teatro, tapybos ar skulptūros. Mes nuolat grojame muziką, sukurtą prieš 200-300 metų. Mano manymu, mes grojame per mažai šiuolaikinės muzikos. Jei taip elgsimės dar 50 ar 100 metų, mes tapsime pramogų verslu, o ne meno forma. Turime nešti naują žodį. Geriausia tai daryti derinant žinomus kūrinius, kaip Beethoveno IX ar III simfonijas su įdomiais naujais kūriniais. Publikai tai patiks. Nes vien tik grodami Bachą, Mocartą, Šubertą ar Bramsą, sulauksime klausytojų nepasitenkinimo. Publika atras ir priims naujus kūrinius, jei juos pateiksime tinkamu būdu. Ir tikrai didžiulė auditorija yra atvira tokiems dalykams, daug labiau, nei mums atrodo.
    Koncertai vyks puikiose, tačiau visiškai skirtingose tiek architektūra, tiek akustika salėse.
    Mecheleno katedra yra tradicinė milžiniška katedra, nuostabus architektūros kūrinys, turintis puikią akustiką, mes galėsime ją išbandyti ir įvertinti. Antverpeno Handelsbeurs salės akustika nėra tokia įspūdinga, bet turi daug kitų privalumų ir problemų. Na, o De Doeleno koncertų sale Roterdame yra viena geriausių salių visoje Europoje. Tai bus skirtingi koncertai, keliantys mums didelius reikalavimus, tai bus iššūkis.
    Šie koncertai turėjo vykti prieš dvejus metus, bet buvo nukelti dėl pandemijos. Per tą laiką jūs galėjote rasti kitą kolektyvą. Kodėl pasirinkote Kauno valstybinį chorą?
    Ieškojome choro Belgijoje, bet dauguma chorų atlieka operų muziką ir jų galimybės ribotos, jų sudėtis nepakankama. Antra, aš buvau Kaune prieš ketverius metus pasiklausyti choro. Man jis patiko, padarė įspūdį kokybė, todėl kilo mintis sukurti tarptautinį projektą. Štai kodėl mes koncertuosime Belgijoje.
    Kauno choras yra ypatingos kokybės kolektyvas. Aš sakiau vadovui, kad man įspūdį daro tai, kad choras integravęs skirtingų atlikimo mokyklų patirtį ir sėkmingai jas derina. Aš susižavėjęs jų balsais ir energija, mes dirbame su aukščiausios kokybės choru, idealiai tinkančiu Beethovenui. Šis projektas bus vykdomas geriausiose salėse su puikiu orkestru, geriausiais solistais ir žinomu, nuostabiu choru.
    Kalbino Vilius Kaminskas
    Nuotraukose Benjaminas Haemhouts ir Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Robertas Šervenikas.
    Plačiau apie orkestrą „Casco phil“ ir koncertus galite rasti orkestro svetainėje:
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • St-Romboutskathedraal3-4aada2966c194ce0a864418e7cc8cbb5.jpg

    KONCERTAI BELGIJOJE IR OLANDIJOJE

    2022.05.09

    Šiandien Kauno valstybinis choras repetuoja L. van Beethoveno IX simfoniją ir Frederiko Neyrincko – Artikel 1.Choras ruošiasi koncertams Belgijoje ir Nyderlanduose su orkestru „Casco phil“ ir solistais Eleanor Lyons, sopranas, Katrin Wundsam mezzosopranas, Daniel Norman, tenoras, Sander Klemens, baritonas. Dirigentas Benjamin Haemhouts.

    Gegužės 19 d. 20 val. Sint-Romboutskathedraal, Mechelene,

    Gegužės 20 d. 20 val. Handelsbeurs, Antverpene,

    Gegužės 21 d. 20 val. Rotterdame, De Doelen salėjė.

    „Casco phil“ tai be galo lankstus ir gana drąsus kolektyvas, pristatantis novatoriškus koncertus, kuriuose skamba gerai žinomas repertuaras, kartu su mažiau žinomu kūriniu ir nauja muzika, su geriausiais solistais ir dirigentais.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • ART DECO mažas-48b9302e2942c156596cd8e1bc9d22a9.jpg

    KAUNAS IR ART DECO

    2022.05.05

    Šiandien Kauno valstybinis choras, diriguojamas meno vadovo profesoriaus Roberto Šerveniko, įrašinėja didelį pluoštą dainų iš lietuvių klasikos repertuaro. Kauno valstybinės filharmonijos vestibiulyje darbuojasi LRT televizijos filmavimo grupė. Kaip retai pasitaiko, dirba penkios filmavimo kameros. Projekto prodiuseris Jonas Vilimas ir režisierius Armas Rudaitis dar negalėjo įvardinti galutinio filmo pavadinimo, nes kol kas yra aiški tik idėja, kurios autorė Agnė Biliūnaitė. Raktiniai sumanymo žodžiai – Kaunas ir Art Deco. Aišku, kad dar bus filmuojami gražiausi prieškario Kauno moderniosios architektūros pavyzdžiai. Vienas tokių – buvę Teisingumo ir Seimo rūmai, dabartinė Kauno filharmonija. Garso takelio pagrindą sudarys mūsų choro atliekamos dainos.
    Šiandien įrašomos:
    S. Šimkaus, J. Zauerveino „Lietuviais esame mes gimę“, A. Bražinsko, A. Dabulskio „Ąžuolais vainikuotas“, Č. Sasnausko, V. Kudirkos „Karvelėli mėlynasai“, solistas M. Stanevičius, J. Tallat Kelpšos, Maironio „Kur lygūs laukai“, L. Vilkončiaus, J. Marcinkevičiaus „Dėl tos dainos“, J. Naujalio, Maironio „Jaunimo giesmė“, J. Naujalio, Maironio „Už Raseinių“, M. K. Čiurlionio-V. Augustino „Dainų dainelė“-„Anoj pusėj Dunojėlio“, solistė J. Mikalauskienė, J. Gruodžio „Aš ne uliot atėjau“, R. Žigaičio, Br. Mackevičiaus „Tyla“, J. Naujalio „Ant kalno karklai“, K. Brundzaitės, A. Dabulskio „Varpai“, . Makačino „Tu tu tu, kas būtų“, J. Naujalio Maironio „Tupi šarka“, ir, žinoma, J. Naujalio-J.Juzeliūno ir Maironio „Lietuva brangi“. Akompaniatorė Paulė Galinienė.
    Lauksime filmo premjeros...
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Lietuvos Filharmonija Lietuviai Nac ork MAŽAS-493ffbe56d05aec7d7eff909e88094fe.png

