Pasirinkite kalbą

LT
EN
PL
RU
FR
DE
IT
ES

Paieška

Ieškoti

Susisiekite su mumis

lt Rašykite mums Paieška

2022

  • ŠV. MIŠIOS, SKIRTOS VYSKUPŲ R. NORVILODS IR E. BARTULIO VYSKUPYSTĖS 25-MEČIUI

    2022.06.22

    Birželio 29 d. 12 val. Kauno arkikatedroje bazilikoje vyks iškilmingos šv. Mišios, skirtos vyskupų Rimanto Norvilos ir Eugenijaus Bartulio vyskupystės 25-mečiui. Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Facebook_įrašai_Renginiai-04-2048x2048-7f81fbac22af9688f33609de83ca8298.jpg

    IN MEMORIAM PETRUI BINGELIUI

    2022.06.21

    Birželio 26 d., lydimas išrinkto naujo meno vadovo ir vyriausiojo dirigento Roberto Šerveniko, Alytuje koncertuos Kauno valstybinis choras. Naujojo kolektyvo lyderio inicijuota programa bus skirta šviesiam maestro Petro Bingelio, vadovavusio chorui daugiau nei 51 metus, atminimui. Kauno valstybinis choras šiuo koncertu pagerbs per anksti mus palikusį maestro, dovanodamas jam ir klausytojams gražiausios chorinės muzikos puokštę. Ši programa kvies prisiminti maestro P. Bingelio darbus ir jo puoselėtas tiesas, leis prisiminti šią šviesią asmenybę, nuoširdų jo bendravimą: juk choristai šviesios atminties maestro dažnai švelniai pavadindavo „tėčiu“…

    Programoje

    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas

    Solistai

    Elena Kalvytaitė-Vitkauskienė (sopranas)

    Jurgita Šalčiūtė (mecosopranas)

    Amelija Lapinskaitė (klarnetas)

    Beata Andriuškevičienė (fortepijonas)

    Paulė Galinienė (fortepijonas)

    Dirigentas Robertas Šervenikas

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Zapyškis -de61bfeeeda29ebd03fe5736d02c5ff9.jpg

    W. A. MOZARTO „REQUIEM“ ZAPYŠKYJE

    2022.06.20

    Jau šį penktadienį, birželio 24 d., Šv. Jono Krikštytojo titulinių atlaidų Zapyškyje dieną kviečiame į nemokamą koncertą prie Senosios Zapyškio bažnyčios.
    12 val. Šventosios Mišios. Mišiose giedos Kauno valstybinis choras. Diriguos K. Jakeliūnas.
    14.30 val. W. A. Mozarto Requiem. Skiriama žuvusiems Ukrainos kare atminti.
    Atliks:
    Kauno miesto simfoninis orkestras, meno vadovas ir vyr. dirigentas K. Orbelian, vadovas A. Treikauskas,
    Kauno valstybinis choras, meno vadovas ir vyr. dirigentas R. Šervenikas,
    Solistai: Aistė Pilibavičiūtė (sopranas), Mae Hayashi (kontraltas), Imanol Laura (tenoras), Kšištof Bondarenko (bosas)
    Dirigentas – Christian Frattima
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 273216164_3150505351900727_5724197229205900631_n-f39b246bb4f6660f87fc744a299ae6ab.jpg

    KOMPOZITORIAUS BRONIAUS KUTAVIČIAUS ATMINIMUI

    2022.06.11

    Šį penktadienį, birželio 17 d. 18 val. NEMOKAMAS KONCERTAS
    Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčioje.
    KOMPOZITORIAUS BRONIAUS KUTAVIČIAUS ATMINIMUI
    Atlikėjai
    KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS
    Vyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas Treikauskas
    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
    Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS
    Programoje
    Bronius Kutavičius - „Paskutinės pagonių apeigos“
    Bronius Kutavičius - „Epitafija praeinančiam laikui“
    Šiais metais vienas iškiliausių Lietuvos kompozitorių, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Bronius Kutavičius būtų minėjęs 90-mečio jubiliejų. Deja, praeitų metų rugsėjo mėnesį kūrėjas mus paliko. Siekdama prisiminti šią neeilinę muzikos pasaulio figūrą Kauno valstybinė filharmonija, bendradarbiaudama su Pažaislio muzikos festivaliu, dovanos publikai išskirtinį koncertą, kuriame skambės du monumentalūs B. Kutavičiaus kūriniai: oratorijos „Paskutinės pagonių apeigos“ ir „Epitafija praeinančiam laikui“.
    Nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio B. Kutavičius buvo ryški Lietuvos muzikos kultūros figūra. Jo kūryba išeina toli iš grynosios muzikos ribų, apima platų kultūrinį kontekstą, atidengdama amžių glūdumoje skendinčius tautų istorijos ir priešistorės klodus, materializuodama grynuosius mitinės ir religinės sąmonės archetipus.
    Oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ muzikos istorijoje – vienas pirmųjų iš pačių įsimintiniausių lietuviškų opusų. Kompozitorius ją kurdamas 1978 m. net neįsivaizdavo apie tokią būsimą kūrinio sėkmę. Magiško poveikio muzikos kūrinys atspindi dramatišką dviejų religijų – pagonybės ir krikščionybės susidūrimą. Per visą oratoriją auginamas judančio erdvėje, klausytojus apsupančio choro skambesys, o kūrinį vainikuoja vargonais atliekama choralą primenanti tema.
    Simfonija-oratorija „Epitafija praeinančiam laikui“ („Epitaphium temporum pereunti“) chorui ir orkestrui sukurta 1998 m. Keturių dalių veikalas simboliškai įgarsina reikšmingiausias Vilniaus istorijos datas: Lietuvos krikštą, Vilniaus miesto ir universiteto įkūrimą, Katedros atšventinimą. Pirmoje dalyje tekstą apie kunigaikščio Gedimino sapną choras ne išdainuoja, bet dramatiškai išskanduoja. Tauri antros dalies muzika šlovina vieną seniausių Vakarų Europos universitetų. Tarp trečios ir ketvirtos dalies tekstų yra ir poeto Sigito Gedos eilės, perteikiančios sielos pokalbį su motina Vilniuje, prie televizijos bokšto ar primenančios Katedros sugrąžinimą tikintiesiems.
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • TAR_5154-c9da444e6cc036f9d019d7746d494552.jpg

    GEDULO IR VILTIES DIENAI - A. DVOŘÁKO „REQUIEM“

    2022.06.03

    Gedulo ir vilties dienai atminti Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, solistai L. Bendžiūnaitė, S. M. Fischer, M. Vitulskis, T. Girininkas, diriguojant Gintarui Rinkevičiui, atliks monumentalų kūrinį – čekų kompozitoriaus Antoníno Dvořáko (1841–1904) „Requiem“. Imtis rašyti mišias mirusiesiems A. Dvořáką paskatino 1890 m. gautas Birmingamo muzikos festivalio užsakymas. Panašu, kad paskata tokiam kūriniui atėjo pačiu laiku – A. Dvořákas tuo metu buvo savo karjeros viršūnėje, tad į naująjį kūrinį norėjo sudėti viską, ką buvo pasiekęs gyvenime kaip kompozitorius ir asmenybė. Sulaukęs beveik penkiasdešimties, autorius ėmėsi pastangų paliesti svarbiausius žmogaus egzistencijos klausimus ir išreikšti savo paties ryšį su Dievu.

