2024

Šiemet iškilų 80 metų jubiliejų pasitinka vienas produktyviausių ir žinomiausių Lietuvos kompozitorių, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas GIEDRIUS KUPREVIČIUS.

Kompozitorių Tauragės kultūros centre rugsėjo 13 d. 18 val. sveikins:

Kauno valstybinis choras;

Gintarė Ramanauskaitė – sopranas;

Klaudijus Zajančkauskas – tenoras;

Ilja Plotnikov – bosas;

Robertas Šervenikas – dirigentas;

Kauno instrumentinis ansamblis;

Skambės jubiliato „Katakombų mišios“.

Pažaislio muzikos festivalis kartu su Lietuvos Šventojo Kazimiero seserų kongregacija kviečia švęsti Žolinę – Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę. Tai – tradicinis gražaus vienuolyno ir festivalio bendradarbiavimo pavyzdys. Žolinės atlaiduose Pažaislio vienuolyne giedos Kauno valstybinis choras diriguojamas Mindaugo Radzevičiaus.

Renginio organizatorius – šv. Kazimiero seserų kongregacija.

Kaip sakė pats kompozitorius, mintis parašyti oratoriją pagal gerai žinomą biblinį pasakojimą brendo beveik dešimtmetį. „Norėjosi kiek kitaip traktuoti Senojo Testamento istoriją apie Jobą, parodyti jį kaip dviejų jėgų – aukščiausios ir žemiausios – įkaitą. Iš šio, kiek kitokio požiūrio ir kilo kūrinio pavadinimas, tarsi sufleruojantis klausytojui, kad Šventojo Rašto „Jobo knyga“ nėra atpasakojama nuosekliai.“

Po premjeros muzikos kritikė Violeta Tumasonienė rašė: „Kompozitorius išryškina meno kalbai svarbų vidinį žmogaus santykį su savimi, žmonėmis ir Dievu. Jobas tampa gėrio ir blogio kovos įkaitu. Kadangi Biblijos žodis aiškina pats save, menininkui belieka išskirti prasmių universalijas – gėris, blogis ir pan. Biblijos tekstas pasitelktas išryškinti universalią egzistencinę problematiką, jos tragizmą ir dramatizmą. Vidmanto Bartulio „Nelaimėlio Jobo“ oratorijos muzika Jobo lūpomis kalba kiekvienam iš mūsų. O raiški muzika biblines universalijas paverčia kiekvieno asmenine patirtimi. Tai ir yra šio kūrinio vertė.“

Minint Laisvės gynėjų dieną oratorija antrą kartą nuskambėjo 2020 m., o po aštuoniolikos dienų kompozitorius iškeliavo amžinybėn. Jo artimas bičiulis kompozitorius Algirdas Martinaitis tuomet rašė: „Visais savo „meilingais“ kūriniais ilgą laiką V. Bartulis statėsi užtvanką ir laukė progos, kada bus galima iškart atidaryti visus šliuzus griausmingai tėkmei, – apie mus visus, apie mūsų buvimą džiaugsme ir kančioje, apie dangų ir žemę. Taip iš gilumos, iš paširdžių išsiveržė „Nelaimėlis Jobas“.“ Minint V. Bartulio 70-metį monumentalioji oratorija nuskambės trečiąjį kartą.

Atlikėjai

Šiemet iškilų 80 metų jubiliejų pasitinka vienas produktyviausių ir žinomiausių Lietuvos kompozitorių, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas GIEDRIUS KUPREVIČIUS. Šis kūrėjas – itin įvairiapusė asmenybė: kompozitorius, pedagogas, eseistas ir polemistas, o didžioji jo gyvenimo ir veiklos dalis yra susijusi su Kaunu. Kūrybinėje kompozitoriaus biografijoje yra buvę nemažai įdomių posūkių: devintajame praeito amžiaus dešimtmetyje gyvavo jo įkurta Kauno muzikinio teatro elektroninės muzikos grupė „Argo“, ilgus metus grojęs Kauno karilionu jis buvo paskirtas vyriausiuoju Kauno miesto varpininku. Kompozitoriaus plunksnai priklauso vienas populiariausių Lietuvoje miuziklų „Ugnies medžioklė su varovais“, o šio miuziklo daina „Kregždutės“ tapo vienu populiariausių kūrinių Lietuvoje. Kompozitorius nuolat rašo muziką ir tradiciniuose žanruose: kuria operas, simfonijas, kamerinius kūrinius, oratorijas ir vokalinius ciklus. Ši G. Kuprevičiaus muzika – saikingai moderni, daugelyje kūrinių pastebimas improvizacinio prado dominavimas bei ryškios sąsajos su literatūra ar vaizduojamuoju menu.