    A. SCHONBERGO IR F. MENDELSSOHNO-BARTHOLDY KŪRINIAI KONCERTE ŠLOVINIMO GIESMĖ

    2022.05.02

    Šis vakaras yra tikra muzikinė šventė patiems išrankiausiems klausytojams, nes programoje skamba monumentali vokiečių kompozitoriaus Felixo Mendelssohno-Bartholdy partitūra „Šlovinimo giesmė“. Ši simfoninė kantata buvo sukurta 1840 m. ir skirta svarbiam žmonijos intelektinio progreso jubiliejui – 400-osioms metinėms nuo tada, kai XV a. spaustuvininkas Johannesas Gutenbergas sumeistravo rankinį spausdinimo prietaisą, kurį sudaro judančios literos (metalinės kaladėlės su veidrodinio atspindžio raidėmis). „Šlovinimo giesmę“ atlieka gausios Lietuvos ir užsienio solistų bei pagrindinių mūsų šalies kolektyvų pajėgos: Agnė Stančikaitė, Justina Gringytė, Adamas Zdunikowskis, Kauno valstybinis choras ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojami maestro Modesto Pitrėno.
    Koncerte taip pat skambės austrų kompozitoriaus, Naujosios Vienos mokyklos įkūrėjo Arnoldo Schönbergo „Pragiedrėjusi naktis“, sukurta ties XX amžiaus slenksčiu, 1899-aisiais. A. Schönbergas net triskart grįžo prie šios itin jam svarbios partitūros, ją peržiūrėjo ir gyvenimo pabaigoje. Šią muziką įkvėpė ekspresionizmui artimo vokiečių poeto Richardo Dehmelio tekstas iš poetinio rinkinio „Vyras ir moteris“, pasakojantis apie susitikimą tamsią naktį.
    Per skurdų, šaltą mišką žengia dviese; | juos lydi mėnuo, jie žvelgia priekin. | Mėnulis ritasi virš ąžuolų aukštų; | joks debesis netemdo mėnesienos, | juodi šešėliai nugula takus. (Richard Dehmel, „Pragiedrėjusi naktis“)
    ŠLOVINIMO GIESMĖ
    Gegužės 13 d., penktadienį, 18 val. Kaunas, Kauno valstybinė filharmonija
    Gegužės 14 d. 19 val., šeštadienį, Vilnius, Lietuvos nacionalinė filharmonija
    Atlikėjai:
    LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas
    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
    Solistai:
    AGNĖ STANČIKAITĖ (sopranas)
    JUSTINA GRINGYTĖ (mecosopranas)
    ADAM ZDUNIKOWSKI (tenoras, Lenkija)
    Dirigentas MODESTAS PITRĖNAS
    Programoje:
    Arnold Schönberg– „Pragiedrėjusi naktis“ („Verklärte Nacht“), op. 4
    Felix Mendelssohn-Bartholdy – Simfoninė kantata „Šlovinimo giesmė“ („Lobgesang“) solistams, chorui ir orkestrui, op. 52
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Foto-Jonas-Danielevicius_KVCH-1-600x400-e6db990c18c37204ca87c5c7cc602a25.jpg

    SAKRALINĖS MUZIKOS KONCERTAS MARIJAMPOLĖJE

    2022.04.16

    Balandžio 24 d. 15.30 val. Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje Kauno valstybinis choras kviečia į Sakralinės muzikos koncertą.
    Meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Robertas Šervenikas.
    Jurgita Mikalauskienė - sopranas, Rūta Jančkaitienė - sopranas, Artūras Kurmalijevas - tenoras, Deimantas Braukyla - bosas.
    Mindaugas Radzevičius - vargonai, Paulė Galinienė - fortepijonas, dirigentas - Kęstutis Jakeliūnas.
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Fleming Mažas-5f616f88891bd6663e32bbe11c21df33.jpg

    KONCERTAS SU RENEE FLEMING

    2022.04.06

    Balandžio 18 d. 18 val. Kauno Žalgirio arenoje nepakartojamoji Renee Fleming.
    Kartu su Edgaru Montvidu, Kauno miesto simfoniniu orkestru ir Kauno valstybiniu choru...
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 6.-6f2bc507ab0457470c11b7c6a8b61515.jpg

    CHORO VADOVO GIMTADIENIS

    2022.04.01

    Šiandien Kauno valstybinio choro meno vadovo ir vyriausiojo dirigento Roberto Šerveniko gimtadienis. Deja, negalime pasveikinti asmeniškai, nes Maestro išvykęs. Šį vakarą jis diriguoja A. Adamo baletą „Žizel“ (Giselle) Bavarijos valstybiniame operos teatre Miunchene.
    Sveikiname Maestro, linkime gražaus gimtadienio, ilgų kūrybos metų...
    Jei kartais važiuotumėte per Šveicariją, siūlome užsukti į Ciurichą. Balandžio 10,18, 24, 28 d. ir birželio 6, 11, 12 d. Ciuricho operos teatre R. Šervenikas diriguos P. Čaikovskio baletą „Miegančioji gražuolė“.
    O mes lauksime vadovo sugrįžtant. Turime daug didelių ir gražių darbų...
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 277176560_3188904974727431_1006115948653328131_n-40b0a0e10cf226af4a3a5daf52dc2439.jpg

    E. GRIEGO IR M.K. ČIURLIONIO FESTIVALIS

    2022.03.30

    „Laimė yra su mumis, o jei likimas truputį erzina ir maivosi, tai toks jau jo įprotis“, - šie gražūs ir prasmingi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žodžiai, išraiškingai tariami talentingo aktoriaus Dainiaus Svobono, užbūrė gausiai susirinkusius klausytojus. Koncerte skambėjo ne tik muzika, bet ir ištraukos iš kompozitoriaus ir dailininko laiškų mylimai žmonai Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei.
    Tvirtas ir jautrus dirigento Kęstučio Jakeliūno mostas surikiavo gražiausius kompozitoriaus opusus, juos papildydamas Vaclovo Augustino ir Donato Zakaro kūriniais.
    Skambėjo M.K.Čiurlionio-V.Augustino „Dainų dainelė“-„Anoj pusėj dunojėlio“, solistė Jurgita Mikalauskienė, M.K.Čiurlionio „De profundis“, „Kyrie“, harmonizuotos „Oi giria, giria“, „Beauštanti aušrelė“, „Šėriau
    žirgelį“, „Bėkit, bareliai“, programą užbaigė D. Zakaro „Laiškai Sofijai“. Subtiliai akompanavo Paulė Galinienė.
    Nepaisant vis dar siautėjančios pandemijos, pradžiugino gausus klausytojų būrys, šiltai priėmęs lietuvišką programą.
    Koncertas skirtas XXIV tarptautiniam kompozitorių E. Griego (1843–1907) ir M. K. Čiurlionio (1875–1911) muzikos festivaliui.
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Valdovų Ukrainos-d9179f6f93da494cab592156eb9356a2.jpg

    BALTIJOS ORKESTRŲ FESTIVALIO ATSPINDŽIAI

    2022.03.26

    „7 meno dienose“ - Baltijos šalių orkestrų festivalio atspindžiai – muzikologės Ritos Aleknaitės-Bieliausienės recenzija.
     
    https://www.7md.lt/muzika/2022-03-11/Lietuvos-refleksija-siandienos-istorijoje?fbclid=IwAR3pi3bVuqQ_WH5rbq6I3RpymPK3Modm7rT-FcCoyloM9aeXrKoEloapxpk
     

    Kovo 4 d. Valdovų rūmuose Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas Valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras (meno vadovas Robertas Šervenikas) pakėlė klausytojus, prieš mane sėdinčios merginos ištiesė Ukrainos vėliavą, ir suskambo 1862 m. Mykhaylo Verbytskio sukurti visais laikais kovotojus įkvėpę himno, dažnai vadinamo „Dar nemirė Ukrainos nei šlovė, nei valia“, žodžiai: „Sielą, kūną mes padėsim už savąją laisvę / nepamirškit niekas, – iš kazokų kilę, broliai, turim tokią teisę!“

     

    Jau nebe pirmi metai vykstantis Baltijos šalių orkestrų festivalis šiemet turi ypatingą prasmę: rodo Baltijos šalių vienybę Ukrainai kovojant už laisvę. LVSO kartu su organizacija „Stiprūs kartu“ pakvietė klausytojus aukoti pagalbai Ukrainoje. Lietuvos menininkų refleksija ryški ir nedviprasmiška. Tuo klausytojus įtikino ir šio koncerto programa – vienų ryškiausių Baltijos šalių kompozitorių kūriniai ir solistai.

     

    Latvio Pēterio Vasko fantazija smuikui ir styginių orkestrui „Vox Amoris“ („Meilės balsas“, 2009) – gal tai ramybės karo siaubiamiems žmonėms linkinti lopšinė su dviem jaudinančiais dramatiniais atodūsiais-kadencijomis? „Kai prasideda solo, aš beveik akimirksniu pajuntu ryšį su visais ir viskuo. Mane iki ašarų sujaudina kiekvieną kartą, kai tai girdžiu. Po to apima stiprus jausmas: norisi visus apkabinti ir pamiršti realybę...“ – rašė viena kūrinio klausytoja. „Kokią žinią norėjau paskelbti? Tai apie didžiausią galią visame pasaulyje – meilę. Meilė yra, buvo ir bus tol, kol mes būsime“, – rašė Vaskas. Kūrinys atskleidžia savitą poliariškumą tarp optimistinės vilties ir nerimastingos esaties. Tai išryškino latvių smuikininkė Līga Baltābola, Liepojos styginių kvarteto primarijė, Liepojos simfoninio orkestro koncertmeisterė. Girdėjome gražią kantileną, ekspresyvias kadencijas, logiškai siekiamas kulminacijas. Puikiai pritarė orkestras, kurdamas spalvinį kontekstą, paryškindamas emocinį kūrinio koloritą, artikuliacinius momentus (pvz., sureikšminti pizzicato).

