2023

Kompozitorės Dalios Kairaitytės gražios sukakties proga vasario 9 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje susibūrė nemažas būrys muzikantų. Vakaro programoje skambėjusius kamerinius ir chorinius Kairaitytės kūrinius atliko Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas), Kauno styginių kvartetas, Kauno fortepijoninis trio, Ieva Goleckytė (sopranas), Giedrius Prunskus (baritonas) ir Motiejus Bazaras (fortepijonas).

 Jubiliejinis koncertas retrospektyviai išskleidė daugelio metų kūrybos rezultatą ir paliudijo kamerinės instrumentinės bei chorinės muzikos svarbą autorės kūrybos plotmėje. Remiantis Lietuvos muzikos informacijos centro informacija, pirmieji Kairaitytės kūriniai pasirodė dar 1979 metais. Vis dėlto koncerto programai pasirinkti vėlyvesni opusai, kurti nuo 2000-ųjų pradžios („Žemaitijos vaizdeliai“, „Lapkritis“ ir kt.) iki šių dienų (kūrinių „Vasaris“, „Vakaro malda“ premjeros, „Pranašystė“ nauja redakcija), aiškiai bylojantys ilgus metus išlaikytą vientisą kūrybinį braižą. Melodijos žaismingumas, faktūros lengvumas, minkštas disonansų skambesys, artimas teksto ir muzikos ryšys bei subtilūs kontrastai – tik keli reikšmingi bruožai, kuriais galiu apibūdinti muzikos įspūdį, susidarytą koncerte.

 Nuo tos akimirkos, kai vakaro herojė įžengė į salę, ją lydėjo švelnus dėmesys ir pagarbūs auditorijos žvilgsniai. Atrodė, kad patekau į gausų kompozitorės šeimos ir artimųjų būrį. Renginio vedėjas bei atlikėjas Giedrius Prunskus stengėsi kurti lengvą, žaismingą įvykių eigą, šalia kompozicijų istorinio ir emocinio konteksto vis įterpdamas vieną kitą linksmą istoriją. Buvo justi, kad tokio pobūdžio bendravimas su publika patiko visiems.

 Pirmoje dalyje skambėjo kameriniai ir vokaliniai kūriniai. Kaip kontrastas vedėjo kuriamam lengvam nerūpestingumui santūriai ir sukauptai suskambo fortepijono (Bazaras) ir soprano (Goleckytė) duetas, salę užliejo nuosaikios, net kiek niūrokos „Rugsėjo“ (Erikos Drungytės ž.) ir „Lapkričio“ (Violetos Palčinskaitės ž.) nuotaikos. Juntamas Goleckytės jaudulys atlikimui tarytum suteikė trapumo. Kiti du ciklo kūriniai „Gruodis“ ir „Vasaris“ (Vinco Mykolaičio-Putino ž.), prisijungus baritonui Prunskui, skambėjo įvairiau, kontrastingiau, atsirado daugiau spalvų. Klausantis visų keturių ciklo dalių pasijuto tobulai autorės apgalvoti komponavimo principai, muzikos kalbos ir žodžių bendrystė. 

 „Baltas žmogaus sapnas“ man tapo įsimintiniausiu vakaro kūriniu. Jį atliko Kauno styginių kvartetas – Karolina Beinarytė-Palekauskienė (I smuikas), Aistė Mikutytė (II smuikas), Eglė Lapinskė (altas), Saulius Bartulis (violončelė), – vienas svarbiausių Kauno klasikinės muzikos ansamblių. Klausantis šio, sakyčiau, šedevro, kilo asociacijos su Kairaitytei itin svarbia gyvenimo puse. „Esu miško žmogus“, – yra sakiusi kompozitorė. Šie jos žodžiai skambėjo kaip sapno paralelė, kurioje buvo girdėti nenusakomai spalvingas miško alsavimas. Iki pat koncerto pabaigos man kirbėjo mintis – kodėl tas miškas taip retai girdimas mūsų eteryje?

 Po „Balto žmogaus sapno“, pavergusio mano dėmesį, nekantriai laukiau kito kūrinio. Kvartetas ir solistė Goleckytė, atlikdami „Vidi aquam“ (liturginis tekstas), pakylėtai audė muzikinius sluoksnius. Nors frazių kulminacijose solistė kartais išsiskirdavo iš komandos, vis dėlto dažniausiai atlikėjai „kalbėjosi“ kaip seni geri bičiuliai.

