Pasirinkite kalbą

LT
EN
PL
RU
FR
DE
IT
ES

Paieška

Ieškoti

Susisiekite su mumis

lt Rašykite mums Paieška

2024

  • Žolinės-df37d7c194ebbcadc164b9e56072422d.jpg

    ŽOLINĖ - ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS DANGUN ĖMIMO ŠVENTĖ - PAŽAISLYJE

    2024.07.18

    Pažaislio muzikos festivalis kartu su Lietuvos Šventojo Kazimiero seserų kongregacija kviečia švęsti Žolinę – Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę. Tai – tradicinis gražaus vienuolyno ir festivalio bendradarbiavimo pavyzdys. Žolinės atlaiduose Pažaislio vienuolyne giedos Kauno valstybinis choras diriguojamas Mindaugo Radzevičiaus.

    Renginio organizatorius – šv. Kazimiero seserų kongregacija.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 07.14-vidmantas-bartulis-601x400-d4e05204a8a3cd96c6c58274929f7d9c.jpg

    V. BARTULIS: „NELAIMĖLIS JOBAS“

    2024.07.06

    Šiemet Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui, kompozitoriui Vidmantui Bartuliui būtų sukakę 70 metų. Minėdama šią sukaktį Kauno valstybinė filharmonija, bendradarbiaudama su Pažaislio muzikos festivaliu, pristato publikai vieną monumentaliausių šio universalaus kūrėjo opusų – 2003 m. Vilniaus festivalio užsakymu sukurtą bei  pelniusią V. Bartuliui Lietuvos kompozitorių sąjungos prizą už geriausią orkestrinį kūrinį bei Metų kompozitoriaus vardą oratoriją „Nelaimėlis Jobas“.

    Kaip sakė pats kompozitorius, mintis parašyti oratoriją pagal gerai žinomą biblinį pasakojimą brendo beveik dešimtmetį. „Norėjosi kiek kitaip traktuoti Senojo Testamento istoriją apie Jobą, parodyti jį kaip dviejų jėgų – aukščiausios ir žemiausios – įkaitą. Iš šio, kiek kitokio požiūrio ir kilo kūrinio pavadinimas, tarsi sufleruojantis klausytojui, kad Šventojo Rašto „Jobo knyga“ nėra atpasakojama nuosekliai.“

    Po premjeros muzikos kritikė Violeta Tumasonienė rašė: „Kompozitorius išryškina meno kalbai svarbų vidinį žmogaus santykį su savimi, žmonėmis ir Dievu. Jobas tampa gėrio ir blogio kovos įkaitu. Kadangi Biblijos žodis aiškina pats save, menininkui belieka išskirti prasmių universalijas – gėris, blogis ir pan. Biblijos tekstas pasitelktas išryškinti universalią egzistencinę problematiką, jos tragizmą ir dramatizmą. Vidmanto Bartulio „Nelaimėlio Jobo“ oratorijos muzika Jobo lūpomis kalba kiekvienam iš mūsų. O raiški muzika biblines universalijas paverčia kiekvieno asmenine patirtimi. Tai ir yra šio kūrinio vertė.“

    Minint Laisvės gynėjų dieną oratorija antrą kartą nuskambėjo 2020 m., o po aštuoniolikos dienų kompozitorius iškeliavo amžinybėn. Jo artimas bičiulis kompozitorius Algirdas Martinaitis tuomet rašė: „Visais savo „meilingais“ kūriniais ilgą laiką V. Bartulis statėsi užtvanką ir laukė progos, kada bus galima iškart atidaryti visus šliuzus griausmingai tėkmei, – apie mus visus, apie mūsų buvimą džiaugsme ir kančioje, apie dangų ir žemę. Taip iš gilumos, iš paširdžių išsiveržė „Nelaimėlis Jobas“.“ Minint V. Bartulio 70-metį monumentalioji oratorija nuskambės trečiąjį kartą.

    KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS
    Vyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas Treikauskas

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas

    Solistai:
    Jobas – ARŪNAS MALIKĖNAS (baritonas)
    Elifazas – MINDAUGAS JANKAUSKAS (tenoras)
    Elijas – MINDAUGAS ZIMKUS (tenoras)
    Sofaras – GIEDRIUS PRUNSKUS (baritonas)
    Baldadas – JORIS RUBINOVAS (bosas)

    Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS

     

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 436142230_912937747295591_189517552908036261_n-4c0761e3f2865dded433dc88a86495d2.jpg

    KATAKOMBŲ MIŠIOS ŠILUVOS BAZILIKOJE

    2024.07.04

    Šiemet iškilų 80 metų jubiliejų pasitinka vienas produktyviausių ir žinomiausių Lietuvos kompozitorių, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas GIEDRIUS KUPREVIČIUS. Šis kūrėjas – itin įvairiapusė asmenybė: kompozitorius, pedagogas, eseistas ir polemistas, o didžioji jo gyvenimo ir veiklos dalis yra susijusi su Kaunu. Kūrybinėje kompozitoriaus biografijoje yra buvę nemažai įdomių posūkių: devintajame praeito amžiaus dešimtmetyje gyvavo jo įkurta Kauno muzikinio teatro elektroninės muzikos grupė „Argo“, ilgus metus grojęs Kauno karilionu jis buvo paskirtas vyriausiuoju Kauno miesto varpininku. Kompozitoriaus plunksnai priklauso vienas populiariausių Lietuvoje miuziklų „Ugnies medžioklė su varovais“, o šio miuziklo daina „Kregždutės“ tapo vienu populiariausių kūrinių Lietuvoje. Kompozitorius nuolat rašo muziką ir tradiciniuose žanruose: kuria operas, simfonijas, kamerinius kūrinius, oratorijas ir vokalinius ciklus. Ši G. Kuprevičiaus muzika – saikingai moderni, daugelyje kūrinių pastebimas improvizacinio prado dominavimas bei ryškios sąsajos su literatūra ar vaizduojamuoju menu.

    Jubiliejinio vakaro metru skambės du kūriniai, reprezentuojantys chorinę bei simfoninę G. Kuprevičiaus kūrybą. Chorinė kantata su instrumentinio ansamblio pritarimu „Katakombų mišios“ buvo sukurta ir atlikta prieš trisdešimt metų, o šį kartą ji atgims naujomis spalvomis – kompozitorius aktyviai kuria naują kūrinio versiją chorui ir simfoniniam orkestrui.