     

    Estų kompozitoriaus Erkki-Sveno Tüüro Koncertą violončelei ir orkestrui (1997) atliko violončelininkų forumo Estijoje, George’o Enescu, Johanneso Brahmso tarptautinių konkursų laureatas Marcelis Johannesas Kitsas. Kompozitorius Tüüras įvertintas Estijos kultūros premija, Baltijos Asamblėjos literatūros, meno ir mokslo bei kitomis reikšmingomis premijomis. Įdomu tai, kad 1979–1984 m. Tüüras vadovavo Estijoje populiariai roko grupei „In Spe“. Kūrėjo kompozicijas atlieka įvairūs žinomi pasaulio orkestrai, David Geringas, Gidonas Kremeris, Ivanas Monighetti ir kiti solistai. Gaila, kad mūsų klausytojams Baltijos kaimynų muzika mažai pažįstama...

     

    Koncertas violončelei ir simfoniniam orkestrui sukurtas D. Geringo užsakymu (1996). Premjera įvyko 1998 m. Lozanoje su Lozanos kameriniu orkestru, diriguojamu Rüdigerio Bohno. Kompaktinė plokštelė įrašyta su Denniso Russello Davieso diriguojamu Vienos radijo simfoniniu orkestru. Vasario 15 d. Berlyne įvyko Tüüro Dešimtosios simfonijos pasaulinė premjera. Ta proga vienas žymiausių menininkų, „Konzerthaus“ simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas Christophas Eschenbachas kreipėsi į publiką: „Esu be galo sukrėstas ir sutrikęs dėl baisios padėties Ukrainoje. Užaugau Antrojo pasaulinio karo metais, pats buvau pabėgėlių vaikas, todėl žinau, kokias gilias žaizdas palieka karas. Tikėjausi, kad mano ir ateities kartų gyvenime tai bus paskutinis karas Europoje. Dabar turiu matyti siaubingas kančias, ištikusias Ukrainos žmones dėl režimo, kuris veržiasi į šalį, taigi ir į mūsų demokratiją. Pabėgėlių iš Ukrainos vaikams gresia dideli pavojai, įskaitant badą, ligas ir traumas. Turime neprarasti vilties, kuri vis dėlto persmelkia muziką!“

     

    Solistas M.J. Kitsas raiškiai perskaitė partitūrą, suteikdamas klausytojams pasitenkinimo. Kūrinys puikiai klausomas. Autorius raiškiomis turtingos muzikos potekstėmis tarsi siekia aktyvinti klausytojo kūrybinę energiją. Nuotaika puikiai tiko vakaro intencijai. „Muzikoje turi būti viskas – didžiulė galia, šviečianti šviesa, begalinis švelnumas ir giliausia tamsa. Pyktis, skausmas, gailestis ir švelnus atperkančios meilės prisilietimas. Viskas, kas mus daro žmonėmis“, – rašė kompozitorius. Koncerte violončelei ir orkestrui buvo justi paveiki aleatorika, dramatiški proveržiai, ritminio piešinio lūžiai. Vidurinės dalies epizoduose norėjosi tikslesnių ansamblių piešinių.

     

    Lietuvišką muziką reprezentavo Broniaus Kutavičiaus simfonija-oratorija „Epitafija praeinančiam laikui“ („Epitaphium temporum percunti“, 1998). Ne tik Lietuvos muzikologai teigia, kad Nacionaline premija įvertinta Kutavičiaus kūryba visada patraukia sumanymų originalumu. Kompozitorius laikomas lietuviškojo minimalizmo pradininku, jo kūrybos šaknys glūdi archajiškos lietuvių liaudies muzikos gelmėse. Iš pažiūros paprastos, tačiau nuolat kartojamos ir auginamos jo garsų sistemos turi savitą magišką poveikį klausytojams ir visuomet alsuoja gyvybe, keri jausmo jėga. Tačiau šiandien svarbios ir dar gilesnės tautos egzistencijos refleksijos.

     

    Dirigentas Petras Bingelis yra sakęs, kad šis kūrinys – „odė senai ir garbingai Lietuvos praeičiai, iškiliausių jos istorijos įvykių pasakojimas išraiškinga muzikos kalba. Kviečiu iš naujo atrasti mūsų Lietuvą Broniaus Kutavičiaus kūryboje.“ Nugirdau po koncerto besiskirstančių klausytojų pasvarstymus: „Matai, kaip jautriai muzika reaguoja į karą...“ Jų neglumino Kutavičiaus atsigręžimas į archaiką, pirmoje dalyje skanduojamas tekstas liturginiame giedojime naudojama recto tono maniera. Paveikus buvo iš minimalistinių pasikartojimų sukuriamas intensyvus dramatizmas. Klausytojai priblokšti garsu, netikėtais intensyviais pasikartojimais, išlaikomomis skirtingomis ritminėmis struktūromis, muzikos pirmapradiškumo proveržiais, rečituojamu psalmavimu, grigališkojo giedojimo aidu, kontrastuojančiomis kantilenos nuotrupomis ir viena kita išgirsta Sigito Gedos eilute. Garsą ne tik girdėjome, bet ir jautėme jo inspiruojamą potekstę. Užvaldė atmintį gaivinanti fatališka drama, įprasminusi tautos dvasios kelią istorijos perimetrais. Muzika būtų buvusi dar įtaigesnė, jeigu choro nebūtų užgožęs ekspresyvus orkestras.

     

    Koncerte skambėję kūriniai, atlikėjų ir kompozitorių portretai liko tik klausytojų atminty, prasminga vakaro intencija neužfiksuota net elementariame programėlės lapelyje. Gaila...

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 2-977f79c27046dc857aff693cde2a1e20.png

    PIRMIEJI NAUJOJO VADOVO METAI

    2022.03.23

    Lygiai prieš metus Kauno valstybinio choro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu tapo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas profesorius Robertas Šervenikas. Šis nedidelis laiko tarpas į antrą pusę amžiaus kopiančiam kolektyvui atnešė nemažai malonių naujienų. Nepaisant pandemijos ir karantino, choras darbavosi be didesnių pertraukų. Kaip liudija ištikimi klausytojai, choro skambėjimas pasipildė naujomis spalvomis, dinaminė skalė tapo dar platesnė, o milžiniškas repertuaras praturtėjo naujais kūriniais. Per šiuos metus meno vadovas bei Kauno valstybinis choras parengė ir atliko:
    V. Barkausko „Prisikėlimo oratoriją“, R. Schumanno „Requiem“, T. Mansuriano „Requiem“, A. Remesos VII simfoniją-oratoriją „Assumptions“, A. Ramirezo „Misa Criolla, „Nuestro Navidad“, C. Francko oratoriją „Atpirkimas“ (Rédemption), I. Stravinskio choreografines scenas su muzika ir dainavimu „Svadebka“. Premjerų gausa liudija, kad atliktas didžiulis kruopštus, daug kūrybinės energijos reikalaujantis darbas.
    Mūsų vadovas yra pripažintas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Apie jį „Der Tagesspiegel“ rašė: „Diriguodamas R. Šervenikas nuskaidrina kūrinio faktūros tankmę, niuansuoja perėjimus ir įaudrina plėtotę iki paties paskutinio įtempčiausio protrūkio, ir tai liudija išties tarptautinę klasę“. Jo patirtis ir talentas padeda kolektyvui žengti į naujas meno aukštumas.
    Sveikiname vadovą pradedant antruosius kūrybinius metus. Linkime naujų puikių kūrinių, didelių kūrybos pergalių...
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 274706514_3166953346922594_443600715879076202_n-3a0d4c298f38a67d6dc99f27d25fb82b.jpg