Jubiliejinio vakaro metru skambės du kūriniai, reprezentuojantys chorinę bei simfoninę G. Kuprevičiaus kūrybą. Chorinė kantata su instrumentinio ansamblio pritarimu „Katakombų mišios“ buvo sukurta ir atlikta prieš trisdešimt metų, o šį kartą ji atgims naujomis spalvomis – kompozitorius aktyviai kuria naują kūrinio versiją chorui ir simfoniniam orkestrui.

Kauno miesto simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras
Gintarė Ramanauskaitė – sopranas
Klaudijus Zajančkauskas – tenoras
Ilja Plotnikov – bosas
Robertas Šervenikas – dirigentas

Koncerto programoje: G. Kuprevičius – Katakombų mišios

F. Schubert – Mišios Nr. 2 G-dur

Vilniaus festivalis muzikinę odisėją pradeda lyriškai viltinga gaida – visus koncerte skambėsiančius kūrinius sieja tikėjimo ir taikos leitmotyvas, simboliškai įprasmintas ne tik koncerto programoje, bet ir pavadinimo fragmente credo in pace – tikiu taika.

Krzysztofas Pendereckis „Lenkiškąjį Requiem“ dedikavo Lenkijos didvyriams ir aukoms – barokiškąja kūrinio dalimi Čakona įvairiuose renginiuose pagerbiamas iškilių lenkų tautos asmenybių atminimas. Lenkijoje gimusio žydų kompozitoriaus Mieczysławo Weinbergo gyvenimą paženklino Holokausto siaubas, radęs atgarsį neoklasicistinėje kompozitoriaus stilistikoje, priartėjančioje prie abstraktaus lyriško liturgijos apmąstymo. Ludwigo van Beethoveno „Chorinė fantazija“ – tarsi įvadas į žymiąją Devintąją simfoniją d-moll, vedančią žmoniją idealistinės brolijos link. Koncerto programą vainikuoja Arvo Pärto „Credo“ – vienas dramatiškiausių kompozitoriaus kūrinių, kurio tekstas ir muzika simboliškai sujungia prieštaringus gėrio ir blogio pasaulius.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, pristato tikrą muzikinį įvykį Lietuvos padangėje – kompozitoriaus Laimio Vilkončiaus naujausią premjerą – operą „Pasaulio sutvėrimas“. „Stebint nūdienos aktualijas ir žmonijos abejones dėl gyvenimo prasmingumo, kyla klausimas – kodėl žmonija tokia netobula? Kokias klaidas kurdamas pasaulį padarė sutvėrėjas? Su poete, dramaturge Daiva Čepauskaite nutarėme pamąstyti šiomis temomis, siužetui pasirinkdami senovės lietuvių pagonių mitus“, – kūrinio atsiradimo istoriją pasakoja kompozitorius L. Vilkončius.

Kurdami operą, autoriai konsultavosi su etnologu prof. Libertu Klimka, vyriausiąja šiuolaikinių lietuvių pagonių krive, etnologe ir folkloriste Inija Trinkūniene, studijavo antropologės Marijos Gimbutienės veikalus ir pluoštą kitų mokslinių darbų apie lietuvių pagonis. Gilinantis į pagoniškąją baltų pasaulėžiūrą, paaiškėjo, kad negausiai išlikusius pasakojimus jungia viena detalė – kad sukurtų pasaulį, Dievas turėjo nerti po vandeniu, iš dugno pasisemti dumblo ir, iškėlęs jį į paviršių, sukūrė žemę. Ši linija neatsitiktinai pasirinkta ir operos atskaitos tašku.