    Kauno miesto simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras
    Gintarė Ramanauskaitė – sopranas
    Klaudijus Zajančkauskas – tenoras
    Ilja Plotnikov – bosas
    Robertas Šervenikas – dirigentas

    Koncerto programoje: G. Kuprevičius – Katakombų mišios

    F. Schubert – Mišios Nr. 2 G-dur

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Dainu_svente_2014-07-06-178ac903d867299a79b55cf43e107d96.jpg

    JUBILIEJINĖ DAINŲ ŠVENTĖ „KAD GIRIA ŽALIUOTŲ“

    2024.07.01

    Nuskambėjo fantastiškai graži jubiliejinė dainų diena Kaune „Miškais kalnai žaliuoja“. Daugiatūkstantiniame chore tarsi pranyko ir Kauno valstybinio choro dainininkai. Repeticijose jie matėsi, o koncerte visus į vieną visumą suliejo žalios spalvos marškinėliai.
    Tačiau balsai nedingo - galingai ir darniai skambėjo KVCH ir kitų chorų atliekami kūriniai.
    Taip pat bus ir liepos 6-ąją Vingio parke - milžiniško chro centre stovės ir darnų skambėjimą formuos didieji Lietuvos chorai - valstybinis choras „Vilnius“, Šiaulių „Polifonija“ ir, žinoma Kauno valstybinis choras. Dar keletas dienų, keletas repeticijų ir Lietuvai bei pasauliui suskambės Dainų diena „Kad giria žaliuotų“...
    Laukiame visų Jūsų liepos 6 d. 20.30 val. Vingio parke Vilniuje...
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 449334523_957386922850673_6371807716610030101_n-3b439a47d314f94ae0540c3115cb81cc.jpg

    MIŠKAIS KALNAI ŽALIUOJA

    2024.06.21

    Birželio 29 d. 18 val. Kauno Dainų slėnyje - nemokama jubiliejinė Dainų diena „Miškais kalnai žaliuoja".
    Pirmoji Lietuvos dainų šventė įvyko 1924 m. rugpjūčio 23 ir 25 dienomis Kaune. „Dainos diena“ pavadintą renginį atidarė Prezidentas Aleksandras Stulginskis, pakvietęs sugiedoti Lietuvos himną, kurį užtraukė 3500 dainininkų choras su kelių dešimčių tūkstančių palaikančia minia.
    Per šimtą metų Kaune keitėsi santvarkos, mados, architektūra, renginiai, bet choristai, nepaisydami jokių aplinkybių, rinkosi dainuoti. Lietuvos dainų šventei augant ir plečiantis jos programai, dauguma šventės renginių persikėlė į Vilnių, bet Kaunas šventės istorijoje visuomet buvo ypatingai svarbus. Nenuostabu, kad susiklostė tradicija Lietuvos dainų šventę pradėti būtent Kaune, surengiant Dainų dieną. Ši Dainų diena – mažesnė, nei renginių savaitę Vilniaus Vingio parko estradoje užbaigsianti Dainų diena, tačiau tokia pat jauki ir jautri. Dainų šventė po šimto meto grįš į pirmuosius namus.
    Jubiliejinės Dainų dienos „Miškais kalnai žaliuoja“ programa įkvėpta pirmosios Dainų šventės vedlių – Juozo Naujalio, Juliaus Štarkos, Stasio Šimkaus – pasakos apie tiltus, kuriuos daina per šimtmetį nutiesė iki šiuolaikinės valstybės ir jaunatviško Kauno. Beveik 4000 atlikėjų – choristų ir šokėjų – atliks Dainų šventės istoriją ir dabartį sujungiančius kūrinius ir pakvies žiūrovus svajoti apie ąžuolus ir upes, žalias lankas ir girias, apie Žemės veidą – augantį, atsinaujinantį, talpų.
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 448275220_949336330322399_8939387369693564626_n-1e99a187591d0d69e650a2b087a2e129.jpg

    ŠV. JONO ATLAIDAI ZAPYŠKYJE

    2024.06.18

    Dar savaitė, ir jau Šv. Jonas Zapyškyje...
    Birželio 24-ąją (pirmadienį) prie Senosios Zapyškio bažnyčios bus minimi tradiciniai Šv. Jono Krikštytojo tituliniai atlaidai.
    Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. Juozas Fakėjavas pasakoja, jog „Krikščioniškoje katalikų tradicijoje atlaidų tikslas – krikščionio malda, maldinga kelionė, pamaldumo praktikos, gailestingumo ir meilės darbai. Šios praktikos atliekamos žvelgiant į švenčiamų atlaidų šventąjį, šiuo atveju – Joną Krikštytoją. Visi Katalikų Bažnyčios nariai, nenustokime siekti šventumo žvelgiant į šventuosius ir būti dvasiškai linksmi bei džiaugsmingi kasdienybėje!“
    Atlaidų programa:
    13.00 val. Šv. Mišios
    Vadovauja Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila
    Gieda Kauno valstybinis choras
    14.30 val. Sveikinimo ceremonija
    15.00 val. Agapė
    15.30 val. Jokūbo Bareikio koncertas „Legenda. Vytautas Kernagis. Istorijos ir dainos“
    17.00 val. Grupės „Pikaso“ koncertas
    Visa programa bus nemokama. Renginio metu bus fotografuojama, nuotraukos viešinamos. Susitinkame Zapyškyje!
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • MixCollage-17-May-2024-03-25-PM-6649-1-1-a4f5521191afaf65f8287418d1653252.jpg

    Nemirtingi Giacomo Puccini kūriniai

    2024.06.10

    Gražiausios arijos, duetai, chorinės scenos bei instrumentiniai numeriai iš G. Puccini operų.
    XXIX Pažaislio muzikos festivalis. Kompozitoriaus 100-osioms mirties metinėms paminėti
    Birželio 20 d. 19 val. Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje
    KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS
    Vyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas Treikauskas
    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
    Solistai
    VIKTORIJA MIŠKŪNAITĖ (sopranas)
    KAROLIS KAŠIUBA (tenoras)
    LATONIA MOORE (sopranas, JAV)
    NICOLAS RIGAS (bosas-baritonas, Prancūzija)
    Dirigentas CONSTANTINE ORBELIAN (JAV)
    „Čia 1858 m. gruodžio 22 d. gimė Giacomo Puccini, kilęs iš senos muzikų giminės ir vertas amžinai gyvų savosios gimtinės tradicijų. Jis kūrė lengvai įsimenamas melodijas, praturtindamas jas naujais gyvybės balsais. Būdamas garsus meistras, stilistiškai tobulomis ir lanksčiomis formomis jis visam pasauliui dar kartą patvirtino nacionalinio meno vertę.
    Miestas, besididžiuojantis savo sūnumi, trisdešimtą dieną po jo mirties.
    1924 m. gruodžio 29 d.“
    Šį pagarbų užrašą galima perskaityti lentoje, pritvirtintoje prie seno namo Via di Poggia gatvėje, Toskanos regione esančiame Lukos mieste. Čia, muzikanto Michele‘io Puccini šeimoje, gimė penktasis vaikas, ilgai lauktas berniukas, kuriam pirmojo jų giminės kompozitoriaus, prosenelio garbei buvo duotas Giacomo vardas. Būtent šiam berniukui buvo lemta išgarsinti Puccini šeimos vardą visame pasaulyje.
    G. Puccini buvo operos kompozitorius tikrąja šio žodžio prasme. Ne veltui jis laikomas Giuseppe‘ės Verdi tradicijos italų muzikiniame teatre tęsėju. G. Puccini buvo paskutinis klasikinės italų operos atstovas, o jautriai reaguodamas į epochos tendencijas, jis nuolat ieškojo būdų, kaip atnaujinti menines operos išraiškos priemones. Jo kūryba turėjo reikšmingos įtakos vėlesnei, XX a. Europos operos raidai. Ištikimas realistinio meno tradicijoms, G. Puccini, menininkas ir humanistas, sukūrė nemirtingus kūrinius, kurie visiems laikams įėjo į pasaulio muzikinės kultūros lobyną: viso pasaulio operos teatruose iki šiol sėkmingai rodomos jo operos „Bohema“, „Toska“, „Turandot“, „Madam Baterflai“, „Manon Lesko“, „Džanis Skikis“, „Sesuo Anželika“ ir kt.
    Minėdama didžiojo operos meistro 100-ąsias mirties metines Kauno valstybinė filharmonija, bendradarbiaudama su Pažaislio muzikos festivalis, dovanoja klausytojams nuostabų koncertą, kuriame gražiausias arijas, duetus, chorines scenas bei instrumentinius numerius iš G. Puccini operų atliks iškiliausi solistai ir meno kolektyvai. Diriguojant Constantine‘ui Orbelianui gros Kauno miesto simfoninis orkestras, dainuos balsingasis Kauno valstybinis choras. Girdėsime skambant pripažintos Lietuvos operos solistės, dviejų Auksinių scenos kryžių laureatės Viktorijos Miškūnaitės sopraną bei jaunosios kartos dainininko, itin sparčiai karjeros laiptais kopiančio ir muzikos kritikų liaupsinamo Karolio Kašiubos tenorą.
     