    I. STRAVINSKIS - KETURI FORTEPIJONAI

    2022.03.16

    Unikalus koncertas - keturi fortepijonai vienoje scenoje!
    Kviečia XXIV kompozitorių E. Griego (1843–1907) ir M. K. Čiurlionio (1875–1911) muzikos festivalis. Igoriui Stravinskiui – 140.
    Igoris Stravinskis – vienas iš ryškiausių XX a. pasaulio muzikinės kultūros atstovų, kurio muzika iki šiol noriai atliekama visame pasaulyje. Stilistiškai įvairią šio kompozitoriaus kūrybą galima suskirstyti į du etapus. Pirmasis – dažniau skambanti muzika, kurioje ryškiai atsispindi rusų kultūrinės tradicijos. Antrasis, vėlyvasis I. Stravinskio kūrybos laikotarpis persismelkęs neoklasicizmo ir naujosios Vienos mokyklos idėjomis. Šiam koncertui pasirinkti kūriniai turi daug bendro, nors ir priskiriami skirtingiems kompozitoriaus kūrybos periodams. „Rusiškajam“ periodui priskiriama „Svadebka“ („Vestuvės“) parašyta 1923 m. ir skirta legendinės Sergejaus Diagilevo baleto trupės pasirodymui. Baletas „Pulcinella“, nors sukurtas 1920 m., bet priskiriamas jau sekančiam – neoklasicistinės pakraipos I. Stravinskio kūrybos periodui. Šis kūrinys taip pat gimė S. Diagilevo iniciatyvos dėka. Abu šiuos kūrinius vienija bendras aspektas – jie iki šiol nėra skambėję profesionaliojoje Lietuvos scenoje.
    „Svadebka“ – ypatingai atlikėjų sudėčiai parašytas kūrinys. Jį atlieka keturi dainininkai solistai, choras, keturi fortepijonai ir mušamųjų instrumentų grupė. Beje, fortepijonas šiame kūrinyje I. Stravinskio taip pat traktuojamas kaip mušamasis instrumentas. Pats autorius kūrinio žanrą įvardino taip: „rusiškos choreografinės scenos su muzika ir dainavimu“. Kūrinio libretas sudarytas iš rusų tautinių dainų, apdainuojančių vestuvių apeigas. Iš dviejų dalių ir keturių paveikslų sudarytas kūrinys pradinėje koncepcijoje buvo atliekamas kaip baletas (ypatingos sėkmės sulaukė pirmoji – Bronislavos Nižinskajos kurta choreografija). Šiuo metu „Svadebką“ dažniau galima išgirsti atliekant kaip oratoriją – koncertiniu variantu, bet Kauno valstybinės filharmonijos scenoje klausytojai turės išskirtinę progą greta įspūdingos muzikos pasimėgauti šiuolaikiška šokėjų Stefanijos Nosovaitės ir Jokūbo Nosovo choreografine improvizacija.
    „Pulcinella“ – vieno veiksmo „baletas su dainavimu“, sukurtas tradicinės italų commedia dell‘arte motyvais. Čia Pulčinela – vienas pagrindinių vyriškų personažų. Muzikinį kūrinio pagrindą sudaro Giovanni Battista Pergolesi bei kitų XVIII a. kompozitorių arijos bei instrumentinės pjesės, I. Stravinskio meistriškai sukomponuotos į vientisą muzikinį audinį. Tai nėra vėlyvojo baroko muzikos aranžuotė – baletas laikomas autentišku I. Stravinskio kūriniu, nes kompozitorius iš pagrindų perdarė senąją muziką, perimdamas jos temas ir charakteringą faktūrą bei panaudodamas XX a. būdingą ritmiką ir harmoniją. Itin retai scenose rodomas baletas atliekamas ir koncertine forma, o šiame koncerte klausytojai išvys klasikiniu šokiu grįstą Justinos Vitkutės ir Gintaro Visockio atliekamą choreografiją.
    Kauno miesto valstybinėje filharmonijoje.
    KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS
    Vyr. dirigentas Constantine Orbelian, vadovas Algimantas Treikauskas
    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
    Solistai:
    MARGARITA LEVČUK (sopranas, Baltarusija)
    NORA PETROČENKO (mecosopranas)
    MINDAUGAS JANKAUSKAS (tenoras)
    TADAS GIRININKAS (bosas)
    MUŠAMŲJŲ INSTRUMENTŲ GRUPĖ
    Vadovas Vladas Šeibakas
    Pianistai:
    MOTIEJUS BAZARAS, MYKOLAS BAZARAS, LINA KRĖPŠTAITĖ, PAULĖ GALINIENĖ
    Šokėjai:
    STEFANIJA NOSOVAITĖ, JOKŪBAS NOSOVAS, JUSTINA VITKUTĖ, GINTARAS VISOCKIS
    Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS
    Programoje
    Igor Stravinskij – Rusiškos choreografinės scenos su muzika ir dainavimu „Svadebka“ („Vestuvės“)
    Igor Stravinskij – Baletas su dainavimu „Pulcinella“ („Pulčinela“)
    Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
    Festivalį finansuoja:
    Norvegijos Karalystės ambasada Lietuvoje
    UAB „DNV GL“
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 275232015_3172945859656676_6688508136238877399_n-e67ed82e39e8d6cf62426de151eceab6.jpg

    SKAMBA UKRAINOS HIMNAS

    2022.03.09

    Kauno valstybinis choras praėjusią savaitę įrašė Ukrainos valstybinį himną. Įrašas padarytas puikia akustika pasižyminčioje Kauno valstybinės filharmonijos salėje. Himno įrašas buvo paskelbtas KVCH interneto svetainėje ir sulaukė didžiulio socialinių tinklų lankytojų susidėmėjimo. 
    Kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru Kauno choras koncerto Lietuvos Valdovų rūmuose metu atliko Ukrainos himną. Šio kūrinio profesionalų garso įrašą padarė LRT radijas. Puikiai skambančiu kūriniu žavėjosi tūkstančiai internautų.
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 1_Aleksandr_Kashpurin__LNSO_foto_Vilius_Kaminskas-e9a831853d1c2f6d4b992cbd0a9bd943.jpg

    GERIAUSIAS LAIKAS ŠIANDIEN

    2022.03.07

    Kauno valstybinėje filharmonijoje vasario 4-ąją (kitą dieną Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje), diriguojant maestro Robertui Šervenikui, skambėjo Tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų konkurso nugalėtojo Aleksandro Kašpurino atliekamas Sergejaus Rachmaninovo Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 3 d-moll, op. 30, ir Césaro Francko oratorija „Atpirkimas“ („Rédemption“), skirta 200-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms. Ją atliko Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas), Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas), Lina Dambrauskaitė (sopranas), Vladas Bagdonas (skaitovas). Oratorija Lietuvoje atlikta pirmą kartą!

    Šiuo metu dirigavimą Sankt Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo konservatorijoje studijuojantis A. Kašpurinas toje pačioje konservatorijoje baigė fortepijono studijas (prof. T. Zagorovskaja), yra daugelio nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatas, 2021 m. laimėjo pirmą vietą tarptautiniame konkurse „Les Etoiles du Piano“ Prancūzijoje. Galima prisiminti, kad 2019 m. Tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų konkurso trečiame ture pianistas grojo Rachmaninovo Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 2, c-moll, op. 18, ir tapo nugalėtoju.

    Trečiojo Rachmaninovo koncerto premjera įvyko Niujorke, fortepijono partiją atliko pats kompozitorius, dirigavo ilgametis Niujorko simfoninio orkestro dirigentas Walteris Johannesas Damroschas. O pianistui ir kompozitoriui Józefui Kazimierzui Hofmannui, kuriam kūrinys dedikuotas, jis buvęs neįveikiamas... Interneto galimybės leidžia pasiklausyti geriausiai autoriaus vertinto Vladimiro Horowitzo šio koncerto atlikimo.

    Kadangi Trečiasis Rachmaninovo koncertas turi vieno iš sudėtingiausių reputaciją, buvo nuostabu, kad iš po A. Kašpurino pirštų tarsi be pastangų liejosi tiek sudėtingos technikos reikalaujantys pasažai, tiek pakylėta muzikos ramybė. Gera prisiminti akimirką, kai nutilus paskutiniams kūrinio akordams publika sprogo ovacijomis ir buvo apdovanota bisu.