 Pirmą koncerto dalį užbaigė Kauno fortepijoninis trio – Lina Krėpštaitė (fortepijonas), Indrė Andruškevičiūtė (smuikas), Asta Krištaponienė (violončelė), – aktyvus miesto ir regiono kultūrinio gyvenimo veikėjas. Pirmiausia trio atliko „Ricordare in memoriam Vidmantas Bartulis“. Trio profesionalumas ir gerai apgalvota kūrinio interpretacija – du kertiniai dėmenys, sukūrę įsimintiną muzikos dovaną auditorijai. Nuo pirmų taktų pasigirdo minkštas ir šiltas garsas, nenutrūkstama eiga, besiliejanti it tirštas audinys, kuriame pinasi liūdesys ir vilties energija. Ir vėl kontrastai, tik šį kartą viskas sukosi apie nuolat banguojančias emocijas. Pirmos vakaro dalies pabaigoje apie raudoną vyną („Tik raudonas vynas“, Kairaitytės muzika ir žodžiai) su trio uždainavo Prunskus.

 Antra dalis buvo skirta chorinei muzikai – kitai svarbiai Kairaitytės kūrybos pusei. „Kompozitorei choras yra antras po simfoninio orkestro“, – sakė vakaro vedėjas. Klausantis chorinių kūrinių akivaizdu, kad muzikos ir teksto sanglaudai skiriamas didžiausias dėmesys, tekstas tiesiogiai veikia ritmiką, akcentus, metro kaitą, kūrinio formą ir, žinoma, frazuotę.

 Kauno valstybinio choro vyrų grupė atliko „Seną dainą“ (Janinos Degutytės ž.), suskambusią tarsi priešingai pavadinimui – naujai ir gaiviai. Vis dėlto atlikimui pritrūko ansambliškumo, kurį pavyko pasiekti tik kūrinio pabaigoje. Po vyrų su jaučiama įtampa „įstojo“ moterų grupė, atlikusi dainą „Vakaras“ (Antano A. Jonyno ž.) iš ciklo „Akimirkos“. Žodį „įstojo“ pavartojau tyčia, mat choristės kiek nedrąsiai vaikščiojo scenoje, kol galiausiai susitarė, kaip stovės, o ir pirmos gaidos suskambo ne itin darniai. Matyt, pritrūko susitelkimo.

 „Žemaitijos vaizdeliai“ (Sigito Gedos ž.) mišriam chorui kvietė pažinti dar kitus kompozitorės braižo rakursus. Išgirdau ne tik gyvumą, jaunos širdies džiugesį, bet ir savitą, įmantrų balsų judėjimą, nuoseklią muzikinės kalbos plėtotę, kai apgalvota kiekviena detalė. „Žemaitijos vaizdeliai“ tarsi patikrino choro profesionalumą ir darnų skambėjimą. Šiame kūrinyje išgirdau net ir tikrą simfoninį forte, kurio po pirmos dalies, atrodė, ir nebus. Vėliau buvo atlikta „Dedikacija“ (dedikuota visiems klausytojams) ir „In monte Oliveti“ mišriam chorui (liturginiais tekstais). Vienas sudėtingiausių vakaro kūrinių – „Voces ex animo“ (liturginu tekstu), kuriame pritrūko subtilesnio požiūrio į faktūrą. Balsų partijose daug disonansinių sąskambių, aiškiai girdima kiekviena sudėtinga linija, todėl dėmesys kiekvienai detalei buvo būtinas. Deja, šį kartą atrodė, kad ne kolektyvas susidorojo su nelengva užduotimi, o kūrinys susidorojo su kolektyvu. Paskutinis vakaro akordas – opuso mišriam chorui, „Vakaro malda“ (Bernardo Brazdžionio ž.) premjera. Kūrinys buvo atliktas jautriai ir suteikė galimybę Kauno chorui atsiskleisti lyriškesne gaida.

 Atrodo, kad kūrybinis procesas Kairaitytei yra it malonus gyvenimo būdas, tiesiog buvimas savimi. Žinoma, kiekvienas darbas reikalauja daug jėgų, atsidavimo ir laiko. Tačiau tuomet, kai yra jautri širdis, yra ir visa ko pilnatvė. Šios kūrėjos muzika – tarsi jos mylimas miškas: jis ir didingas, ir paslaptingas, ir tylus. Kodėl ši kūryba, jau pasiekusi brandos viršūnę, scenose skamba taip retai?.. Bravo kūrėjai!

Vasario 16-ąją Kauno valstybinės filharmonijos galerijoje atidengtas goreljefinis  skulptoriaus Stasio Žirgulio sukurtas P. Bingelio memorialinis biustas.

Jis papildė Maestro atminimo įamžinimo renginių programą.