     
     
     
     
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 435142151_908733067716059_2704273838010228384_n-a9d1bbc89772903a30d849393ab96720.jpg

    Vilniaus festivalyje "Credo in Pace"

    2024.05.26

    Vilniaus festivalis muzikinę odisėją pradeda lyriškai viltinga gaida – visus koncerte skambėsiančius kūrinius sieja tikėjimo ir taikos leitmotyvas, simboliškai įprasmintas ne tik koncerto programoje, bet ir pavadinimo fragmente credo in pace – tikiu taika.

    Krzysztofas Pendereckis „Lenkiškąjį Requiem“ dedikavo Lenkijos didvyriams ir aukoms – barokiškąja kūrinio dalimi Čakona įvairiuose renginiuose pagerbiamas iškilių lenkų tautos asmenybių atminimas. Lenkijoje gimusio žydų kompozitoriaus Mieczysławo Weinbergo gyvenimą paženklino Holokausto siaubas, radęs atgarsį neoklasicistinėje kompozitoriaus stilistikoje, priartėjančioje prie abstraktaus lyriško liturgijos apmąstymo. Ludwigo van Beethoveno „Chorinė fantazija“ – tarsi įvadas į žymiąją Devintąją simfoniją d-moll, vedančią žmoniją idealistinės brolijos link. Koncerto programą vainikuoja Arvo Pärto „Credo“ – vienas dramatiškiausių kompozitoriaus kūrinių, kurio tekstas ir muzika simboliškai sujungia prieštaringus gėrio ir blogio pasaulius.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 20240316_204551-0c05160668fdd45350f677652c24eb55.jpg

    L. VILKONČIUS: „PASAULIO SUTVĖRIMAS“

    2024.04.20

    Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, pristato tikrą muzikinį įvykį Lietuvos padangėje – kompozitoriaus Laimio Vilkončiaus naujausią premjerą – operą „Pasaulio sutvėrimas“. „Stebint nūdienos aktualijas ir žmonijos abejones dėl gyvenimo prasmingumo, kyla klausimas – kodėl žmonija tokia netobula? Kokias klaidas kurdamas pasaulį padarė sutvėrėjas? Su poete, dramaturge Daiva Čepauskaite nutarėme pamąstyti šiomis temomis, siužetui pasirinkdami senovės lietuvių pagonių mitus“, – kūrinio atsiradimo istoriją pasakoja kompozitorius L. Vilkončius.

    Kurdami operą, autoriai konsultavosi su etnologu prof. Libertu Klimka, vyriausiąja šiuolaikinių lietuvių pagonių krive, etnologe ir folkloriste Inija Trinkūniene, studijavo antropologės Marijos Gimbutienės veikalus ir pluoštą kitų mokslinių darbų apie lietuvių pagonis. Gilinantis į pagoniškąją baltų pasaulėžiūrą, paaiškėjo, kad negausiai išlikusius pasakojimus jungia viena detalė – kad sukurtų pasaulį, Dievas turėjo nerti po vandeniu, iš dugno pasisemti dumblo ir, iškėlęs jį į paviršių, sukūrė žemę. Ši linija neatsitiktinai pasirinkta ir operos atskaitos tašku.

    Pradžioje, kai nebuvo nieko, tik skaidrus kaip krištolas vanduo, deivė Žemyna ėmė ilgėtis grožio, tad savo sūnums Praamžiui ir Velinui skyrė užduotį – sukurti Žemę. Praamžius greitai perpranta motinos mintį, supranta, kad pasaulis turi būti gražus ir taikingas. Tuo metu Velinas savaip suvokia Žemės grožį...

    Operoje „Pasaulio sutvėrimas“ pagrindinius vaidmenis kurs garsiausi lietuvių solistai: Jeronimas Milius, Egidijus Bavikinas, Ieva Prudnikovaitė, Ona Kolobovaitė, Steponas Zonys ir Kauno valstybinis choras (vad. Robertas Šervenikas). Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui diriguos meno vadovas ir vyr. dirigentas maestro Gintaras Rinkevičius.

    L. Vilkončius. Opera „Pasaulio sutvėrimas“ (koncertinis atlikimas)

    Kompozitorius Laimis Vilkončius
    Libreto autorė Daiva Čepauskaitė

    Vokalas Jeronimas Milius (Dievas kūrėjas Praamžius)
    Tenoras Egidijus Bavikinas (Dievas kūrėjas Velinas)
    Mecosopranas Ieva Prudnikovaitė (Dievų motina Žemyna)
    Sopranas Ona Kolobovaitė (Aušrinė)
    Baritonas Steponas Zonys (Žmogus)
    Choras Kauno valstybinis choras (vad. Robertas Šervenikas) (kiti dievai ir deivės)
    Orkestras Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
    Dirigentas Gintaras Rinkevičius
       
       
       
       
       
       
       

     

     

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Monastyrska___Liudmyla-600x400-be840df81577d4b28c49cd2250efe7cd.jpg

    KAUNO SIMFONINIO ORKESTRO SEZONO UŽDARYMO KONCERTAS SU LIUDMYLA MONASTYRSKA

    2024.04.12

    Liudmyla Monastyrska – viena ryškiausių šių dienų pasaulinės operos scenos solisčių, Ukrainos nacionalinės operos primadona, išskirtinio savo grožiu ir tembru lyrinio-dramatinio soprano savininkė. Užsienio kritikai ukrainiečių dainininkę vadina nauja vokalinio pasaulio žvaigžde, „niuansų ir pianissimo karaliene“ bei Maria Callas ir Montserrat Caballé tradicijų tęsėja. Jos platų tarptautinį pripažinimą patvirtina daugybė pagrindinių vaidmenų prestižiškiausiuose pasaulio teatruose, įskaitant „La Scala“, „Royal Covent Garden“, „Metropolitan Opera“, Vienos nacionalinę operą ir kt. Būtent L. Monastyrska prasidėjus karui tarp Rusijos ir Ukrainos buvo pakviesta pakeisti garsiąją rusų primadoną Anną Netrebko operos „Turandot“ pastatyme „Metropolitan Opera“ Niujorke.