    Prieš eidama į koncertą pavarčiau Vlado Jakubėno straipsnių rinktinę, kurioje priminta, kad Francko sakraliniai ir pasaulietiniai kūriniai šmėžavo Lietuvos koncertiniame repertuare jau beveik prieš šimtą metų, jo kūrinius atliko ne tik užsienio atlikėjai (smuikininkai Bronisławas Hubermanas, Jaques’as Thibaut, Robertas Soetensas, Ruvimas Stenderis), bet ir Lietuvos: vargonininkai Konradas Kaveckas, Zigmas Aleksandravičius, Jonas Žukas, smuikininkai Povilas Matiukas, Izidorius Vosyliūnas, pianistai Galina Juodakytė, Estera Aranauskaitė, Vytautas Bacevičius, Jurgis Karnavičius, dainininkė Vincė Jonuškaitė-Zaunienė.

    Turiu kelis asmeninius prietarus, vienas jų – kad per kūrinio premjerą gimsta šviežias oras. Šiais kaukių ir respiratorių laikais prietaras beveik nepatikrinamas. Tačiau antruoju – kūrinys atliekamas tiksliai tada, kada jo labiausiai reikia, – niekuomet neabejoju. Toks savalaikis ir Francko „Atpirkimo“ suskambėjimas Lietuvoje. „Pažino žmogus daug visatos gelmių; atrado viršūnių, daug slėnių gilių, gausybę stebuklų padarė; bet viso tikslas tik vienas yra: žudyt vienas kitą gebėt visada ir mirčiai atlaisvinti kelią!“ – taip aktoriaus Vlado Bagdono lūpomis kalba Žmogus pirmoje dalyje „Šiandien“ (tekstus vertė Rūta Skučienė ir Giedrius Prunskus). Tai eilutės iš tuomet Francką sužavėjusios Édouardo Blau poemos „Nacionalinė priesaika“. Dabar poema vertinama kaip pagonybės ir krikščionybės sankirta, parodanti atpirkimą per maldą. Manoma, kad dramaturgas ir libretistas Blau Prancūzijos problemas laikė Dievo bausme už tautos nuodėmes. Ar galėtume naiviai manyti, jog tai, kas poetine kalba buvo išreikšta taip seniai, mūsų laikais neaktualu? 

    Laiką pralenkusioje oratorijoje gieda žmonių (vyrai) ir angelų (moterys) chorai, Arkangelas (Lina Dambrauskaitė), kalba Žmogus. Pirmoje dalyje žmonių chorai dainuoja apie visus paliečiantį kardą ir bėdą pavergtiesiems, Žmogus kalba apie iš visų pasaulio pusių sklindantį nuožmų garsą ir slinkimą link prarajos tik paragavus šviesos, nieko neišmokus. Arkangelas rodo užgimusį Viešpatį, kurį šlovina bendras žmonių ir angelų choras. Regis, čia turėtų būti kūrinio finalas, tačiau nuo antros dalies tekstų toliau krečia šiurpas. Ir nors nerimstantis Žmogus klausia „Ką turime sakyt, kad taptų tai malda?“, galiausiai, ragindamas atsisakyti tuštybės, ambicijų, nes „vaikams šios žemės reikia garbingų pavyzdžių“, kviečia maldai, kurią tereikia pradėti. Finale žmonių ir angelų chorai gieda apie atleidimą.

    Šiai, kaip pats kompozitorius vadino, „poemai-simfonijai“ („Poème-symphonie“) „Atpirkimas“ vėl susijungė ilgaamžiai muzikos kolektyvai: Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras. Raiškiais mostais juos suvienijo nuo 2021 m. Kauno valstybiniam chorui vadovaujantis ir diriguojantis Robertas Šervenikas. Monumentalusis Francko opusas gražiai papildė dirigento įdirbį atliekant stambius žanrus, operą, baletą, taip pat – šiuolaikinius lietuvių kompozitorių sceninius veikalus. Tą vakarą ausį glostė neabejotina balsų ir instrumentų dermė, subtilūs orkestro skambesio niuansai. Dėl Kauno choro dainavimo buvau užtikrinta iš anksto: šis kolektyvas yra parengęs ne vieną lietuvių ir užsienio autorių pirmą atlikimą Lietuvoje, tarp jų – ir kitą Francko oratoriją „Les Béatitudes“.

    Drąsiai ir įtikinamai dainavo Lina Dambrauskaitė – tikrai angeliško balso tembro solistė. Po studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje į Londono ir Ciuricho teatrus išvykusios dainininkės repertuaras – nuo baroko iki šiuolaikinės muzikos. Būtina paminėti Londono Karališkajame teatre „Covent Garden“ parengtą Semelės vaidmenį Georgo Friedricho Händelio operoje „Semelė“, Laputę Leošo Janáčeko operoje „Laputės gudruolės nuotykiai“ ir dainavimą Ramintos Šerkšnytės kantatoje-oratorijoje „Saulėlydžio ir aušros giesmės“ Vilniaus festivalyje. Ji kviečiama dainuoti simfoniniuose ir sakraliniuose kūriniuose, laukiama Lietuvos ir užsienio salėse.

    Visus sužavėjo aktorius Vladas Bagdonas, labai paveikiai perteikęs filosofines Žmogaus abejones. Verta paminėti, kad tik Žmogaus tekstas buvo deklamuojamas lietuviškai, chorų ir Arkangelo tekstai prancūzų ir lietuvių kalbomis buvo pateikti programėlėje.

    Koncerte lygindama epochų ir erdvių sąsajas galvojau apie dar iki Trečiojo fortepijoninio koncerto sukūrimo Kaune ir Vilniuje koncertavusį Rachmaninovą, grįžau prie pianisto A. Kašpurino. Pritariau, kad teisinga užsienyje groti savo šalies muziką, nepaisant jos sudėtingumo. Tačiau neapleido noras Čiurlionio pianistų konkurso nugalėtoją Lietuvoje išgirsti skambinant ir lietuvių autorių. Bent jau bisui. O sveikindama kolektyvus ir solistus, pirmą kartą puikiai atlikusius monumentalų Francko opusą, svajojau, kad kur nors Europoje galbūt dabar rengiamas Lietuvos kompozitoriaus kūrinys su taip pat puikiai išverstais tekstais, parengta informacija. Nors gal pakaktų ir mažesnio noro – daugiau puikios čia sukurtos muzikos Lietuvos koncertinėse erdvėse. Ir tokių pilnų salių, kaip ir atliekant laiko ir nuomonių išbandytą europietišką muziką.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Epitafija-9acfc10c8ef2cfc8ca466fd9292b3937.jpg

    „EPITAFIJA PRAEINANČIAM LAIKUI“ LATVIJOS TELEVIZIJOJE IR RADIJUJE

    2022.03.03

    B. KUTAVIČIAUS „EPITAFIJĄ PRAEINANČIAM LAIKUI“ GALĖS MATYTI LATVIJOS TV ŽIŪROVAI IR GIRDĖTI LATVIJOS RADIJO KLAUSYTOJAI
    Kauno valstybinis choras ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Gintaro Rinkevičiaus, penktadienio vakarą Valdovų rūmuose atliks Broniaus Kutavičiaus simfoniją-oratoriją „Epitafija praeinančiam laikui“.
    Šiandien parengtas šio kūrinio įrašas. Jį galės matyti Latvijos nacionalinės televizijos LTV1 ir portalo LSM.lv. žiūrovai bei Latvijos radijo 3 „Klasika“ klausytojai kovo 4 d. 11.05 val. iš Rygos Didžiosios gildijos salės transliuojamame koncerte „Baltijos muzikų parama Ukrainai“. Specialiai šiam renginiui muzikinių kūrinių įrašus parengė ir kiti Baltijos šalių orkestrai ir chorai.
    Valstybinis akademinis choras „Latvija“ ir Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Andrio Pogos, atliks Ukrainos himną ir Pēterio Vasko maldą „Dona Nobis Pacem“ („Duok mums ramybę“). Estijos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Thomaso Sanderlingo, gros Arvo Pärto „Dainą Benjamino Britteno atminimui“. Latvijos radijo choras, Sinfonietta Rīga ir vargonininkė Ilze Reine, vadovaujami Sigvardo Kļavos, atliks Arturo Mascato „Lacrimosa“. Kartu su Baltijos šalių kompozitorių kūriniais skambės Ukrainos kompozitoriaus Myroslavo Skorykos „Melodija“, kurią atliks Liepojos simfoninis orkestras ir dirigentas Normundas Šnē.
    Meldžiamės ir raginame toliau prisidėti prie paramos Ukrainai.
    .
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 274706514_3166953346922594_443600715879076202_n-bb24b3e23b6f737d92686e79e8165203.jpg