Pradžioje, kai nebuvo nieko, tik skaidrus kaip krištolas vanduo, deivė Žemyna ėmė ilgėtis grožio, tad savo sūnums Praamžiui ir Velinui skyrė užduotį – sukurti Žemę. Praamžius greitai perpranta motinos mintį, supranta, kad pasaulis turi būti gražus ir taikingas. Tuo metu Velinas savaip suvokia Žemės grožį...

Operoje „Pasaulio sutvėrimas“ pagrindinius vaidmenis kurs garsiausi lietuvių solistai: Jeronimas Milius, Egidijus Bavikinas, Ieva Prudnikovaitė, Ona Kolobovaitė, Steponas Zonys ir Kauno valstybinis choras (vad. Robertas Šervenikas). Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui diriguos meno vadovas ir vyr. dirigentas maestro Gintaras Rinkevičius.

L. Vilkončius. Opera „Pasaulio sutvėrimas“ (koncertinis atlikimas)

Kompozitorius Laimis Vilkončius
Libreto autorė Daiva Čepauskaitė

Liudmyla Monastyrska – viena ryškiausių šių dienų pasaulinės operos scenos solisčių, Ukrainos nacionalinės operos primadona, išskirtinio savo grožiu ir tembru lyrinio-dramatinio soprano savininkė. Užsienio kritikai ukrainiečių dainininkę vadina nauja vokalinio pasaulio žvaigžde, „niuansų ir pianissimo karaliene“ bei Maria Callas ir Montserrat Caballé tradicijų tęsėja. Jos platų tarptautinį pripažinimą patvirtina daugybė pagrindinių vaidmenų prestižiškiausiuose pasaulio teatruose, įskaitant „La Scala“, „Royal Covent Garden“, „Metropolitan Opera“, Vienos nacionalinę operą ir kt. Būtent L. Monastyrska prasidėjus karui tarp Rusijos ir Ukrainos buvo pakviesta pakeisti garsiąją rusų primadoną Anną Netrebko operos „Turandot“ pastatyme „Metropolitan Opera“ Niujorke.

Liudmyla Monastyrska yra dainavusi Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Ispanijos, Italijos, Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Austrijos, Olandijos, Čilės operos scenose. Jos balsas skambėjo duete su Plácido Domingo, Dmitrijumi Hvorostovskiu, Olga Borodina, Roberto Alagna, Jonu Kaufmannu ir Simonu Keenlyside’u. Ji dirbo su tokiais puikiais dirigentais kaip Jamesas Levine’as, Zubinas Mehta, Danielis Barenboimas, Christianas Thielemannas, Riccardo Muti ir Antonio Pappano. Ir tai tik keli vardai…

Kauno miesto simfoninio orkestro sezono uždarymo koncerte Liudmyla Monastyrska pasirodys su žinomu Sakartvelo baritonu George Gagnidze. 2008/2009 m. sezone dramatinis sakartvelų baritonas sensacingai debiutavo Niujorko Metropoliteno operoje Rigoletto vaidmenyje ir nuo to laiko pasirodė daugiau nei 130 spektaklių, atlikdamas tokius vaidmenis kaip Makbetas, Amonasro (Aida), Skarpija (Toska), Michele (Il tabarro), Tonio (Pagliacci), Alfio (Cavalleria rusticana) ir Shaklovity (Hovanščina). G. Gagnidze reguliariai kviečiamas į prestižiškiausių pasaulio operų pastatymus, 2023/2024 metų sezone jis atlieka pagrindinius vaidmenis Metropoliteno operos „Nabucco“ bei Atlantos operos „Rigoletto“ pastatymuose, Gran Kanarijos Las Palmo operoje debiutuos Skarpijos vaidmenyje „Toskos“ pastatyme. Išraiškingas, skambus baritonas išsiskiriantis impozantišku atlikimu, G. Gagnidze yra tarp pirmaujančių savo žanro dainininkų pasaulinės operos scenoje.