     

    Liudmyla Monastyrska yra dainavusi Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Ispanijos, Italijos, Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Austrijos, Olandijos, Čilės operos scenose. Jos balsas skambėjo duete su Plácido Domingo, Dmitrijumi Hvorostovskiu, Olga Borodina, Roberto Alagna, Jonu Kaufmannu ir Simonu Keenlyside’u. Ji dirbo su tokiais puikiais dirigentais kaip Jamesas Levine’as, Zubinas Mehta, Danielis Barenboimas, Christianas Thielemannas, Riccardo Muti ir Antonio Pappano. Ir tai tik keli vardai…

     

    Kauno miesto simfoninio orkestro sezono uždarymo koncerte Liudmyla Monastyrska pasirodys su žinomu Sakartvelo baritonu George Gagnidze. 2008/2009 m. sezone dramatinis sakartvelų baritonas sensacingai debiutavo Niujorko Metropoliteno operoje Rigoletto vaidmenyje ir nuo to laiko pasirodė daugiau nei 130 spektaklių, atlikdamas tokius vaidmenis kaip Makbetas, Amonasro (Aida), Skarpija (Toska), Michele (Il tabarro), Tonio (Pagliacci), Alfio (Cavalleria rusticana) ir Shaklovity (Hovanščina). G. Gagnidze reguliariai kviečiamas į prestižiškiausių pasaulio operų pastatymus, 2023/2024 metų sezone jis atlieka pagrindinius vaidmenis Metropoliteno operos „Nabucco“ bei Atlantos operos „Rigoletto“ pastatymuose, Gran Kanarijos Las Palmo operoje debiutuos Skarpijos vaidmenyje „Toskos“ pastatyme. Išraiškingas, skambus baritonas išsiskiriantis impozantišku atlikimu, G. Gagnidze yra tarp pirmaujančių savo žanro dainininkų pasaulinės operos scenoje.

     

     

     

    Atlikėjai

    KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS

    Vyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas Treikauskas

     

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS

    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas

     

    Solistai:

    LIUDMYLA MONASTYRSKA (sopranas, Ukraina)

    GEORGE GAGNIDZE (baritonas, Sakartvelas)

     

    Dirigentas CONSTANTINE ORBELIAN (JAV)

     

    PROGRAMOJE

     

    Gražiausios orkestrinės uvertiūros, chorai ir operų arijos bei duetai

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Giedrius-Kuprevicius-669x400-3dd56aa1b0da75f288e8e59c9c08d185.jpg

    GIEDRIUI KUPREVIČIUI – 80

    2024.04.08

    Šiemet iškilų 80 metų jubiliejų pasitinka vienas produktyviausių ir žinomiausių Lietuvos kompozitorių, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas GIEDRIUS KUPREVIČIUS. Šis kūrėjas – itin įvairiapusė asmenybė: kompozitorius, pedagogas, eseistas ir polemistas, o didžioji jo gyvenimo ir veiklos dalis yra susijusi su Kaunu. Kūrybinėje kompozitoriaus biografijoje yra buvę nemažai įdomių posūkių: devintajame praeito amžiaus dešimtmetyje gyvavo jo įkurta Kauno muzikinio teatro elektroninės muzikos grupė „Argo“, ilgus metus grojęs Kauno karilionu jis buvo paskirtas vyriausiuoju Kauno miesto varpininku. Kompozitoriaus plunksnai priklauso vienas populiariausių Lietuvoje miuziklų „Ugnies medžioklė su varovais“, o šio miuziklo daina „Kregždutės“ tapo vienu populiariausių kūrinių Lietuvoje. Kompozitorius nuolat rašo muziką ir tradiciniuose žanruose: kuria operas, simfonijas, kamerinius kūrinius, oratorijas ir vokalinius ciklus. Ši G. Kuprevičiaus muzika – saikingai moderni, daugelyje kūrinių pastebimas improvizacinio prado dominavimas bei ryškios sąsajos su literatūra ar vaizduojamuoju menu.

    Jubiliejinio vakaro metru skambės du kūriniai, reprezentuojantys chorinę bei simfoninę G. Kuprevičiaus kūrybą. Chorinė kantata su instrumentinio ansamblio pritarimu „Katakombų mišios“ buvo sukurta ir atlikta prieš trisdešimt metų, o šį kartą ji atgims naujomis spalvomis – kompozitorius aktyviai kuria naują kūrinio versiją chorui ir simfoniniam orkestrui. Prieš penkerius metus sukurtos ir atliktos simfonijos „Iš plokščiojo pasaulio“ gimimą autorius apibūdina taip: „Lietuvoje anglų rašytojo Terry Pratchetto kūryba žinoma, tačiau ne taip, kaip vėliau jo idėjas į suprantamesnę erdvę perkėlusi Hario Poterio nuotykių autorė Joanne Rowling. Didžiulis įmantriai susietų apysakų ciklas „Plokščiasis pasaulis“ tapo tikru prekės ženklu ir trijų į lietuvių kalbą išverstų knygų dėka pasiekė mūsų skaitytojus. Iš jų įspūdingiausia – „Skrybėlė, pilna dangaus“, kurią meistriškai išvertė Danguolė Žalytė. Tiesa, rašytojo literatūrinė kalba specifinė ir vertėjams labai sunku perteikti anglų kalbos niuansus, potekstes, žodžių, sąmojų bei sąvokų žaismę. Atradęs šią neįtikėtinai aktualią ir žaismingą literatūrą panūdau bent kelias jos sukeltas vizijas ir mintis perkelti į muzikos pasaulį, kuris irgi dabar gana plokščias. Taip gimė septynių dalių simfonija, kurioje savaip išgirdau Terry Pratchetto sukurtų vaizdinių garsyną.“
    „Tad susitikime plokščiojo pasaulio katakombose“ – kviečia šmaikštusis jubiliatas, vienos užsienio kritikės kažkada pavadintas „atsargiu radikalu“, Žaliakalnio, Kauno ir visos Lietuvos kompozitorius Giedrius Kuprevičius.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 329341281_524413506343543_1858528463743392958_n-b32985ee2f648eb3c98ff015d1967a7b.jpg