    UNIKALI REPETICIJA

    2022.03.01

    Kauno valstybinės filharmonijos scenoje - unikali repeticija. Scenoje maestro Roberto Šerveniko diriguojamas choras, mušamieji ir keturi fortepijonai, keturi pianistai: Lina Krėpštaitė, Paulė Galinienė, Motiejus ir Mykolas Bazarai, solistai: Margarita Levčuk (sopranas), Mindaugas Jankauskas (tenoras), Tadas Girininkas (bosas). Choreografinę kompoziciją atliks baleto šokėjai Stefanija ir Jokūbas Nosovai. Tiesa, repeticijoje du fortepijonai gerokai mažesni, elektroniniai. Prieš koncertą į sceną bus atgabenti dar du koncertiniai fortepijonai, nors tai tikrai nelengvas ir brangus darbas. Repetuojamas labai retas ir itin sudėtingas kūrinys - I. Stravinskio „Vestuvės“ (Svadebka). Pirmoji kūrinio premjera įvyko 1923 m. Paryžiuje. Premjera Kaune, kurį anuomet vadindavo Mažuoju Paryžiumi, kovo 18 d., M.K. Čiurlionio - E. Griego festivalio metu. Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Valdovų-13d2cdf5f9ebe0c391e0feae6fbd2be7.jpg

    EPITAFIJA PRAEINANČIAM LAIKUI - VALDOVŲ RŪMUOSE

    2022.02.22

    Baltijos šalių orkestrų festivalio koncerte Valdovų rūmuose kovo 4 d. Kauno valstybinis choras kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atliks vieną reikšmingiausių lietuvių kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus (1932–2021) kūrinių – „Epitafija praeinančiam laikui“. Simfonija-oratorija buvo kuriama dviem etapais – 1973 m. parašytos pirmosios dvi dalys, 1998 m. jos ištaisytos ir parašytos dar dvi Sigito Gedos tekstais. Šis įstabus kūrinys apdainuoja keturis reikšmingiausius Vilniaus istorijos momentus: 1323 m. – Gedimino laiške Vilnius pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose, 1579 m. – įkurtas Vilniaus universitetas, 1832 m. – kankiniai pasiaukojo už Lietuvos laisvę ir 1989 m. – atšventinta Vilniaus Katedra. Nacionaline premija įvertinta B. Kutavičiaus kūryba visada patraukia sumanymų originalumu. Kompozitorius laikomas lietuviškojo minimalizmo pradininku, jo kūrybos šaknys glūdi archajiškose lietuvių liaudies muzikos formose. Iš pažiūros paprastos, tačiau nuolat kartojamos ir auginamos jo garsų sistemos turi magišką poveikį klausytojams ir visuomet alsuoja gyvybe, keri jausmo jėga.
    Šis Baltijos šalių orkestrų festivalio koncertas kaip ir kasmet supažindins klausytojus su turtinga Baltijos šalių muzikine padange. Pirmojoje koncerto dalyje skambės latvių kompozitoriaus Pēterio Vasko (g. 1946) fantazijai smuikui ir styginių orkestrui „Vox Amoris“, kurią atliks Liepojos simfoninio orkestro koncertmeisterė, smuikininkė Līga Baltābola. Estų kompozitoriaus Erkki-Sveno Tüüro (g. 1959) koncertą violončelei ir orkestrui grieš vienas daugiausiai žadančių Estijos violončelininkų, Johanneso Brahmso (Austrija) ir George‘o Enescu (Rumunija) tarptautinių konkursų laureatas Marcelis Johannesas Kitsas.
    Koncerto programa
    P . Vasks. „Vox Amoris“: fantazija smuikui ir styginių orkestrui
    E. S. Tüür. Koncertas violončelei ir orkestrui
    B. Kutavičius. Simfonija-oratorija „Epitafija praeinančiam laikui“
    Atlikėjai
    Smuikas Līga Baltābola (Latvija)
    Violončelė Marcel Johannes Kits (Estija)
    Choras Kauno valstybinis choras (Vad. Robertas Šervenikas)
    Orkestras Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
    Dirigentas Gintaras Rinkevičius
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Alytus Valstybės diena-d6b76c8917030f05d3200afbb1bebb21.jpg

    VASARIO 16-OJI VISAGINE

    2022.02.09

    Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Vasario 16-ąją Kauno valstybinis choras sutiks Visagino kultūros centre. 

    Jauniausio Lietuvos miesto gyventojams kolektyvas atliks gražią šventinę programą. Skambės lietuvių klasikų kūriniai, solistai padainuos klausytojų pelniusiais dainas: Mykolas Stanevičius atliks Č. Sasnausko „Karvelėli mėlynasai", Elena Kalvaitytė Vitkauskienė - garsiąją B. Dvariono „Žvaigždutę“, Deimantas Braukyla - Skalno dainą iš G. Kuprevičiaus miuziklo „Devynbėdžiai“. 

    Visagine gyvena įvairių tautų žmpnės. Į koncerto programą įtrauka R. Twardowskio daina„A kiedy jo jechal lenkų kalba, ukrainiečių liaudies daina „Oi, tam za lisočkom“, V. Gavrilino daina „Jerunda“ iš ciklo „Perezvony“, baltarusių liaudies daina „Kupalinka“. 

    Šventinį koncertą užbaigsime klasika: G.Verdi nuostabiuoju Vergų choru iš operos „Nabukas“ ir J. Naujalio „Lietuva brangi“.

     

     

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • foto Jonas Danielevicius (15 of 99)-f6ee998463c9c1baa89da76510bca665.jpg

    A. RAMIREZ „MISA CRIOLLA“ LRT TELEVIZIJOJE

    2022.02.06

    Kauno valstybinės filharmonijos salė audringais plojimais reikalavo pakartoti gražiausią koncerto ištrauką. Bisui skambėjo „Gloria“ iš Arielio Ramirezo „Misa Criolla“. Dar ilgai aidėjo susižavėjusių klausytojų plojimai...
    Visą koncerto įrašą galime matyti LRT televizijos portale:
    https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000190893/kauno-valstybinio-choro-koncertas-a-ramirez-misa-criolla?fbclid=IwAR1rqf4r-_b01fc3BMjVOiybFR69kUZiXlCXSRsHRyC6G3tuRwU9LVgBeKM
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • C. Franck -0e7260f7995549b26015056585137f89.jpg