    „Requiem“ – vienas iš intelektualiai giliausių A. Dvořáko darbų. Jame nėra jokio paviršutiniško puikavimosi, patoso ar melancholijos – vietoje to, kūrinys paženklintas drąsaus sielvarto, kuriame nėra niūrumo ar tragiškų poteksčių. Gyvenimo po mirties kompozitorius neiškelia aukščiau žemiškosios egzistencijos – jis yra dėkingas už visas dovanas, kurias gavo šiame pasaulyje. Mirties kontempliacija kūrinyje kelia ne baimę, o liūdesį – tai atsisveikinimas su brangiausiais žmonėmis, gamta ir taip mylima muzika.

    Koncertas organizuojamas bendradarbiaujant su KĮ Kauno valstybine filharmonija.

    Atlikėjai

    LIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas

    Solistai:
    LAURYNA BENDŽIŪNAITĖ (sopranas)
    STINE MARIE FISCHER (mecosopranas)
    MERŪNAS VITULSKIS (tenoras)
    TADAS GIRININKAS (bosas)

    Dirigentas GINTARAS RINKEVIČIUS

     


    Programoje
    Antonín Dvořák – „Requiem“ b-moll solistams, chorui ir orkestrui, op. 89, B. 165

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Pumeza_Arias_image_only-582b8f95a02ad3502962e2c21c155a33.jpg

    „PORGIS IR BESS“ VILNIUJE

    2022.05.30

    Vilniečiai galės gėrėtis nuostabiomis ankstyvojo amerikietiško džiazo operos kūrėjo G. Gershwino melodijomis. 
    Šeštadienį, birželio 4 d., 20 val. A. Mickevičiaus bibliotekos vidiniame kiemelyje, Trakų g. 10...
    Legendinio amerikiečių kompozitoriaus, muzikos novatoriaus Georgo Gershwino (1898–1937) opera „Porgis ir Besė“ scenos šviesą išvydo 1935-aisiais. Nors operos kūrimo procesas ėjosi lengvai, visai kitaip buvo su jos įgyvendinimu ir priėmimu. Operos pasaulis buvo nepasiruošęs juodaodžių operai, džiazo pasaulis buvo nepasiruošęs operai apskritai. Ir nors G. Gershwinui pavyko rasti pagrindinius vaidmenis galinčius atlikti afroamerikiečius dainininkus, „Porgis ir Besė“ iš pradžių populiarumo nesulaukė. Tikroji kūrinio sėkmė aplankė tik 1976-aisiais – po pastatymo Hiustono didžiojoje operoje „Porgis ir Besė“ tapo viena žymiausių ir dažniausiai atliekamų operų pasaulyje.
    Kūrinio veiksmas vyksta 1912 m. juodaodžių žvejų kaimelyje Pietų Karolinoje. Besė – prastą reputaciją turinti moteris, bandanti pabėgti nuo savo žiauraus mylimojo, kuris įtariamas žmogžudyste. Vienintelis žmogus, norintis suteikti jai pastogę – luošys Porgis. Operos muzikiniame audinyje girdėti Niujorko džiazo muzikos atspalvių, jame gausu juodaodžių liaudies dainų, bliuzo, spiričiuelio motyvų. Simboliška, kad pasaulinio muzikos lobyno hitu tapusi arija „Summertime“ iš operos „Porgio ir Besės“ skelbia vasaros bei didžiausio Lietuvoje klasikinės muzikos festivalio pradžią!
    Atlikėjai
    LIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius
    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
    Solistai:
    PUMEZA MATSHIKIZA (sopranas)
    KEVIN SHORT (bosas-baritonas)
    Dirigentas GINTARAS RINKEVIČIUS
    Programoje
    George Gershwin – PORGIS IR BESĖ (gražiausi operos fragmentai)
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • foto Jonas Danielevicius_2021 (150 of 185)_1024x683-219a41cee559720eaa9a9deb041d6e44.jpg

    PAŽAISLIO PRADEDAMASIS - G. GERSHWINO „PORGIS IR BESS“

    2022.05.26

    Jau kitą penktadienį, birželio 3 d., 20 val. Pažaislio vienuolyne...
    Legendinio amerikiečių kompozitoriaus, muzikos novatoriaus Georgo Gershwino (1898–1937) opera „Porgis ir Besė“ scenos šviesą išvydo 1935-aisiais. Nors operos kūrimo procesas ėjosi lengvai, visai kitaip buvo su jos įgyvendinimu ir priėmimu. Operos pasaulis buvo nepasiruošęs juodaodžių operai, džiazo pasaulis buvo nepasiruošęs operai apskritai. Ir nors G. Gershwinui pavyko rasti pagrindinius vaidmenis galinčius atlikti afroamerikiečius dainininkus, „Porgis ir Besė“ iš pradžių populiarumo nesulaukė. Tikroji kūrinio sėkmė aplankė tik 1976-aisiais – po pastatymo Hiustono didžiojoje operoje „Porgis ir Besė“ tapo viena žymiausių ir dažniausiai atliekamų operų pasaulyje.
    Kūrinio veiksmas vyksta 1912 m. juodaodžių žvejų kaimelyje Pietų Karolinoje. Besė – prastą reputaciją turinti moteris, bandanti pabėgti nuo savo žiauraus mylimojo, kuris įtariamas žmogžudyste. Vienintelis žmogus, norintis suteikti jai pastogę – luošys Porgis. Operos muzikiniame audinyje girdėti Niujorko džiazo muzikos atspalvių, jame gausu juodaodžių liaudies dainų, bliuzo, spiričiuelio motyvų. Simboliška, kad pasaulinio muzikos lobyno hitu tapusi arija „Summertime“ iš operos „Porgio ir Besės“ skelbia vasaros bei didžiausio Lietuvoje klasikinės muzikos festivalio pradžią!
    Atlikėjai
    LIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius
    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
    Solistai:
    PUMEZA MATSHIKIZA (sopranas)
    KEVIN SHORT (bosas-baritonas)
    Dirigentas GINTARAS RINKEVIČIUS
    Programoje
    George Gershwin – PORGIS IR BESĖ (gražiausi operos fragmentai)
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 282654205_3236068956677699_7063908218784660446_n-9059fbe44878bfdb74b4222f0f242e6b.jpg

    KONCERTAI BELGIJOJE IR OLANDIJOJE

    2022.05.22

    Kauno valstybinio choro gastrolės Belgijoje ir Olandijoje. Pirmasis koncertas Mechelene, nedideliame, gilią istorją turinčiame mieste šalia Briuselio. Puiki akustika milžiniškoje 13-ajame amžiuje statytoje Mecheleno katedroje su legendiniu 97 metrų aukščio bokštu, kuris vis dar nėra užbaigtas. Koncerto pradžioje F. Neyrincko Artikel 1, po to L. van Bethoveno 9-oji.  Orkestras „Casco fill“, Kauno valstybinis choras, solistai Eleanor Lyons, sopranas, Katrin Wundsam mezzosopranas, Daniel Norman, tenoras, Sander Klemens, baritonas. Dirigentas Benjamin Haemhouts.