Šiemet profesorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Kauno valstybinio choro įkūrėjas ir ilgametis vadovas Petras Bingelis būtų pasitikęs aštuoniasdešimtmečio jubiliejų. Kaip bebūtų skaudu, šios gražios sukakties profesorius nesulaukė. Prieš dvejus metus pralaimėjo kovą su klastinga liga, tapęs pasaulyje siautusios koronaviruso infekcijos auka.

Didžioji P. Bingelio veiklos ir gyvenimo dalis siejosi su Kauno miestu. Baigęs Lietuvos valstybinę konservatoriją, jis tapo Kauno valstybinio choro meno vadovu bei vyriausiuoju dirigentu. Ši veiklos sritis jam visuomet išliko prioritetine. Per daugiau nei pusšimtį metų jo vadovaujamas kolektyvas tapo visame pasaulyje pripažintu ir vertinamu choru. Kūrybinis P. Bingelio kelias buvo paženklintas stažuote Felixo Mendelssohno – Bartholdy aukštojoje mokykloje, darbu Vilniaus pučiamųjų instrumentų orkestre „Trimitas“, vyrų chore „Varpas“ bei Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Ne vieną kadenciją P. Bingelį kauniečiai buvo išrinkę į miesto savivaldybės tarybą.

Pažymėtina, jog pedagoginį darbą pradėjęs Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, P. Bingelis tapo vienu iš Kauno fakulteto įsteigimo iniciatorių. Jis buvo Muzikos teorijos ir pedagogikos katedros profesorius, ilgą laiką jai vadovavo, darbavosi universiteto senate, išugdė būrį talentingų chorvedžių ir dirigentų.

Garbaus menininko P. Bingelio nuopelnai buvo įvertinti Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi, Šv. Lozoriaus ordino Didžiojo komandoro kryžiaus ordinu. Taip pat – įsimintiniausio 2004 m. Kauno menininko titulu, I laipsnio Santakos garbės ženklu, Kauno miesto garbės piliečio vardu Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, „Auksinės krivūlės“ riterio apdovanojimu.

Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną, Vasario 16-ąją, LRT parodė premjerą - televizijos filmą - koncertą „Muzika Art Deco. Kaunas“. Surinkti unikalūs tarpukario Lietuvos laikinosios sostinės vaizdai: architektūra, interjero vaizdai  skambant lietuvių klasikų dainoms. Atlieka Kauno valstybinis choras, meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas. Akompanuoja Paulė Galinienė.

Filmą koncertą galime pasižiūrėti adresu:

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000255797/koncertas-muzika-art-deco-kaunas

Šiandien Kauno muzikinio teatro sodelyje atidengtas memorialinis biustas Kauno valstybinio choro įkūrėjui, Kauno miesto garbės piliečiui Petrui Bingeliui.

Po ceremonijos Kauno valstybinis choras (jį P. Bingelis įkūrė ir jam iki savo mirties vadovavo), kvietė pagerbti Maestro atminimą Kauno valstybinėje filharmonijoje, skambant iškiliausiems chorams iš romantizmo epochos genijų G. Verdi ir R. Wagnerio operų. Koncerto metu skambėjo ir citatos bei prisiminimų fragmentai, pasakojantys apie P. Bingelio veiklą. Taip pat buvo demonstruojamas trumpo metražo filmas, sukurtas prieš 30 metų, Maestro penkiasdešimtmečio proga.

Sausio 3-ąją profesorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Kauno valstybinio choro įkūrėjas ir ilgametis vadovas Petras Bingelis būtų pasitikęs aštuoniasdešimtmečio jubiliejų. Maestro netekome kiek daugiau nei prieš dvejus metus. 80-ųjų P. Bingelio gimimo metinių proga dalinamės 2019 m. spalį, švenčiant Kauno valstybinio choro 50-ąjį gimtadienį, vykusiu pokalbiu.

Sausio 21 d., šeštadienį, 16 val. Maestro įkurtas choras kviečia skambant iškiliausiems chorams iš Giuseppe‘s Verdi ir Richardo Wagnerio operų, pagerbti P. Bingelio atminimą. Prieš choro ir Kauno miesto simfoninio orkestro koncertą 15 val. Kauno muzikinio teatro sodelyje bus atidengtas skulptoriaus Stasio Žirgulio sukurtas P. Bingelio memorialinis biustas. Koncerto Kauno valstybinėje filharmonijoje metu skambės citatos ir prisiminimų fragmentai, pasakojantys apie P. Bingelio veiklą, taip pat bus demonstruojamas trumpo metražo filmas, sukurtas Maestro penkiasdešimtmečio proga. Plačiau apie renginį.