    „KAUNO DIENA“ APIE C. FRANCKO „REDEMPTION“

    2022.02.04

    Apie Kauno valstybinio choro, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir solistų atliekamą Césaro Francko oratoriją „Atpirkimas“ (Redemption) plačiai rašo „Kauno diena“.
    „Nėra tyresnio vardo nei tos didžios, bet paprastos sielos vardas. Nepriekaištingo ir spindinčio grožio sielos“, – taip apie prancūzų kompozitorių, pianistą, vargonininką ir muzikos pedagogą Césarą Francką rašė didysis Romainas Rolland'as. Šiemet minimas 200-ųjų C.Francko gimimo metinių jubiliejus bus pažymėtas ir Kaune.
    Paryžiaus muzikos sąžinė Būdamas rimtas ir giliamintiškas muzikantas C.Franckas niekada nesiekė šlovės, gyveno paprastą ir ganėtinai uždarą gyvenimą. Kita vertus, jo amžininkai, tiek muzikantai, tiek kitų meno sričių atstovai gerbė kompozitoriaus nuomonę, laikė jį tikru autoritetu. Sakoma, kad C.Francką galima drąsiai vadinti XIX a. aštuntojo ir devintojo dešimtmečių Paryžiaus muzikos sąžine, nors iki to laiko jis buvo nežinomas ir nepripažintas. Šiemet sukanka 200 metų nuo tos dienos, kai Lježo mieste, Belgijoje, gimė būsimasis prancūzų romantikas, apie kurį kompozitorius Claude'as Debussy, savo kūryboje taip pat neišvengęs C.Francko įtakos, yra pasakęs: „Šis žmogus, kuris buvo nelaimingas ir nepripažintas, turėjo vaiko sielą, tokią nenusakomai gerą, kad galėjo be nuoskaudos pakelti žmonių priešiškumą ar įvykių prieštaringumą.“ Dabar C.Franckas vadinamas vienu iškiliausių XIX a. kompozitorių. Jo plunksnai priklauso keturios operos, keturios oratorijos, dvi simfonijos, penkios simfoninės poemos. Itin vertinama jo kūryba vargonams, kai kurie muzikologai teigia, kad C.Franckas – neprilygstamas vargonų muzikos kompozitorius, kurio talentą nustelbia tik Johannas Sebastianas Bachas. Ir, žinoma, turbūt kiekvienas yra girdėjęs nemarų šio kompozitoriaus kūrinį – giesmę „Panis Angelicus“ („Angelų duona“).
    Pirmą kartą Lietuvoje Kauno valstybinis choras, minėdamas šio iškilaus kompozitoriaus jubiliejų ir bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, parengė išskirtinę premjerą – Lietuvoje dar neskambėjusią C.Francko oratoriją „Redemption“ („Išpirkimas“). Greta dviejų iškilių kolektyvų klausytojai išgirs sopraną Liną Dambrauskaitę ir skaitovą Vladą Bagdoną. Kūrinio muzikos kalba – pakylėta, kartais rami, kartais – pasiekianti ekstazę, joje aiškiai girdima C.Franckui būdinga harmonija. Pirmoje koncerto dalyje trečiąjį Sergejaus Rachmaninovo koncertą fortepijonui ir orkestrui atliks Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tarptautinio pianistų konkurso nugalėtojas, pianistas iš Rusijos Aleksandras Kashpurinas. Abu kūrinius diriguos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Robertas Šervenikas. Oratorija „Išpirkimas“ – itin retas dviejų žanrų sintezės pavyzdys: jame susilieja oratorijos ir simfoninės poemos bruožai. Net pats autorius šio kūrinio žanrą įvardijo poema-simfonija. Taip nutiko todėl, kad dvi kūrinio dalis, kuriose vyrauja skaitovo tekstai, chorinė muzika ir soprano atliekamos arijos, tarsi sujungia ir apibendrina simfoninės muzikos intarpas – simfoninė poema. Įkvėpta poezijos C.Franckas 1871 m. buvo įpusėjęs kitos oratorijos – „Les Beatitudes“ („Palaiminimai“) darbus, kai į jo rankas pakliuvo jauno poeto Edouardo Blau poema „Nacionalinė priesaika“. Šiame kūrinyje neseniai Prancūzijai tekusios negandos buvo traktuojamos kaip Dievo bausmė už bendras tautos nuodėmes. Pasakojimas apie pagonybę, nutviekstą krikščionybės šviesa, vėliau aptemdyta tikėjimo praradimu ir galų gale išperkama malda, sujaudino jautrios sielos kompozitorių. „Aš sukursiu puikią muziką, nes tikiu tuo, kas čia parašyta“, – rašė C.Franckas. Kompozitorius aistringai ėmėsi darbo ir sukūrė oratoriją neįtikėtinai greitai. Jau 1873 m. Didįjį ketvirtadienį įvyko kūrinio premjera Odeono teatre, Paryžiuje. Deja, pritrūkus laiko repeticijoms (premjeros dirigentas dirbo ir prie Jules Massenet oratorijos „Marija Magdalena“), „Išpirkimas“ buvo sutiktas šaltai. Tai paskatino C.Francką imtis korektūrų, kurios davė vaisių: gimė nauja simfoninė poema ir itin populiari tarp atlikėjų tapo viena iš Arkangelo arijų.
    Kūrinio muzikos kalba – pakylėta, kartais rami, kartais – pasiekianti ekstazę, joje aiškiai girdima C.Franckui būdinga harmonija. Autorius originaliai išnaudoja aukštą ir žemą registrus, supriešindamas ar suvienydamas du chorus: angelų chorus dainuoja moterys, žmonių – vyrai. Kulminaciniuose epizoduose šie chorai susilieja į vieną galingą visumą. Sopranui skirta Arkangelo partija, o filosofinę kūrinio mintį paryškinančio Žmogaus personažas – nelengva užduotis aktoriui-skaitovui. Pirmoje kūrinio dalyje „Kažkada“ muzikos garsais tapoma tamsumose skendinti žmonių tauta, ieškanti malonumų tik pramogose. Atskrieję angelai atneša jiems žinią – į žemę atėjo atpirkėjas. Žmonių ir angelų balsai susilieja skambant Kalėdų giesmei. Dalis sujungiantis simfoninės muzikos intarpas pasakoja apie laimingus šimtmečius, prabėgusius vadovaujantis Kristaus žodžiu. Deja, ateina nauji laikai, žmonės praranda tikėjimą ir žengia progreso keliu vien tam, kad galėtų vienas kitą žudyti. Antroji dalis „Šiandien“ prasideda tuo, kad angelai, slėpdami veidus savo sparnuose, aprauda puolusią žmoniją. Pasirodęs Arkangelas praneša žinią, kad nuodėmės gali būti atleistos, tereikia melstis. Nurimusių žmonių širdis sujungia bendra broliškos meilės giesmė.
     
     
     
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • robertas-servenikas-kestucio-vanago-nuotr-605a40c0adc517-71757119-c42053c0def9040ea98486e8cc9c66c1.jpeg

    CESARO FRANCKO „ATPIRKIMAS“

    2022.01.30

    Vasario 4 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje ir vasario 5 d. 19 val. Nacionalonėje filharmonijoje Vilniuje kviečiame pasiklausyti Césaro Francko oratorijos „Atpirkimas“ (Redemption). Šis kūrinys atliekamas kompozitoriaus 200-osioms gimimo metinėms paminėti. Monumentalios prancūzų romantiko partitūros atlikimui telkiasi didžiulės lietuvių atlikėjų pajėgos: solistai Lina Dambrauskaitė ir Vladas Bagdonas bei maestro Roberto Šerveniko diriguojami du pagrindiniai šalies kolektyvai – Kauno valstybinis choras ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.
    Pirmoje koncerto dalyje pasirodys rusų pianistas Aleksandras Kašpurinas, klausytojų simpatijas ir aukščiausius komisijos įvertinimus pelnęs 2019 m. pabaigoje vykusiame M. K. Čiurlionio tarptautiniame pianistų konkurse, kur jis iškovojo pirmąją premiją. Nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatas kaip solistas ir kamerinių ansamblių narys koncertavo daugelyje Europos šalių, taip pat Kinijoje, Mongolijoje, Maroke, jo įrašų yra išleidusi kompanija „Melodija“. Tarp naujausių šio pianisto pasiekimų – nugalėtojo prizas Prancūzijoje 2021 m. lapkričio mėn. vykusiame pianistų konkurse „Les Etoiles du Piano“. Šio vakaro koncerte A. Kashpurinas atliks S. Rachmaninovo Trečiąjį fortepijoninį koncertą – būtent su šio rusų kompozitoriaus Antruoju koncertu pianistas sukėlė ovacijas po pasirodymo M. K. Čiurlionio konkurso finale.
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • DSC03192.jpg-f0ec1191600625275fc31d0c161d3a7b.png

    CHORAS, PAKERĖJĘS PASAULĮ

    2022.01.19

     Kauno valstybinėje filharmonijoje veikianti paroda „Choras, pakerėjęs pasaulį“ kviečia apsilankyti ir susipažinti su Kauno valstybiniu choru (KVCH), kuriam daugiau nei 50 metų.