    GRAŽIAUSI G. VERDI IR R. VAGNERIO CHORAI

    2024.03.26

    Balandžio 4 d., 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje - G. Verdi ir R. Vagnerio gražiausi chorai iš operų ir kitų sceninių kūrinių
    Giuseppe Verdi tarsi neatsiejamas nuo operos žanro. Kai kam šio kompozitoriaus vardas yra tapęs tikru operos žanro sinonimu. Betgi šio kūrėjo interesų ratas buvo kur kas platesnis, greta operų jis kūrė kamerinę muziką, romansus balsui ir fortepijonui, religinę muziką. Pats kompozitorius kažkada yra pasakęs: „Man svarbiausi dalykai – balsas ir melodija“. O bene darniausiai šis derinys atsiskleidžia G. Verdi chorinėje muzikoje. Savosiose operose „didysis senis“ chorui suteikė ypatingą reikšmę, paversdamas jį savarankišku veikėju ir dramaturgijos vystytoju. Kas gi nežino čigonų choro iš operos „Trubadūras“ ar antruoju Italijos himnu tapusio vergų choro iš operos „Nabukas“? O kur dar gausybė G. Verdi ir R. Vagnerio chorinių hitų iš kitų operų, didingasis Requiem, savarankiški kūriniai moterų, vyrų ir mišriems chorams. Daugelį šių šedevrų publika galės išgirsti šiame koncerte, kuriame pajėgas suvienys du išskirtiniai Lietuvos kolektyvai: skambusis Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras bei balsingasis Kauno valstybinis choras.
     
    Atlikėjai
     
    LIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius
     
    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
     
    Dirigentas GINTARAS RINKEVIČIUS
     
    Programoje
    Giusepe Verdi, Richardas Vagneris – gražiausi chorai iš operų ir kitų sceninių kūrinių
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 074910386-76dcf3ff-a1e5-431e-9002-208e554b9322-11afa971b74c9e0f29c258326424b04d.jpg

    TVANAS IN DO

    2024.03.15

    Kovo 22 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje klausytojai galės sekti paraleles tarp žymiojo prancūzų romantiko Camille‘io Saint-Saënso ir vienu garsiausių šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių laikomo Anatolijaus Šenderovo kūrybos. Retai atliekama C. Saint-Saënso oratorija „Tvanas“ (pranc. Le Déluge) patenka į geriausių šio kompozitoriaus kūrinių sąrašą. Šventasis Raštas – neišsemiamas meno kūrinių temų šaltinis. Šimtmečiais iš jo įkvėpimo sėmėsi dailininkai ir dramaturgai, poetai ir kompozitoriai. Nors XIX a. antrojoje pusėje biblinės temos nebuvo dažniausias įkvėpimo šaltinis, vis dėlto meno žmonės kartais į jas atsigręždavo. Taip padarė ir C. Saint-Saënsas. Jo muzika – rafinuota, santūri, atrodytų, ne itin tinkama religiniams jausmams išreikšti. Tačiau paliečiant biblinę temą labai svarbu prisiminti, kad nors Šventąjį Raštą diktuoja Dievas, jo puslapiuose gyvena ir veikia žmonės su savo aistromis ir siekiais. Jei atsižvelgsime į tai, kad žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą, tai net pačiame Kūrėjo paveiksle menininkas gali įžvelgti kažką žmogiško. Taip ir C. Saint-Saënsas pažvelgė į vieną garsiausių biblinių temų, kurią įkūnijo oratorijoje „Tvanas“. Kūrinio idėja kompozitoriui kilo 1873 m. Libretą parašė poetas Louisas Gallé, įtraukdamas į jį biblinio teksto fragmentus. C. Saint-Saënsas oratoriją baigė kurti 1874 m. Šiame kūrinyje chorui ir solistams su orkestru puikiai dera mastelio platumas ir muzikinės išraiškos glaustumas.
    A. Šenderovas – vienas ryškiausių šiuolaikinių lietuvių ir litvakų kompozitorių, pasiekęs labai didelį tarptautinį pripažinimą, jo kūriniai plačiai skambėjo ir tebeskamba Europoje bei JAV, atliekami žymiausių orkestrų bei solistų. Prieš penkerius metus išėjusio kūrėjo muzika nuolatos įtraukiama į didžiausių Lietuvos koncertinių įstaigų repertuarą. A. Šenderovas yra trijų pastatytų baletų, trijų simfonijų, stambių vokalinių-simfoninių kūrinių, septynių instrumentinių koncertų, trijų styginių kvartetų, fortepijoninio trio, kitų kūrinių autorius. Specifinė derminė spalva, aritmiška, improvizacinė muzikinės medžiagos plėtotė, kūrinio auginimas iš tam tikro teminio moto, ryškus emocingumas, tvirta muzikos dramaturgija, energija – visa tai suteikia jo muzikai ryškų atpažįstamą skambesį, kuriam netrūksta magiško paveikumo. Šio autoriaus kūryba pelnė įvairių įvertinimų, tarp kurių – prestižinė Europos kompozitoriaus premija Berlyne už šįvakar skambėsiantį „Concerto in Do“, taip pat kompozitoriui buvo paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos apdovanojimas ir kiti reikšmingi įvertinimai.
    Atlikėjai
    LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas
    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
    Solistai:
    GLEB PYŠNIAK (violončelė)
    MARIJA ARUTIUNOVA (sopranas)
    GABRIELĖ KUZMICKAITĖ (mecosopranas)
    KAROLIS KAŠIUBA (tenoras)
    ANDRIUS APŠEGA (baritonas)
    Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS
    Programoje
    Camille Saint-Saëns – oratorija „Tvanas“ („Le Déluge“), op. 45
    Anatolijus Šenderovas – „Concerto in Do“ violončelei ir orkestrui; Siuita iš baleto „Dezdemona“
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 430108924_996405442041890_8307732875623527755_n-f1680bd2535e77958dac81cc3d4f968f.jpg

    LVSO SALĖS ATIDARYMO KONCERTAS

    2024.03.10

    Pagaliau ilgai lauktas rekonstruotos LVSO salės atidarymo koncertas.
    Kauno valstybinis choras kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ir solistais atliks didingąją Gustavo Mahlerio Simfoniją Nr. 8 Es-dur („Tūkstančio simfonija“). Kovo 16 ir 17 d. atidarydami naująją LVSO koncertų salę švęsime Lietuvą – tai yra didelis džiaugsmas ir didelis laimėjimas visai Lietuvos kultūrai. Ateikite švęsti drauge, bilietų dar turime: https://bit.ly/LVSO_koncertu_sales_atidarymas
     
    Atlikėjai:
     
    Ksenija Bachritdinova-Kravčuk, pirmas sopranas (Magna Peccatrix, nusidėjėlė)
    Kamilė Bonté, antras sopranas (Una poenitentium, atgailautoja)
    Austėja Zinkevičiūtė, trečias sopranas (Mater Gloriosa, Mergelė Marija)
    Justina Gringytė, pirmas altas (Mulier Samaritana, Samarietė)
    Ieva Prudnikovaitė, antras altas (Maria Aegyptica, Marija iš Egipto)
    Karolis Kašiuba, tenoras (Doctor Marianus)
    Raimundas Juzuitis, baritonas (Pater Ecstaticus)
    Tadas Girininkas, bosas (Pater Profundus)
    Kauno valstybinis choras (vad. Robertas Šervenikas)
    Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro choras (vad. Česlovas Radžiūnas)
    Berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ (vad. Vytautas Miškinis)
    Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
    Dirigentas Gintaras Rinkevičius
     
    Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, kviečia į nacionalinės reikšmės įvykį – duris atveria naujai rekonstruota, aukščiausius tarptautinius standartus atitinkanti ir vienintelė Lietuvoje specialiai simfoninei muzikai pritaikyta LVSO koncertų salė (buvę Vilniaus kongresų rūmai). Maestro G. Rinkevičius iškilmingam naujosios salės atidarymo koncertui pasirinko vieną didingiausių kūrinių klasikiniame simfoninės muzikos repertuare – austrų kompozitoriaus Gustavo Mahlerio (1860–1911) Aštuntąją simfoniją, dėl milžiniškos atlikėjų sudėties dar vadinamą „Tūkstančio simfonijos“ vardu.
     
    Simfonija buvo sukurta 1906 m. vasarą, G. Mahleriui viešint pietų Austrijoje, savo viloje ant ežero kranto. Pagautas didžiulio įkvėpimo, nuo pat pradžių kompozitorius buvo įsitikinęs kūrinio reikšmingumu – atsisakęs pesimizmo, persmelkusio daugelį jo darbų, Aštuntąją simfoniją G. Mahleris sukūrė kaip paminklą amžinai ir nemirtingai žmogaus sielai. Iš pradžių simfoniją planavęs sudėti į klasikinę keturių dalių struktūrą, vėliau kompozitorius paliko dvi: pirmoji dalis parašyta pagal lotynišką IX a. krikščionių himną šventajai dvasiai „Veni, creator spiritus“ (liet. „O Dvasia, Viešpatie, nuženk“), antroji remiasi Johanno Wolfgango von Goethe‘s „Fausto“ baigiamosios scenos tekstu. Abi dalys yra vienijamos bendros idėjos, kad išganymas yra įmanomas dėl begalinės meilės.
     
    Savo prisiminimuose G. Mahleris rašė, kad nuo pirmosios atvykimo į vasaros rezidenciją dienos jis buvo apsėstas kūrybinės dvasios ir visiškai pasinėrė į darbą, kuris vėliau tapo jo Aštuntąja simfonija. Atsitiktinai išgirdęs himną Šventajai Dvasiai, kompozitorius išvydo kūrinio viziją: „Staiga pamačiau visą kūrinį priešais savo akis. Viskas, ką man reikėjo padaryti, tai jį užrašyti, tarsi jis būtų padiktuotas.“ G. Mahleris ėmėsi kurti intuityviai, nelaukdamas, kol himno tekstas atvyks iš Vienos. Kai tekstas pagaliau atvyko, jis absoliučiai atitiko muziką.
     
    G. Mahleris neturėjo abejonių dėl simfonijos reikšmingumo, teigdamas, kad visos kitos jo parašytos simfonijos tebuvo preliudija į šią. Aštuntąją simfoniją jis vadino didžiausiu dalyku, kurį kada nors jam pavyko padaryti – savo dovana žmonijai. „Pabandykite įsivaizduoti, kad visa Visata pradeda skambėti ir aidėti. Tai – nebe žmonių balsai, tai planetos ir saulės sukasi aplinkui“, – rašė G. Mahleris.
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • kaspar-zehnder-764x400-8b27f902eec283c007345639c04fddf0.png

    KASPAR ZEHNDER – UŽBURIANTIS BATUTOS IR FLEITOS VIRTUOZAS IŠ ŠVEICARIJOS

    2024.02.15

    Vasario 23 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje.
    Išskirtiniu talentu garsėjantis šveicarų dirigentas ir fleitininkas Kasparas Zehnderis kilęs iš alpių papėdės, Berno kantone. Atlikėjas studijavo fleitą ir dirigavimą Berne, Paryžiuje, Sienoje bei Europos Mocarto akademijoje.
    Nuo sėkmingo debiuto 2007 metais garsiojoje Milano „La Scala“ jis dirigavo daugeliui žymiausių orkestrų visoje Europoje. Nuo 2018 m. jis yra Hradec Králové filharmonijos orkestro vyriausiasis dirigentas (Čekija), 2012-2022 m. vadovavo šveicarų Biel Solothurn simfoniniam orkestrui. 1999–2020 m. K. Zehnderis buvo šveicarų vasaros festivalio „Murten Classics“ meno vadovu, o 2004-2012 m. ėjo muzikos vadovo pareigas garsiajame modernaus meno muziejuje „Zentrum Paul Klee“ Berne. Kaip fleitininkas, jis nuolat rengia kamerinės muzikos koncertus su žymiais scenos partneriais.
    Jo repertuare – begalė simfoninių ir vokalinių kūrinių nuo didžiųjų J. S. Bacho oratorijų iki šiuolaikinės kamerinės muzikos, o taip pat beveik visa klasicizmo ir romantizmo laikotarpių simfoninė muzika, akcentuojant visa tai, kas nežinoma, nauja ir naujai atrasta.
    Atrasti kažką naujo maestro K. Zehnderis pakvies ir šio vakaro koncerte, kuriame skambės mūsų koncertų salėse ne taip dažnai girdima W. A. Mozarto 33-oji simfonija bei jo kūriniai fleitai ir orkestrui. O vakarą vainikuos austrų genijaus F. Schuberto „Mišios“, kurias kartu su orkestru atliks Kauno valstybinis choras ir solistai.
    Atlikėjai
    KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS
    Vyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas Treikauskas
    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
    Solistai:
    GINTARĖ RAMANAUSKAITĖ (sopranas)
    KLAUDIJUS ZAJANČKAUSKAS (tenoras)
    DEIMANTAS BRAUKYLA (bosas)
    Dirigentas ir solistas KASPAR ZEHNDER (fleita, Šveicarija)
    Programoje
    Wolfgang Amadeus Mozart – Simfonija Nr. 33 B-dur, KV 319
    Wolfgang Amadeus Mozart – Koncertas fleitai ir orkestrui Nr. 2 D-dur,
    Wolfgang Amadeus Mozart – Andante C-dur fleitai ir orkestrui
    Franz Schubert – Mišios Nr. 2 G-dur
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 421932360_842070924600745_2968857134965746360_n-e7169d47f75104af3bc02fa4bdba4d2f.jpg

    KONKURSAS Į KAUNO VALSTYBINIO CHORO DAINININKŲ PAREIGAS

    2024.02.08

    Kauno valstybinė filharmonija skelbia konkursą į Kauno valstybinio choro dainininkų (tenorų, bosų, sopranų, altų balsų) pareigas.
    Reikalavimai:
    – aukštasis universitetinis ar jam prilygintas (bakalauro kvalifikacinio laipsnio) muzikos srities išsilavinimas;
    – geri vokaliniai duomenys;
    – geras lietuvių kalbos ir bent vienos užsienio kalbos mokėjimas.
     