Atlikėjai

KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS

Vyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas Treikauskas

KAUNO VALSTYBINIS CHORAS

Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas

Solistai:

LIUDMYLA MONASTYRSKA (sopranas, Ukraina)

GEORGE GAGNIDZE (baritonas, Sakartvelas)

Dirigentas CONSTANTINE ORBELIAN (JAV)

PROGRAMOJE

Gražiausios orkestrinės uvertiūros, chorai ir operų arijos bei duetai

Šiemet iškilų 80 metų jubiliejų pasitinka vienas produktyviausių ir žinomiausių Lietuvos kompozitorių, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas GIEDRIUS KUPREVIČIUS. Šis kūrėjas – itin įvairiapusė asmenybė: kompozitorius, pedagogas, eseistas ir polemistas, o didžioji jo gyvenimo ir veiklos dalis yra susijusi su Kaunu. Kūrybinėje kompozitoriaus biografijoje yra buvę nemažai įdomių posūkių: devintajame praeito amžiaus dešimtmetyje gyvavo jo įkurta Kauno muzikinio teatro elektroninės muzikos grupė „Argo“, ilgus metus grojęs Kauno karilionu jis buvo paskirtas vyriausiuoju Kauno miesto varpininku. Kompozitoriaus plunksnai priklauso vienas populiariausių Lietuvoje miuziklų „Ugnies medžioklė su varovais“, o šio miuziklo daina „Kregždutės“ tapo vienu populiariausių kūrinių Lietuvoje. Kompozitorius nuolat rašo muziką ir tradiciniuose žanruose: kuria operas, simfonijas, kamerinius kūrinius, oratorijas ir vokalinius ciklus. Ši G. Kuprevičiaus muzika – saikingai moderni, daugelyje kūrinių pastebimas improvizacinio prado dominavimas bei ryškios sąsajos su literatūra ar vaizduojamuoju menu.

Jubiliejinio vakaro metru skambės du kūriniai, reprezentuojantys chorinę bei simfoninę G. Kuprevičiaus kūrybą. Chorinė kantata su instrumentinio ansamblio pritarimu „Katakombų mišios“ buvo sukurta ir atlikta prieš trisdešimt metų, o šį kartą ji atgims naujomis spalvomis – kompozitorius aktyviai kuria naują kūrinio versiją chorui ir simfoniniam orkestrui. Prieš penkerius metus sukurtos ir atliktos simfonijos „Iš plokščiojo pasaulio“ gimimą autorius apibūdina taip: „Lietuvoje anglų rašytojo Terry Pratchetto kūryba žinoma, tačiau ne taip, kaip vėliau jo idėjas į suprantamesnę erdvę perkėlusi Hario Poterio nuotykių autorė Joanne Rowling. Didžiulis įmantriai susietų apysakų ciklas „Plokščiasis pasaulis“ tapo tikru prekės ženklu ir trijų į lietuvių kalbą išverstų knygų dėka pasiekė mūsų skaitytojus. Iš jų įspūdingiausia – „Skrybėlė, pilna dangaus“, kurią meistriškai išvertė Danguolė Žalytė. Tiesa, rašytojo literatūrinė kalba specifinė ir vertėjams labai sunku perteikti anglų kalbos niuansus, potekstes, žodžių, sąmojų bei sąvokų žaismę. Atradęs šią neįtikėtinai aktualią ir žaismingą literatūrą panūdau bent kelias jos sukeltas vizijas ir mintis perkelti į muzikos pasaulį, kuris irgi dabar gana plokščias. Taip gimė septynių dalių simfonija, kurioje savaip išgirdau Terry Pratchetto sukurtų vaizdinių garsyną.“
„Tad susitikime plokščiojo pasaulio katakombose“ – kviečia šmaikštusis jubiliatas, vienos užsienio kritikės kažkada pavadintas „atsargiu radikalu“, Žaliakalnio, Kauno ir visos Lietuvos kompozitorius Giedrius Kuprevičius.