    Choras meninę veiklą pradėjo 1969 metais rudenį. Nuo pat pirmųjų dienų jam vadovauti paskirtas, anuomet neseniai baigęs Vilniaus konservatoriją, dirigentas Petras Bingelis. Pirmas koncertas Šakiuose įvyko jau po metų, kritikų buvo puikiai įvertintas, o laikraščiuose mirgėjo antraštės: „Kauno choro koncertinė aikštelė – visa Lietuva“. Vakaruose didžiulio populiarumo sulaukė 1984 metais Paryžiuje atlikęs M. Teodorakio 7-ją – „Pavasario“ –  simfoniją. Šį sudėtingą kūrinį choras parengė gana greitai – vos per mėnesį. Jos klausėsi daugiau nei 100 tūkst. žmonių, o finalą netgi teko pakartoti.

    P. Bingelio kūrybos kelyje buvo susitikimas ir su garsiuoju Jungtinių Amerikos Valstijų smuikininku, dirigentu Jehudžiu Menuhinu. J. Menuhinas paklausęs, ar choras galėtų pagiedoti G. Hendelio „Mesiją“ atmintinai. Atlikėjai per du mėnesius išmoko trijų valandų trukmės kūrinį anglų kalba, o oratorija, atlikta Varšuvos mažajame teatre, tapo pusiau spektakliu.

    Paroda pristatoma Kauno valstybinėje filharmonijoje, šeštame aukšte. Joje pateikiama koncertų programų, dokumentų iš paties maestro P. Bingelio archyvų, choristų prisiminimų, įvairių atsiliepimų, paskelbtų  spaudoje. Paroda įtrauki – specialiai sukurtoje linkėjimų sienoje gerbėjai skatinami palikti po linkėjimą, atsiliepimą ar padėką. 

     

    Maestro Petras Bingelis – profesorius, choro ir orkestro dirigentas. Nuo 1996 m. buvo Pažaislio muzikos festivalio įkūrėjas ir meno vadovas. Chorvedžio P. Bingelio veikla 1993-iaisiais buvo įvertinta aukščiausiu Lietuvos apdovanojimu – Nacionaline kultūros ir meno premija, o 2020 metais ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi. Mirė 2020 m. gruodžio 6 d. nuo COVID-19 komplikacijų.

     

    Straipsnį parašė Austėja Raščiūtė.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Balkonas maza.jpg-88fa877a5db8f9a9ddd82e2c4bcecad7.jpg

    „KAUNAS – EUROPOS KULTŪROS SOSTINĖ 2022“ ATIDARYMAS

    2022.01.06

    Pakeliui į didįjį „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atidarymą, kviečiame užsukti į Kauno valstybinę filharmoniją! Buvusiuose Teisingumo rūmuose įsikūrusi filharmonija garsėja ne tik įspūdingu pastato interjeru, bet ir čia reziduojančiu Kauno valstybiniu choru, kuris Europos kultūros sostinės svečiams ruošia ypatingą programą. O, kad apsilankymas filharmonijoje būtų dar įspūdingesnis, Kauno valstybinis choras klausytojus sutiks gražiausioje filharmonijos erdvėje – kolonadoje, išsiskiriančioje tautiškais art deco elementais ir nuostabiais vitražais.

    Renginys vyks tris kartus per dieną: 15.30 val., 16.30 val. ir 17.30 val. (trukmė po 30 min.). Tad išsirinkite Jums patogiausią laiką atvykti!

    Renginys nemokamas, bet būtina išankstinė registracija el. paštu lina@kaunofilharmonija.lt, nurodant dalyvio vardą, pavardę, telefono numerį ir į kelintos valandos renginį registruojatės.

     

    Renginys „Muzika art deco“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

    Įėjimas į Kauno valstybinėje filharmonijoje vykstančius renginius tik su Galimybių pasu, ES skaitmeniniu COVID pažymėjimu arba kitais Galimybių paso kriterijų atitikimą įrodančiais dokumentais (vaikams iki 12 m. 2 mėn. amžiaus negalioja). Viso renginio metu privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias medicinines kaukes ar respiratorius ir laikytis saugaus atstumo. Asmenų, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymiai (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), prašome į renginį nevykti. Organizatoriai turi teisę neįleisti lankytojų, kuriems pasireiškia minėti požymiai.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • DSC01278-bce8c31d35cbb7ab491e99fb6729d98c.jpg

    LAISVĖS GYNĖJŲ DIENA LNOBT

    2022.01.05

    Kauno valstybinis choras sausio 13 d. 18.30 val. kviečia į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą Laisvės gynėjų dieną pažymėti ypatingu koncertu, kuriame skamba geriausi sakralinės muzikos kūriniai.. Girdėsime  Giuseppe‘s Verdi Requiem, kuriame dainuos Justina Gringytė, Kristian Benedikt, Kostas Smoriginas, viešnia iš Italijos Chiara Isotton, LNOBT choras ir Kauno valstybinis choras. Diriguos LNOBT operos meno vadovas Sesto Quatrini.

    G. Verdi Requiem buvo sukurtas mirus italų rašytojui ir humanistui Alessandro Manzoni, su kuriuo kompozitorius draugavo ir kuriuo visą gyvenimą žavėjosi. Kūrinio premjerą savo draugo mirties metinių dieną – 1874 m. gegužės 22-ąją – Milano Šv. Morkaus katedroje dirigavo pats G. Verdi.

    Kadangi aplodismentai katedroje buvo nepriimtini, publikos reakcija į naująjį Requiem paaiškėjo tik po trijų dienų, gegužės 25-ąją, kai tie patys atlikėjai pristatė kūrinį Milano La Scala teatre. Salėje nebuvo laisvos vietos, žmonės klausėsi sulaikę kvapą. Nuskambėjus paskutiniams Libera me garsams, prapliupo audringi plojimai. Nuo tada G. Verdi Requiem skamba tiek bažnyčiose, tiek koncertuose ir kartu su Wolfgango A. Mozarto Requiem laikomas stipriausiu šio žanro kūriniu.

    „Šįkart G. Verdi Requiem bus atliktas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę 1991 m. sausio 13-ąją atminimui. Tačiau kartu pagerbsime visas, įvairiais laikais už tėvynę kritusiųjų aukas. Šie žmones paaukojo savo gyvybes tam, kad Lietuva taptų laisva Europos valstybe, ir tai puikus orientyras šalies ateičiai: turite žvelgti į vakarus, o ne į rytus“, – įsitikinęs LNOBT operos meno vadovas Sesto Quatrini.

    Maestro dažnai tenka diriguoti savo didžiojo tautiečio G. Verdi kūrinius. Žinoma, dažniausiai tai būna operos, bet 2019 m. Budapešte S. Quatrini kartu su Vengrijos radijo orkestru bei choru buvo patikėta atlikti šio kompozitoriaus Keturias šventas giesmes.

    „O dabar esu laimingas susitikimu su G. Verdi Requiem. Pažadu, kad LNOBT šis kūrinys suskambės kitaip, nei esate pratę girdėti Youtube ar Spotify platformose. Visų pirma, didingumo Requiem skambesiui suteiks du vienu metu giedantys chorai – LNOBT choras ir Kauno valstybinis choras. Be to, sieksiu kuo stipriau išryškinti meditatyvios šviesos ir žiaurumo kontrastus skirtingose Requiem dalyse. Mums padės trys puikiai žinomi lietuvių operos solistai – Justina Gringytė (mecosopranas), Kristian Benedikt (tenoras) ir Kostas Smoriginas (bosas). Taip pat atvyksta sparčiai karjeroje kylantis sopranas iš Italijos Chiara Isotton. Ji šiuo metu kartu su Anna Netrebko dainuoja G. Verdi operoje „Makbetas“ Milano „La Scala“ teatre, o metų pradžioje atliko pagrindinę Giacomo Puccini operos „Toska“ partiją Tokijo Naujajame nacionaliniame teatre. Tad turime pavydėtiną solistų sudėtį, dėl kurios išties verta ateiti paklausyti nuostabaus G. Verdi Requiem“, – neabejoja S. Quatrini.

     

    Plačiau Skaityti viską Dalintis

Puslapis 1 iš 2  > >>