    Jau kitą dieną koncertas viename ryškiausių istorinių Europos miestų Antverpene. Didžiausia 16-ojo amžiaus Europos finansų birža tapo puikia koncertų sale. Seniai planuotas Antverpeno pavasario festivalis po dvejų pandemijos metų sukvietė karščiausius Belgijos klasikinės muzikos gerbėjus. Kaip rašė vietos spauda – „Vakar dangus praskaidrėjo virš Handelsbeurs Antwerpen Events su nuostabia  „Ode džaiugsmui“. Kokia jėga, koks grožis!“

    Koncertų ciklą užbaigė pasirodymas vienoje geriausių Europos salių De Doelen Roterdame, Olandijoje.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Modestas-Pitrėnas-PJAUTAS-ba57a72f155838df7078bf18f1aa5718.jpg

    F. MENDELSSOHNO-BARTHOLDY „ŠLOVINIMO GIESMĖ“

    2022.05.12

    Jau rytoj Kauno valstybinėje filharmonijoje skambės monumentali vokiečių kompozitoriaus Felixo Mendelssohno-Bartholdy partitūra „Šlovinimo giesmė“. Ši simfoninė kantata buvo sukurta 1840 m. ir skirta svarbiam žmonijos intelektinio progreso jubiliejui – 400-osioms metinėms nuo tada, kai XV a. spaustuvininkas Johannesas Gutenbergas sumeistravo rankinį knygų spausdinimo prietaisą, pakeitusį žmonijos istoriją.
    „Šlovinimo giesmę“ atlieka gausios Lietuvos ir užsienio solistų bei pagrindinių mūsų šalies kolektyvų pajėgos: Agnė Stančikaitė, Justina Gringytė, Adamas Zdunikowskis, Kauno valstybinis choras ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojami maestro Modesto Pitrėno.
    Koncerte taip pat skambės austrų kompozitoriaus, Naujosios Vienos mokyklos įkūrėjo Arnoldo Schönbergo „Pragiedrėjusi naktis“, sukurta ties XX amžiaus slenksčiu, 1899-aisiais. A. Schönbergas net triskart grįžo prie šios itin jam svarbios partitūros, ją peržiūrėjo ir gyvenimo pabaigoje. Šią muziką įkvėpė ekspresionizmui artimo vokiečių poeto Richardo Dehmelio tekstas iš poetinio rinkinio „Vyras ir moteris“.
    ŠLOVINIMO GIESMĖ
    Gegužės 13 d., penktadienį, 18 val. Kaunas, Kauno valstybinė filharmonija
    Gegužės 14 d. 19 val., šeštadienį, Vilnius, Lietuvos nacionalinė filharmonija
    Atlikėjai:
    LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas
    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
    Solistai:
    AGNĖ STANČIKAITĖ (sopranas)
    JUSTINA GRINGYTĖ (mecosopranas)
    ADAM ZDUNIKOWSKI (tenoras, Lenkija)
    Dirigentas MODESTAS PITRĖNAS
    Programoje:
    Arnold Schönberg– „Pragiedrėjusi naktis“ („Verklärte Nacht“), op. 4
    Felix Mendelssohn-Bartholdy – Simfoninė kantata „Šlovinimo giesmė“ („Lobgesang“) solistams, chorui ir orkestrui, op. 52
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 280439180_3223123044638957_6503766621581878614_n-7aea7163a7487078fbedfbd57ec1af45.jpg

    B. HAEMHOUTS APIE KONCERTUS NYDERLANDUOSE

    2022.05.11

    Gegužės 19-21 d. mūsų choras koncertuos Mechelene, Antverpene ir Roterdame kartu su orkestru „Casco phil“ ir solistais. Kaip gimė šis koncertų ciklas, klausiame orkestro meno vadovo ir šių koncertų dirigento Benjamino Haemhouts.
    Tai dvigubas projektas, dviejose šalyse: Belgijoje ir Nyderlanduose. „Casco phil“ orkestras turi sponsorių, kuris įsikūręs Roterdame, todėl planavome koncertą ten. Aš jiems pasiūliau tai, apie ką seniai svajojau - atlikti Bethoveno IX simfoniją kartu su šiuolaikinės muzikos kūriniu. Taip šiame koncerte atsirado IX simfonija ir jauno Belgijos kompozitoriaus Frederiko Neyrincko „Artikel 1“. Taip pat esu Naujosios muzikos festivalio Antverpene vadovas. Jis vyksta Handelsbeurs – tik ką atnaujintuose nuostabiuose XVI amžiaus prekybos rūmuose. Čia rengiame Antverpeno pavasario festivalio koncertus.
    Kaip derinasi viename koncerte XIX amžiaus romantikas Beethovenas ir šiuolaikinis kūrėjas?
    Muzika yra šiek tiek konservatyvi ir savo raida atsilieka nuo kitų menų – šiuolaikinio šokio, teatro, tapybos ar skulptūros. Mes nuolat grojame muziką, sukurtą prieš 200-300 metų. Mano manymu, mes grojame per mažai šiuolaikinės muzikos. Jei taip elgsimės dar 50 ar 100 metų, mes tapsime pramogų verslu, o ne meno forma. Turime nešti naują žodį. Geriausia tai daryti derinant žinomus kūrinius, kaip Beethoveno IX ar III simfonijas su įdomiais naujais kūriniais. Publikai tai patiks. Nes vien tik grodami Bachą, Mocartą, Šubertą ar Bramsą, sulauksime klausytojų nepasitenkinimo. Publika atras ir priims naujus kūrinius, jei juos pateiksime tinkamu būdu. Ir tikrai didžiulė auditorija yra atvira tokiems dalykams, daug labiau, nei mums atrodo.
    Koncertai vyks puikiose, tačiau visiškai skirtingose tiek architektūra, tiek akustika salėse.
    Mecheleno katedra yra tradicinė milžiniška katedra, nuostabus architektūros kūrinys, turintis puikią akustiką, mes galėsime ją išbandyti ir įvertinti. Antverpeno Handelsbeurs salės akustika nėra tokia įspūdinga, bet turi daug kitų privalumų ir problemų. Na, o De Doeleno koncertų sale Roterdame yra viena geriausių salių visoje Europoje. Tai bus skirtingi koncertai, keliantys mums didelius reikalavimus, tai bus iššūkis.
    Šie koncertai turėjo vykti prieš dvejus metus, bet buvo nukelti dėl pandemijos. Per tą laiką jūs galėjote rasti kitą kolektyvą. Kodėl pasirinkote Kauno valstybinį chorą?
    Ieškojome choro Belgijoje, bet dauguma chorų atlieka operų muziką ir jų galimybės ribotos, jų sudėtis nepakankama. Antra, aš buvau Kaune prieš ketverius metus pasiklausyti choro. Man jis patiko, padarė įspūdį kokybė, todėl kilo mintis sukurti tarptautinį projektą. Štai kodėl mes koncertuosime Belgijoje.
    Kauno choras yra ypatingos kokybės kolektyvas. Aš sakiau vadovui, kad man įspūdį daro tai, kad choras integravęs skirtingų atlikimo mokyklų patirtį ir sėkmingai jas derina. Aš susižavėjęs jų balsais ir energija, mes dirbame su aukščiausios kokybės choru, idealiai tinkančiu Beethovenui. Šis projektas bus vykdomas geriausiose salėse su puikiu orkestru, geriausiais solistais ir žinomu, nuostabiu choru.
    Kalbino Vilius Kaminskas
    Nuotraukose Benjaminas Haemhouts ir Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Robertas Šervenikas.
    Plačiau apie orkestrą „Casco phil“ ir koncertus galite rasti orkestro svetainėje:
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • St-Romboutskathedraal3-4aada2966c194ce0a864418e7cc8cbb5.jpg

    KONCERTAI BELGIJOJE IR OLANDIJOJE

    2022.05.09

    Šiandien Kauno valstybinis choras repetuoja L. van Beethoveno IX simfoniją ir Frederiko Neyrincko – Artikel 1.Choras ruošiasi koncertams Belgijoje ir Nyderlanduose su orkestru „Casco phil“ ir solistais Eleanor Lyons, sopranas, Katrin Wundsam mezzosopranas, Daniel Norman, tenoras, Sander Klemens, baritonas. Dirigentas Benjamin Haemhouts.