     Kandidatai turi pateikti šiuos dokumentus:
    – gyvenimo aprašymą (siunčiamas e. p.);
    – prašymą dalyvauti konkurse (pildomas vietoje);
    – išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas (priimant į darbą);
    – asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (priimant į darbą).
     
     Gyvenimo aprašymą (CV) prašome siųsti iki 2024 m. vasario 25 d. e. p. lina@kaunofilharmonija.lt
     
     Konkursas į Kauno valstybinio choro dainininkų pareigas vyks 2024 m. vasario 27 d. 14 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje. Konkursas bus vykdomas perklausos būdu. Kandidatai atlieka laisvai pasirinktą kūrinį.
     
     Darbo užmokestis: pareiginės algos koeficientas – nuo 0,81 iki 0,92 (pareiginės algos baziniais dydžiais, nustatytais Lietuvos Respublikos Vyriausybės, neatskaičius mokesčių), priklausomai nuo turimo profesinio darbo stažo. Galimi priedai už pasiektus rezultatus.
     
    Informacija teikiama: tel. (8 37) 201 562, e. p. lina@kaunofilharmonija.lt
     
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Robertas-Servenikas-82645607b0a7be4dcabaacc64aa52c0a.jpg

    106-OSIOMS LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO METINĖMS

    2024.02.01

    Pasitinkant 106-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines bendram meniniam projektui kūrybines pajėgas suvienys du prestižiniai Lietuvos muzikiniai kolektyvai ir nemažas būrys iškilių solistų. Visai tautai ir valstybei išskirtine tapusios dienos išvakarėse Kauno valstybinėje filharmonijoje nuskambės garsiausi Lietuvos kompozitorių opusai, primenantys kovas dėl nepriklausomybės, tautos iškentėtus vargus, patirtas džiugias akimirkas ir neišblėstančius kiekvieno lietuvio jausmus: tikėjimą bei viltį. Ypatingas koncerto akcentas – specialiai šiai progai kuriamo J. Jurkūno opuso premjera, skatinanti smalsumą ir žadanti naujų akustinių potyrių bangą.
    Vasario 15 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje,
    Vasario 16 d. 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.
    Atlikėjai
    LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas
    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
    Solistai:
    MARIJA ARUTIUNOVA (sopranas)
    GABRIELĖ KUZMICKAITĖ (mecosopranas)
    MINDAUGAS ZIMKUS (tenoras)
    ŽYGIMANTAS GALINIS (baritonas)
    JOANA DAUNYTĖ (arfa)
    ELENA DAUNYTĖ (violončelė)
    JURGITA KAZAKEVIČIŪTĖ (vargonai)
    DAINIUS SVOBONAS (skaitovas)
    Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS
    PROGRAMA;
    Jonas Jurkūnas – „Apie būtį“ arfai, violončelei ir orkestrui (pasaulinė premjera)
    Vytautas Barkauskas – Trys dalys iš „Prisikėlimo oratorijos“, op. 138 (liturginiai, Vytauto Mačernio, Maironio tekstai)
    Algirdas Martinaitis – Trys dalys iš oratorijos „Tikėjimo ir vilties invokacijos“ (liturginiai, laisvės kovų archyvo, Vinco Mykolaičio-Putino, autoriaus tekstai)
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Nešantys šviesą-1f6ba87e6955ebe75d6fa3b432f08e79.jpg

    KAUNO MIESTO SIMFONINIO ORKESTRO 19-ASIS GIMTADIENIS

    2024.01.28

    Sveikiname Kauno miesto simfoninį orkestrą 19-ojo gimtadienio proga ir kviečiame pasiklausyti įspūdingos šventinio koncerto programos:
    Carlo Orffo kantatos „Carmina Burana“ ir
    Aramo Chačaturiano Koncerto smuikui ir orkestrui.
    Šį penktadienį, vasario 2 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje.
    Orkestro vyriausiasis dirigentas Constantinas Orbelianas šiam ypatingam vakarui į Kauną pakvietė pasaulinę smuiko žvaigždę – Mihaelą Martin.
    Rumunijoje gimusi Mihaela Martin yra viena iškiliausių savo kartos smuiko virtuozių, jos grojimas pasižymi ypač chameleoniška muzikine išraiška. Atlikėjai kelią į tarptautinę sėkmę atvėrė jos priziniai pasirodymai prestižiniuose Čaikovskio, Monrealio, Siono ir Briuselio smuikininkų konkursuose bei aukso medalis Indianapolio konkurse.
    M. Martin koncertavo su žymiausiais pasaulio orkestrais, tokiais kaip BBC simfoninis, Karališkosios filharmonijos orkestras bei Monrealio simfoninis orkestras, taip pat Zalcburgo Mozarteum orkestras ir Leipcigo Gewandhaus orkestras. Smuikininė dirbo su iškiliausiais dirigentais, tokiais kaip Manfred Honeck, Andrew Davis, Andrew Litton, Gabor Takacs, Thierry Fischer, Thomas Sanderling, Constantine Orbelian, Nicholaus Harnoncourt, Charles Dutoit, Kurt Masur, Neeme Järvi ir Paavo Järvi.
    Kamerinė muzika M. Martin gyvenime užima labai svarbią vietą. Be dalyvavimo daugelyje kamerinės muzikos festivalių, ji yra Michelangelo styginių kvarteto, su kuriuo koncertavo Niujorko „Carnegie Hall“, Berlyno „Boulez Hall“, Londono „Wigmore Hall“, Kongreso bibliotekoje Vašingtone, Amsterdamo „Concertgebouw“ ir Paryžiaus „Theater de Champs Elysée“, įkūrėja. Nuo 2017 m. ji yra Rolandseck kamerinės muzikos festivalio, vykstančio Bad Honnef kurorte, meno vadovė.
    M. Martin yra Kelno muzikos universiteto, Berlyno Barenboim-Saido akademijos ir Kronbergo akademijos profesorė. Ji veda meistriškumo kursus visame pasaulyje ir yra nuolatinė svarbių tarptautinių konkursų žiuri narė.
    Mihaela Martin groja J. B. Guadagnini smuiku, kuris datuojamas 1748 m.
    Šio vakaro koncerte Mihaela Martin publiką nudžiugins Lietuvoje itin retai atliekamu garsiausio armėnų kompozitoriaus A. Chačaturiano koncertu smuikui ir orkestrui. Tai didelės apimties kūrinys trunkantis daugiau nei pusę valandos. Šis koncertas smuikui, kaip ir apskritai visa A. Chačaturiano kūryba, pasižymi armėnų liaudies muzikos motyvų gausa. Koncertas turi rytietiškų elementų, gausu impulsyvių ritmikų – tai tarsi kaukazietiškas šokis. Būtent rytietiškais motyvais šis kūrinys ir sužavi viso pasaulio publiką.
    Antrojoje koncerto dalyje klausytojai išgirs vieną įspūdingiausių pasaulio muzikos šedevrų – vokiečių kompozitoriaus Carlo Orffo sceninę kantatą „Carmina Burana“ solistams, chorui ir orkestrui.
    Kūrinys parašytas choro tekstams panaudojant 24-ias viduramžių rankraščio lotynišku pavadinimu „Carmina Burana“ (liet. „Dainos iš Beuerno“) poemas. Benediktinų vienuolyne Bavarijos Alpėse rastas ir 1803 metais išleistas literatūros veikalas iš viso apima 254 eilėraščius ir draminius tekstus, kuriuos sukūrė nežinomi klajojantys XI–XIII a. poetai, tikėtina, daugiausiai – teologijos studentai. Kūrinyje satyriškai pasakojama apie sėkmės nepastovumą, efemerišką gyvenimo prigimtį, juokiamasi iš žemiškų gyvenimo džiaugsmų teikiamų malonumų ir keliamų pavojų.
    Poezijos rinkinys knygų lentynose pragulėjo šimtą metų, kol vokiečių kompozitorius Carlas Orffas, pasirinkęs pluoštą dainų, sukūrė joms muziką. Nors kompozitorių ir nežinomus libretistus skiria septyni šimtai metų, dvasiškai jie atrodo kaip reta artimi. Niekur gaida neprieštarauja raidei. Priešingai: žodis ir garsas vienas kitą iškelia, pabrėžia ir sutvirtina. Tarsi kantatos kūrėjai būtų glaudžiai bendradarbiavę…
    Kantatos „Carmina Burana“ premjera įvyko Frankfurto operoje 1937 m., ir nuo to laiko iš viduramžių miglos išbridę jaunuoliai ir skaistaveidės jų merginos nebenueina nuo pasaulio scenų. „Carmina Burana“ tapo vienu žymiausių visų laikų chorinių kūrinių, o pagrindinė jos tema „O Fortuna“, pradedanti ir užbaigianti kantatą – viena dažniausiai atliekamų klasikinės muzikos temų pasaulyje.
    „Carmina Burana“ patraukia ir didžiai išprususį klausytoją, ir eilinį „gražios muzikos“ mėgėją. Ši įspūdinga kantata apkeliavo pasaulį, laimėdama įvairiausio skonio minias: nuo Beethoveno gerbėjų iki roko muzikos entuziastų.
    KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS
    Vyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas Treikauskas
    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
    Ypatinga viešnia MIHAELA MARTIN (smuikas, Rumunija)
    Solistai:
    RAMINTA VAICEKAUSKAITĖ (sopranas)
    MINDAUGAS ZIMKUS (tenoras)
    FARSHAD ABBASABADI (baritonas)
    Dirigentas CONSTANTINE ORBELIAN (JAV)
    Aram Chačaturian – Koncertas smuikui ir orkestrui d-moll
    Carl Orff – kantata „Carmina Burana“
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 379425731_798788502252101_4584618088010285332_n-15b077eb3823fa028bf7f365df2337a4.jpg