    Gegužės 19 d. 20 val. Sint-Romboutskathedraal, Mechelene,

    Gegužės 20 d. 20 val. Handelsbeurs, Antverpene,

    Gegužės 21 d. 20 val. Rotterdame, De Doelen salėjė.

    „Casco phil“ tai be galo lankstus ir gana drąsus kolektyvas, pristatantis novatoriškus koncertus, kuriuose skamba gerai žinomas repertuaras, kartu su mažiau žinomu kūriniu ir nauja muzika, su geriausiais solistais ir dirigentais.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • ART DECO mažas-48b9302e2942c156596cd8e1bc9d22a9.jpg

    KAUNAS IR ART DECO

    2022.05.05

    Šiandien Kauno valstybinis choras, diriguojamas meno vadovo profesoriaus Roberto Šerveniko, įrašinėja didelį pluoštą dainų iš lietuvių klasikos repertuaro. Kauno valstybinės filharmonijos vestibiulyje darbuojasi LRT televizijos filmavimo grupė. Kaip retai pasitaiko, dirba penkios filmavimo kameros. Projekto prodiuseris Jonas Vilimas ir režisierius Armas Rudaitis dar negalėjo įvardinti galutinio filmo pavadinimo, nes kol kas yra aiški tik idėja, kurios autorė Agnė Biliūnaitė. Raktiniai sumanymo žodžiai – Kaunas ir Art Deco. Aišku, kad dar bus filmuojami gražiausi prieškario Kauno moderniosios architektūros pavyzdžiai. Vienas tokių – buvę Teisingumo ir Seimo rūmai, dabartinė Kauno filharmonija. Garso takelio pagrindą sudarys mūsų choro atliekamos dainos.
    Šiandien įrašomos:
    S. Šimkaus, J. Zauerveino „Lietuviais esame mes gimę“, A. Bražinsko, A. Dabulskio „Ąžuolais vainikuotas“, Č. Sasnausko, V. Kudirkos „Karvelėli mėlynasai“, solistas M. Stanevičius, J. Tallat Kelpšos, Maironio „Kur lygūs laukai“, L. Vilkončiaus, J. Marcinkevičiaus „Dėl tos dainos“, J. Naujalio, Maironio „Jaunimo giesmė“, J. Naujalio, Maironio „Už Raseinių“, M. K. Čiurlionio-V. Augustino „Dainų dainelė“-„Anoj pusėj Dunojėlio“, solistė J. Mikalauskienė, J. Gruodžio „Aš ne uliot atėjau“, R. Žigaičio, Br. Mackevičiaus „Tyla“, J. Naujalio „Ant kalno karklai“, K. Brundzaitės, A. Dabulskio „Varpai“, . Makačino „Tu tu tu, kas būtų“, J. Naujalio Maironio „Tupi šarka“, ir, žinoma, J. Naujalio-J.Juzeliūno ir Maironio „Lietuva brangi“. Akompaniatorė Paulė Galinienė.
    Lauksime filmo premjeros...
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Lietuvos Filharmonija Lietuviai Nac ork MAŽAS-493ffbe56d05aec7d7eff909e88094fe.png

    A. SCHONBERGO IR F. MENDELSSOHNO-BARTHOLDY KŪRINIAI KONCERTE ŠLOVINIMO GIESMĖ

    2022.05.02

    Šis vakaras yra tikra muzikinė šventė patiems išrankiausiems klausytojams, nes programoje skamba monumentali vokiečių kompozitoriaus Felixo Mendelssohno-Bartholdy partitūra „Šlovinimo giesmė“. Ši simfoninė kantata buvo sukurta 1840 m. ir skirta svarbiam žmonijos intelektinio progreso jubiliejui – 400-osioms metinėms nuo tada, kai XV a. spaustuvininkas Johannesas Gutenbergas sumeistravo rankinį spausdinimo prietaisą, kurį sudaro judančios literos (metalinės kaladėlės su veidrodinio atspindžio raidėmis). „Šlovinimo giesmę“ atlieka gausios Lietuvos ir užsienio solistų bei pagrindinių mūsų šalies kolektyvų pajėgos: Agnė Stančikaitė, Justina Gringytė, Adamas Zdunikowskis, Kauno valstybinis choras ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojami maestro Modesto Pitrėno.
    Koncerte taip pat skambės austrų kompozitoriaus, Naujosios Vienos mokyklos įkūrėjo Arnoldo Schönbergo „Pragiedrėjusi naktis“, sukurta ties XX amžiaus slenksčiu, 1899-aisiais. A. Schönbergas net triskart grįžo prie šios itin jam svarbios partitūros, ją peržiūrėjo ir gyvenimo pabaigoje. Šią muziką įkvėpė ekspresionizmui artimo vokiečių poeto Richardo Dehmelio tekstas iš poetinio rinkinio „Vyras ir moteris“, pasakojantis apie susitikimą tamsią naktį.
    Per skurdų, šaltą mišką žengia dviese; | juos lydi mėnuo, jie žvelgia priekin. | Mėnulis ritasi virš ąžuolų aukštų; | joks debesis netemdo mėnesienos, | juodi šešėliai nugula takus. (Richard Dehmel, „Pragiedrėjusi naktis“)
    ŠLOVINIMO GIESMĖ
    Gegužės 13 d., penktadienį, 18 val. Kaunas, Kauno valstybinė filharmonija
    Gegužės 14 d. 19 val., šeštadienį, Vilnius, Lietuvos nacionalinė filharmonija
    Atlikėjai:
    LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas
    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
    Solistai:
    AGNĖ STANČIKAITĖ (sopranas)
    JUSTINA GRINGYTĖ (mecosopranas)
    ADAM ZDUNIKOWSKI (tenoras, Lenkija)
    Dirigentas MODESTAS PITRĖNAS
    Programoje:
    Arnold Schönberg– „Pragiedrėjusi naktis“ („Verklärte Nacht“), op. 4
    Felix Mendelssohn-Bartholdy – Simfoninė kantata „Šlovinimo giesmė“ („Lobgesang“) solistams, chorui ir orkestrui, op. 52
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Foto-Jonas-Danielevicius_KVCH-1-600x400-e6db990c18c37204ca87c5c7cc602a25.jpg

    SAKRALINĖS MUZIKOS KONCERTAS MARIJAMPOLĖJE

    2022.04.16

    Balandžio 24 d. 15.30 val. Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje Kauno valstybinis choras kviečia į Sakralinės muzikos koncertą.
    Meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Robertas Šervenikas.
    Jurgita Mikalauskienė - sopranas, Rūta Jančkaitienė - sopranas, Artūras Kurmalijevas - tenoras, Deimantas Braukyla - bosas.
    Mindaugas Radzevičius - vargonai, Paulė Galinienė - fortepijonas, dirigentas - Kęstutis Jakeliūnas.
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Fleming Mažas-5f616f88891bd6663e32bbe11c21df33.jpg

    KONCERTAS SU RENEE FLEMING

    2022.04.06

    Balandžio 18 d. 18 val. Kauno Žalgirio arenoje nepakartojamoji Renee Fleming.
    Kartu su Edgaru Montvidu, Kauno miesto simfoniniu orkestru ir Kauno valstybiniu choru...
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 6.-6f2bc507ab0457470c11b7c6a8b61515.jpg

    CHORO VADOVO GIMTADIENIS

    2022.04.01

    Šiandien Kauno valstybinio choro meno vadovo ir vyriausiojo dirigento Roberto Šerveniko gimtadienis. Deja, negalime pasveikinti asmeniškai, nes Maestro išvykęs. Šį vakarą jis diriguoja A. Adamo baletą „Žizel“ (Giselle) Bavarijos valstybiniame operos teatre Miunchene.
    Sveikiname Maestro, linkime gražaus gimtadienio, ilgų kūrybos metų...
    Jei kartais važiuotumėte per Šveicariją, siūlome užsukti į Ciurichą. Balandžio 10,18, 24, 28 d. ir birželio 6, 11, 12 d. Ciuricho operos teatre R. Šervenikas diriguos P. Čaikovskio baletą „Miegančioji gražuolė“.
    O mes lauksime vadovo sugrįžtant. Turime daug didelių ir gražių darbų...
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 277176560_3188904974727431_1006115948653328131_n-40b0a0e10cf226af4a3a5daf52dc2439.jpg

    E. GRIEGO IR M.K. ČIURLIONIO FESTIVALIS

    2022.03.30

    „Laimė yra su mumis, o jei likimas truputį erzina ir maivosi, tai toks jau jo įprotis“, - šie gražūs ir prasmingi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žodžiai, išraiškingai tariami talentingo aktoriaus Dainiaus Svobono, užbūrė gausiai susirinkusius klausytojus. Koncerte skambėjo ne tik muzika, bet ir ištraukos iš kompozitoriaus ir dailininko laiškų mylimai žmonai Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei.
    Tvirtas ir jautrus dirigento Kęstučio Jakeliūno mostas surikiavo gražiausius kompozitoriaus opusus, juos papildydamas Vaclovo Augustino ir Donato Zakaro kūriniais.
    Skambėjo M.K.Čiurlionio-V.Augustino „Dainų dainelė“-„Anoj pusėj dunojėlio“, solistė Jurgita Mikalauskienė, M.K.Čiurlionio „De profundis“, „Kyrie“, harmonizuotos „Oi giria, giria“, „Beauštanti aušrelė“, „Šėriau
    žirgelį“, „Bėkit, bareliai“, programą užbaigė D. Zakaro „Laiškai Sofijai“. Subtiliai akompanavo Paulė Galinienė.
    Nepaisant vis dar siautėjančios pandemijos, pradžiugino gausus klausytojų būrys, šiltai priėmęs lietuvišką programą.
    Koncertas skirtas XXIV tarptautiniam kompozitorių E. Griego (1843–1907) ir M. K. Čiurlionio (1875–1911) muzikos festivaliui.
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Valdovų Ukrainos-d9179f6f93da494cab592156eb9356a2.jpg

    BALTIJOS ORKESTRŲ FESTIVALIO ATSPINDŽIAI

    2022.03.26

    „7 meno dienose“ - Baltijos šalių orkestrų festivalio atspindžiai – muzikologės Ritos Aleknaitės-Bieliausienės recenzija.
     
    https://www.7md.lt/muzika/2022-03-11/Lietuvos-refleksija-siandienos-istorijoje?fbclid=IwAR3pi3bVuqQ_WH5rbq6I3RpymPK3Modm7rT-FcCoyloM9aeXrKoEloapxpk
     

    Kovo 4 d. Valdovų rūmuose Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas Valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras (meno vadovas Robertas Šervenikas) pakėlė klausytojus, prieš mane sėdinčios merginos ištiesė Ukrainos vėliavą, ir suskambo 1862 m. Mykhaylo Verbytskio sukurti visais laikais kovotojus įkvėpę himno, dažnai vadinamo „Dar nemirė Ukrainos nei šlovė, nei valia“, žodžiai: „Sielą, kūną mes padėsim už savąją laisvę / nepamirškit niekas, – iš kazokų kilę, broliai, turim tokią teisę!“

     

    Jau nebe pirmi metai vykstantis Baltijos šalių orkestrų festivalis šiemet turi ypatingą prasmę: rodo Baltijos šalių vienybę Ukrainai kovojant už laisvę. LVSO kartu su organizacija „Stiprūs kartu“ pakvietė klausytojus aukoti pagalbai Ukrainoje. Lietuvos menininkų refleksija ryški ir nedviprasmiška. Tuo klausytojus įtikino ir šio koncerto programa – vienų ryškiausių Baltijos šalių kompozitorių kūriniai ir solistai.

     

    Latvio Pēterio Vasko fantazija smuikui ir styginių orkestrui „Vox Amoris“ („Meilės balsas“, 2009) – gal tai ramybės karo siaubiamiems žmonėms linkinti lopšinė su dviem jaudinančiais dramatiniais atodūsiais-kadencijomis? „Kai prasideda solo, aš beveik akimirksniu pajuntu ryšį su visais ir viskuo. Mane iki ašarų sujaudina kiekvieną kartą, kai tai girdžiu. Po to apima stiprus jausmas: norisi visus apkabinti ir pamiršti realybę...“ – rašė viena kūrinio klausytoja. „Kokią žinią norėjau paskelbti? Tai apie didžiausią galią visame pasaulyje – meilę. Meilė yra, buvo ir bus tol, kol mes būsime“, – rašė Vaskas. Kūrinys atskleidžia savitą poliariškumą tarp optimistinės vilties ir nerimastingos esaties. Tai išryškino latvių smuikininkė Līga Baltābola, Liepojos styginių kvarteto primarijė, Liepojos simfoninio orkestro koncertmeisterė. Girdėjome gražią kantileną, ekspresyvias kadencijas, logiškai siekiamas kulminacijas. Puikiai pritarė orkestras, kurdamas spalvinį kontekstą, paryškindamas emocinį kūrinio koloritą, artikuliacinius momentus (pvz., sureikšminti pizzicato).

     

    Estų kompozitoriaus Erkki-Sveno Tüüro Koncertą violončelei ir orkestrui (1997) atliko violončelininkų forumo Estijoje, George’o Enescu, Johanneso Brahmso tarptautinių konkursų laureatas Marcelis Johannesas Kitsas. Kompozitorius Tüüras įvertintas Estijos kultūros premija, Baltijos Asamblėjos literatūros, meno ir mokslo bei kitomis reikšmingomis premijomis. Įdomu tai, kad 1979–1984 m. Tüüras vadovavo Estijoje populiariai roko grupei „In Spe“. Kūrėjo kompozicijas atlieka įvairūs žinomi pasaulio orkestrai, David Geringas, Gidonas Kremeris, Ivanas Monighetti ir kiti solistai. Gaila, kad mūsų klausytojams Baltijos kaimynų muzika mažai pažįstama...

     

    Koncertas violončelei ir simfoniniam orkestrui sukurtas D. Geringo užsakymu (1996). Premjera įvyko 1998 m. Lozanoje su Lozanos kameriniu orkestru, diriguojamu Rüdigerio Bohno. Kompaktinė plokštelė įrašyta su Denniso Russello Davieso diriguojamu Vienos radijo simfoniniu orkestru. Vasario 15 d. Berlyne įvyko Tüüro Dešimtosios simfonijos pasaulinė premjera. Ta proga vienas žymiausių menininkų, „Konzerthaus“ simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas Christophas Eschenbachas kreipėsi į publiką: „Esu be galo sukrėstas ir sutrikęs dėl baisios padėties Ukrainoje. Užaugau Antrojo pasaulinio karo metais, pats buvau pabėgėlių vaikas, todėl žinau, kokias gilias žaizdas palieka karas. Tikėjausi, kad mano ir ateities kartų gyvenime tai bus paskutinis karas Europoje. Dabar turiu matyti siaubingas kančias, ištikusias Ukrainos žmones dėl režimo, kuris veržiasi į šalį, taigi ir į mūsų demokratiją. Pabėgėlių iš Ukrainos vaikams gresia dideli pavojai, įskaitant badą, ligas ir traumas. Turime neprarasti vilties, kuri vis dėlto persmelkia muziką!“

     

    Solistas M.J. Kitsas raiškiai perskaitė partitūrą, suteikdamas klausytojams pasitenkinimo. Kūrinys puikiai klausomas. Autorius raiškiomis turtingos muzikos potekstėmis tarsi siekia aktyvinti klausytojo kūrybinę energiją. Nuotaika puikiai tiko vakaro intencijai. „Muzikoje turi būti viskas – didžiulė galia, šviečianti šviesa, begalinis švelnumas ir giliausia tamsa. Pyktis, skausmas, gailestis ir švelnus atperkančios meilės prisilietimas. Viskas, kas mus daro žmonėmis“, – rašė kompozitorius. Koncerte violončelei ir orkestrui buvo justi paveiki aleatorika, dramatiški proveržiai, ritminio piešinio lūžiai. Vidurinės dalies epizoduose norėjosi tikslesnių ansamblių piešinių.

     

    Lietuvišką muziką reprezentavo Broniaus Kutavičiaus simfonija-oratorija „Epitafija praeinančiam laikui“ („Epitaphium temporum percunti“, 1998). Ne tik Lietuvos muzikologai teigia, kad Nacionaline premija įvertinta Kutavičiaus kūryba visada patraukia sumanymų originalumu. Kompozitorius laikomas lietuviškojo minimalizmo pradininku, jo kūrybos šaknys glūdi archajiškos lietuvių liaudies muzikos gelmėse. Iš pažiūros paprastos, tačiau nuolat kartojamos ir auginamos jo garsų sistemos turi savitą magišką poveikį klausytojams ir visuomet alsuoja gyvybe, keri jausmo jėga. Tačiau šiandien svarbios ir dar gilesnės tautos egzistencijos refleksijos.

     

    Dirigentas Petras Bingelis yra sakęs, kad šis kūrinys – „odė senai ir garbingai Lietuvos praeičiai, iškiliausių jos istorijos įvykių pasakojimas išraiškinga muzikos kalba. Kviečiu iš naujo atrasti mūsų Lietuvą Broniaus Kutavičiaus kūryboje.“ Nugirdau po koncerto besiskirstančių klausytojų pasvarstymus: „Matai, kaip jautriai muzika reaguoja į karą...“ Jų neglumino Kutavičiaus atsigręžimas į archaiką, pirmoje dalyje skanduojamas tekstas liturginiame giedojime naudojama recto tono maniera. Paveikus buvo iš minimalistinių pasikartojimų sukuriamas intensyvus dramatizmas. Klausytojai priblokšti garsu, netikėtais intensyviais pasikartojimais, išlaikomomis skirtingomis ritminėmis struktūromis, muzikos pirmapradiškumo proveržiais, rečituojamu psalmavimu, grigališkojo giedojimo aidu, kontrastuojančiomis kantilenos nuotrupomis ir viena kita išgirsta Sigito Gedos eilute. Garsą ne tik girdėjome, bet ir jautėme jo inspiruojamą potekstę. Užvaldė atmintį gaivinanti fatališka drama, įprasminusi tautos dvasios kelią istorijos perimetrais. Muzika būtų buvusi dar įtaigesnė, jeigu choro nebūtų užgožęs ekspresyvus orkestras.

     

    Koncerte skambėję kūriniai, atlikėjų ir kompozitorių portretai liko tik klausytojų atminty, prasminga vakaro intencija neužfiksuota net elementariame programėlės lapelyje. Gaila...

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 2-977f79c27046dc857aff693cde2a1e20.png

    PIRMIEJI NAUJOJO VADOVO METAI

    2022.03.23

    Lygiai prieš metus Kauno valstybinio choro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu tapo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas profesorius Robertas Šervenikas. Šis nedidelis laiko tarpas į antrą pusę amžiaus kopiančiam kolektyvui atnešė nemažai malonių naujienų. Nepaisant pandemijos ir karantino, choras darbavosi be didesnių pertraukų. Kaip liudija ištikimi klausytojai, choro skambėjimas pasipildė naujomis spalvomis, dinaminė skalė tapo dar platesnė, o milžiniškas repertuaras praturtėjo naujais kūriniais. Per šiuos metus meno vadovas bei Kauno valstybinis choras parengė ir atliko:
    V. Barkausko „Prisikėlimo oratoriją“, R. Schumanno „Requiem“, T. Mansuriano „Requiem“, A. Remesos VII simfoniją-oratoriją „Assumptions“, A. Ramirezo „Misa Criolla, „Nuestro Navidad“, C. Francko oratoriją „Atpirkimas“ (Rédemption), I. Stravinskio choreografines scenas su muzika ir dainavimu „Svadebka“. Premjerų gausa liudija, kad atliktas didžiulis kruopštus, daug kūrybinės energijos reikalaujantis darbas.
    Mūsų vadovas yra pripažintas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Apie jį „Der Tagesspiegel“ rašė: „Diriguodamas R. Šervenikas nuskaidrina kūrinio faktūros tankmę, niuansuoja perėjimus ir įaudrina plėtotę iki paties paskutinio įtempčiausio protrūkio, ir tai liudija išties tarptautinę klasę“. Jo patirtis ir talentas padeda kolektyvui žengti į naujas meno aukštumas.
    Sveikiname vadovą pradedant antruosius kūrybinius metus. Linkime naujų puikių kūrinių, didelių kūrybos pergalių...
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 274706514_3166953346922594_443600715879076202_n-3a0d4c298f38a67d6dc99f27d25fb82b.jpg

    I. STRAVINSKIS - KETURI FORTEPIJONAI

    2022.03.16

    Unikalus koncertas - keturi fortepijonai vienoje scenoje!
    Kviečia XXIV kompozitorių E. Griego (1843–1907) ir M. K. Čiurlionio (1875–1911) muzikos festivalis. Igoriui Stravinskiui – 140.
    Igoris Stravinskis – vienas iš ryškiausių XX a. pasaulio muzikinės kultūros atstovų, kurio muzika iki šiol noriai atliekama visame pasaulyje. Stilistiškai įvairią šio kompozitoriaus kūrybą galima suskirstyti į du etapus. Pirmasis – dažniau skambanti muzika, kurioje ryškiai atsispindi rusų kultūrinės tradicijos. Antrasis, vėlyvasis I. Stravinskio kūrybos laikotarpis persismelkęs neoklasicizmo ir naujosios Vienos mokyklos idėjomis. Šiam koncertui pasirinkti kūriniai turi daug bendro, nors ir priskiriami skirtingiems kompozitoriaus kūrybos periodams. „Rusiškajam“ periodui priskiriama „Svadebka“ („Vestuvės“) parašyta 1923 m. ir skirta legendinės Sergejaus Diagilevo baleto trupės pasirodymui. Baletas „Pulcinella“, nors sukurtas 1920 m., bet priskiriamas jau sekančiam – neoklasicistinės pakraipos I. Stravinskio kūrybos periodui. Šis kūrinys taip pat gimė S. Diagilevo iniciatyvos dėka. Abu šiuos kūrinius vienija bendras aspektas – jie iki šiol nėra skambėję profesionaliojoje Lietuvos scenoje.
    „Svadebka“ – ypatingai atlikėjų sudėčiai parašytas kūrinys. Jį atlieka keturi dainininkai solistai, choras, keturi fortepijonai ir mušamųjų instrumentų grupė. Beje, fortepijonas šiame kūrinyje I. Stravinskio taip pat traktuojamas kaip mušamasis instrumentas. Pats autorius kūrinio žanrą įvardino taip: „rusiškos choreografinės scenos su muzika ir dainavimu“. Kūrinio libretas sudarytas iš rusų tautinių dainų, apdainuojančių vestuvių apeigas. Iš dviejų dalių ir keturių paveikslų sudarytas kūrinys pradinėje koncepcijoje buvo atliekamas kaip baletas (ypatingos sėkmės sulaukė pirmoji – Bronislavos Nižinskajos kurta choreografija). Šiuo metu „Svadebką“ dažniau galima išgirsti atliekant kaip oratoriją – koncertiniu variantu, bet Kauno valstybinės filharmonijos scenoje klausytojai turės išskirtinę progą greta įspūdingos muzikos pasimėgauti šiuolaikiška šokėjų Stefanijos Nosovaitės ir Jokūbo Nosovo choreografine improvizacija.
    „Pulcinella“ – vieno veiksmo „baletas su dainavimu“, sukurtas tradicinės italų commedia dell‘arte motyvais. Čia Pulčinela – vienas pagrindinių vyriškų personažų. Muzikinį kūrinio pagrindą sudaro Giovanni Battista Pergolesi bei kitų XVIII a. kompozitorių arijos bei instrumentinės pjesės, I. Stravinskio meistriškai sukomponuotos į vientisą muzikinį audinį. Tai nėra vėlyvojo baroko muzikos aranžuotė – baletas laikomas autentišku I. Stravinskio kūriniu, nes kompozitorius iš pagrindų perdarė senąją muziką, perimdamas jos temas ir charakteringą faktūrą bei panaudodamas XX a. būdingą ritmiką ir harmoniją. Itin retai scenose rodomas baletas atliekamas ir koncertine forma, o šiame koncerte klausytojai išvys klasikiniu šokiu grįstą Justinos Vitkutės ir Gintaro Visockio atliekamą choreografiją.
    Kauno miesto valstybinėje filharmonijoje.
    KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS
    Vyr. dirigentas Constantine Orbelian, vadovas Algimantas Treikauskas
    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
    Solistai:
    MARGARITA LEVČUK (sopranas, Baltarusija)
    NORA PETROČENKO (mecosopranas)
    MINDAUGAS JANKAUSKAS (tenoras)
    TADAS GIRININKAS (bosas)
    MUŠAMŲJŲ INSTRUMENTŲ GRUPĖ
    Vadovas Vladas Šeibakas
    Pianistai:
    MOTIEJUS BAZARAS, MYKOLAS BAZARAS, LINA KRĖPŠTAITĖ, PAULĖ GALINIENĖ
    Šokėjai:
    STEFANIJA NOSOVAITĖ, JOKŪBAS NOSOVAS, JUSTINA VITKUTĖ, GINTARAS VISOCKIS
    Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS
    Programoje
    Igor Stravinskij – Rusiškos choreografinės scenos su muzika ir dainavimu „Svadebka“ („Vestuvės“)
    Igor Stravinskij – Baletas su dainavimu „Pulcinella“ („Pulčinela“)
    Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
    Festivalį finansuoja:
    Norvegijos Karalystės ambasada Lietuvoje
    UAB „DNV GL“
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 275232015_3172945859656676_6688508136238877399_n-e67ed82e39e8d6cf62426de151eceab6.jpg

    SKAMBA UKRAINOS HIMNAS

    2022.03.09

    Kauno valstybinis choras praėjusią savaitę įrašė Ukrainos valstybinį himną. Įrašas padarytas puikia akustika pasižyminčioje Kauno valstybinės filharmonijos salėje. Himno įrašas buvo paskelbtas KVCH interneto svetainėje ir sulaukė didžiulio socialinių tinklų lankytojų susidėmėjimo. 
    Kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru Kauno choras koncerto Lietuvos Valdovų rūmuose metu atliko Ukrainos himną. Šio kūrinio profesionalų garso įrašą padarė LRT radijas. Puikiai skambančiu kūriniu žavėjosi tūkstančiai internautų.
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 1_Aleksandr_Kashpurin__LNSO_foto_Vilius_Kaminskas-e9a831853d1c2f6d4b992cbd0a9bd943.jpg

    GERIAUSIAS LAIKAS ŠIANDIEN

    2022.03.07

    Kauno valstybinėje filharmonijoje vasario 4-ąją (kitą dieną Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje), diriguojant maestro Robertui Šervenikui, skambėjo Tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų konkurso nugalėtojo Aleksandro Kašpurino atliekamas Sergejaus Rachmaninovo Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 3 d-moll, op. 30, ir Césaro Francko oratorija „Atpirkimas“ („Rédemption“), skirta 200-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms. Ją atliko Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas), Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas), Lina Dambrauskaitė (sopranas), Vladas Bagdonas (skaitovas). Oratorija Lietuvoje atlikta pirmą kartą!

    Šiuo metu dirigavimą Sankt Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo konservatorijoje studijuojantis A. Kašpurinas toje pačioje konservatorijoje baigė fortepijono studijas (prof. T. Zagorovskaja), yra daugelio nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatas, 2021 m. laimėjo pirmą vietą tarptautiniame konkurse „Les Etoiles du Piano“ Prancūzijoje. Galima prisiminti, kad 2019 m. Tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų konkurso trečiame ture pianistas grojo Rachmaninovo Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 2, c-moll, op. 18, ir tapo nugalėtoju.

    Trečiojo Rachmaninovo koncerto premjera įvyko Niujorke, fortepijono partiją atliko pats kompozitorius, dirigavo ilgametis Niujorko simfoninio orkestro dirigentas Walteris Johannesas Damroschas. O pianistui ir kompozitoriui Józefui Kazimierzui Hofmannui, kuriam kūrinys dedikuotas, jis buvęs neįveikiamas... Interneto galimybės leidžia pasiklausyti geriausiai autoriaus vertinto Vladimiro Horowitzo šio koncerto atlikimo.

    Kadangi Trečiasis Rachmaninovo koncertas turi vieno iš sudėtingiausių reputaciją, buvo nuostabu, kad iš po A. Kašpurino pirštų tarsi be pastangų liejosi tiek sudėtingos technikos reikalaujantys pasažai, tiek pakylėta muzikos ramybė. Gera prisiminti akimirką, kai nutilus paskutiniams kūrinio akordams publika sprogo ovacijomis ir buvo apdovanota bisu.

    Prieš eidama į koncertą pavarčiau Vlado Jakubėno straipsnių rinktinę, kurioje priminta, kad Francko sakraliniai ir pasaulietiniai kūriniai šmėžavo Lietuvos koncertiniame repertuare jau beveik prieš šimtą metų, jo kūrinius atliko ne tik užsienio atlikėjai (smuikininkai Bronisławas Hubermanas, Jaques’as Thibaut, Robertas Soetensas, Ruvimas Stenderis), bet ir Lietuvos: vargonininkai Konradas Kaveckas, Zigmas Aleksandravičius, Jonas Žukas, smuikininkai Povilas Matiukas, Izidorius Vosyliūnas, pianistai Galina Juodakytė, Estera Aranauskaitė, Vytautas Bacevičius, Jurgis Karnavičius, dainininkė Vincė Jonuškaitė-Zaunienė.

    Turiu kelis asmeninius prietarus, vienas jų – kad per kūrinio premjerą gimsta šviežias oras. Šiais kaukių ir respiratorių laikais prietaras beveik nepatikrinamas. Tačiau antruoju – kūrinys atliekamas tiksliai tada, kada jo labiausiai reikia, – niekuomet neabejoju. Toks savalaikis ir Francko „Atpirkimo“ suskambėjimas Lietuvoje. „Pažino žmogus daug visatos gelmių; atrado viršūnių, daug slėnių gilių, gausybę stebuklų padarė; bet viso tikslas tik vienas yra: žudyt vienas kitą gebėt visada ir mirčiai atlaisvinti kelią!“ – taip aktoriaus Vlado Bagdono lūpomis kalba Žmogus pirmoje dalyje „Šiandien“ (tekstus vertė Rūta Skučienė ir Giedrius Prunskus). Tai eilutės iš tuomet Francką sužavėjusios Édouardo Blau poemos „Nacionalinė priesaika“. Dabar poema vertinama kaip pagonybės ir krikščionybės sankirta, parodanti atpirkimą per maldą. Manoma, kad dramaturgas ir libretistas Blau Prancūzijos problemas laikė Dievo bausme už tautos nuodėmes. Ar galėtume naiviai manyti, jog tai, kas poetine kalba buvo išreikšta taip seniai, mūsų laikais neaktualu? 

    Laiką pralenkusioje oratorijoje gieda žmonių (vyrai) ir angelų (moterys) chorai, Arkangelas (Lina Dambrauskaitė), kalba Žmogus. Pirmoje dalyje žmonių chorai dainuoja apie visus paliečiantį kardą ir bėdą pavergtiesiems, Žmogus kalba apie iš visų pasaulio pusių sklindantį nuožmų garsą ir slinkimą link prarajos tik paragavus šviesos, nieko neišmokus. Arkangelas rodo užgimusį Viešpatį, kurį šlovina bendras žmonių ir angelų choras. Regis, čia turėtų būti kūrinio finalas, tačiau nuo antros dalies tekstų toliau krečia šiurpas. Ir nors nerimstantis Žmogus klausia „Ką turime sakyt, kad taptų tai malda?“, galiausiai, ragindamas atsisakyti tuštybės, ambicijų, nes „vaikams šios žemės reikia garbingų pavyzdžių“, kviečia maldai, kurią tereikia pradėti. Finale žmonių ir angelų chorai gieda apie atleidimą.

    Šiai, kaip pats kompozitorius vadino, „poemai-simfonijai“ („Poème-symphonie“) „Atpirkimas“ vėl susijungė ilgaamžiai muzikos kolektyvai: Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras. Raiškiais mostais juos suvienijo nuo 2021 m. Kauno valstybiniam chorui vadovaujantis ir diriguojantis Robertas Šervenikas. Monumentalusis Francko opusas gražiai papildė dirigento įdirbį atliekant stambius žanrus, operą, baletą, taip pat – šiuolaikinius lietuvių kompozitorių sceninius veikalus. Tą vakarą ausį glostė neabejotina balsų ir instrumentų dermė, subtilūs orkestro skambesio niuansai. Dėl Kauno choro dainavimo buvau užtikrinta iš anksto: šis kolektyvas yra parengęs ne vieną lietuvių ir užsienio autorių pirmą atlikimą Lietuvoje, tarp jų – ir kitą Francko oratoriją „Les Béatitudes“.

    Drąsiai ir įtikinamai dainavo Lina Dambrauskaitė – tikrai angeliško balso tembro solistė. Po studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje į Londono ir Ciuricho teatrus išvykusios dainininkės repertuaras – nuo baroko iki šiuolaikinės muzikos. Būtina paminėti Londono Karališkajame teatre „Covent Garden“ parengtą Semelės vaidmenį Georgo Friedricho Händelio operoje „Semelė“, Laputę Leošo Janáčeko operoje „Laputės gudruolės nuotykiai“ ir dainavimą Ramintos Šerkšnytės kantatoje-oratorijoje „Saulėlydžio ir aušros giesmės“ Vilniaus festivalyje. Ji kviečiama dainuoti simfoniniuose ir sakraliniuose kūriniuose, laukiama Lietuvos ir užsienio salėse.

    Visus sužavėjo aktorius Vladas Bagdonas, labai paveikiai perteikęs filosofines Žmogaus abejones. Verta paminėti, kad tik Žmogaus tekstas buvo deklamuojamas lietuviškai, chorų ir Arkangelo tekstai prancūzų ir lietuvių kalbomis buvo pateikti programėlėje.

    Koncerte lygindama epochų ir erdvių sąsajas galvojau apie dar iki Trečiojo fortepijoninio koncerto sukūrimo Kaune ir Vilniuje koncertavusį Rachmaninovą, grįžau prie pianisto A. Kašpurino. Pritariau, kad teisinga užsienyje groti savo šalies muziką, nepaisant jos sudėtingumo. Tačiau neapleido noras Čiurlionio pianistų konkurso nugalėtoją Lietuvoje išgirsti skambinant ir lietuvių autorių. Bent jau bisui. O sveikindama kolektyvus ir solistus, pirmą kartą puikiai atlikusius monumentalų Francko opusą, svajojau, kad kur nors Europoje galbūt dabar rengiamas Lietuvos kompozitoriaus kūrinys su taip pat puikiai išverstais tekstais, parengta informacija. Nors gal pakaktų ir mažesnio noro – daugiau puikios čia sukurtos muzikos Lietuvos koncertinėse erdvėse. Ir tokių pilnų salių, kaip ir atliekant laiko ir nuomonių išbandytą europietišką muziką.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Epitafija-9acfc10c8ef2cfc8ca466fd9292b3937.jpg

    „EPITAFIJA PRAEINANČIAM LAIKUI“ LATVIJOS TELEVIZIJOJE IR RADIJUJE

    2022.03.03

    B. KUTAVIČIAUS „EPITAFIJĄ PRAEINANČIAM LAIKUI“ GALĖS MATYTI LATVIJOS TV ŽIŪROVAI IR GIRDĖTI LATVIJOS RADIJO KLAUSYTOJAI
    Kauno valstybinis choras ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Gintaro Rinkevičiaus, penktadienio vakarą Valdovų rūmuose atliks Broniaus Kutavičiaus simfoniją-oratoriją „Epitafija praeinančiam laikui“.
    Šiandien parengtas šio kūrinio įrašas. Jį galės matyti Latvijos nacionalinės televizijos LTV1 ir portalo LSM.lv. žiūrovai bei Latvijos radijo 3 „Klasika“ klausytojai kovo 4 d. 11.05 val. iš Rygos Didžiosios gildijos salės transliuojamame koncerte „Baltijos muzikų parama Ukrainai“. Specialiai šiam renginiui muzikinių kūrinių įrašus parengė ir kiti Baltijos šalių orkestrai ir chorai.
    Valstybinis akademinis choras „Latvija“ ir Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Andrio Pogos, atliks Ukrainos himną ir Pēterio Vasko maldą „Dona Nobis Pacem“ („Duok mums ramybę“). Estijos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Thomaso Sanderlingo, gros Arvo Pärto „Dainą Benjamino Britteno atminimui“. Latvijos radijo choras, Sinfonietta Rīga ir vargonininkė Ilze Reine, vadovaujami Sigvardo Kļavos, atliks Arturo Mascato „Lacrimosa“. Kartu su Baltijos šalių kompozitorių kūriniais skambės Ukrainos kompozitoriaus Myroslavo Skorykos „Melodija“, kurią atliks Liepojos simfoninis orkestras ir dirigentas Normundas Šnē.
    Meldžiamės ir raginame toliau prisidėti prie paramos Ukrainai.
    .
    Plačiau Skaityti viską Dalintis

Puslapis 1 iš 2  > >>