    40-ASIS KANARU SALU MUZIKOS FESTIVALIS

    2024.01.16

    Ir vėl keliai mus veda į Kanarų salas: ruošiamės 40-ajam Kanarų salų muzikos festivaliui. Sausio 28 d. įspūdingoje Auditorio Alfredo Kraus salėje, Las Palmas de Gran Canaria mieste, sausio 29 d. Auditorio Adán Martín salėje, Tenerifėje.
    Gran Kanarijos filharmonijos orkestras yra vienas iš Kanarų salų kultūros ramsčių: dalyvavo visuose 39-iuose festivaliuose. Žinoma ir jubiliejiniame 40-ajame. Kartu su Kauno valstybiniu choru (Lietuva), daugiau nei pusę amžiaus turinčiu kolektyvu, paruošė įspūdingą programą: G. Mahlerio 2-ąją simfoniją „Prisikėlimas“, diriguojant Karelui Markui Chichonui.
    G. Mahleriui prireikė šešerių metų, kad užbaigtų šį darbą. Tiesą sakant, tarp pirmosios ir paskutinės dalių atsispindi skirtingi kompozitoriaus muzikinės evoliucijos etapai. Šiame kelyje jis rado įvairių įkvėpimo šaltinių, pasakojimo formų, klausimų ir atsakymų... Prasideda beveik kaip requiem ir baigiasi gyvenimo pripažinimu po pabaigos: Prisikėlimu.
    Beveik 200 atlikėjų scenoje atliks šią nuostabią simfoninę-chorinę partitūrą. Kiekvieną kartą Antroji simfonja yra įvykis, mūsų festivalyje to nebuvo daugiau nei dešimtmetį. Išgirskite šio koncerto paslaptis pokalbyje, kurį Ricardo Ducatenzeileris pasiūlys likus valandai iki koncerto pradžios.
    ATLIKĖJAI
    Gran Kanarijos filharmonijos orkestras, vadovas Karel Mark Chichon
    Kauno valstybinis choras, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Robertas Šervenikas
    Tania Lorenzo, sopranas
    Adèle Charvet, mecosopranas
    Karel Mark Chichon, dirigentas
    Daugiau informacijos www.festivaldecanarias.com.
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 382050654_799650931957607_1113557313531274352_n-f67d1839f203d5f16287a3fde8f69411.jpg

    ĮRAŠYTA ONUTĖS NARBUTAITĖS ORATORIJA „CENTONES MEAE URBI“

    2024.01.11

    Šią savaitę Lietuvos nacionalinės filharmonijos salėje įrašyta Onutės Narbutaitės oratorija „Centones meae urbi“, vasarą nuskambėjusi Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje ir po sostinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Pranciškonų) bažnyčios skliautais. Kūrinį, už kurį kompozitorė apdovanota Nacionaline premija, atliko Robertė Šerveniko diriguojami Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir solistai – sopranas Gunta Gelgote ir bosas-baritonas Nerijus Masevičius.
    Nuo sukūrimo 1997-aisiais oratorija buvo atlikta Vilniuje penkis kartus, dar tris kartus ji skambėjo svetur, ir visada su įvairiais atlikėjais ją dirigavo maestro R. Šervenikas. Pati kompozitorė „Centones meae urbi“ yra pavadinusi savotišku muzikiniu esė apie jos gimtąjį Vilnių.
    Įrašus atliko Baltic Mobile Recordings. Dėkojame Aleksandrai ir Viliui Kerams.
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • PRISTATYTA V. GERULAIČIO KNYGA „PETRAS BINGELIS. MENININKAS. ŽMOGUS. DZŪKAS“.

    2024.01.08

    „Parko“ bibliotekoje, Kauno m. Eigulių seniūnijoje, visuomenei pristatyta muzikologo Viktoro Gerulaičio knyga „Petras Bingelis. Menininkas. Žmogus. Dzūkas“. Apie Maestro kūrybinį kelią ir knygos gimimą pasakojo V. Bingelienė, V. Korn. Lankytojai galėjo susipažinti su dailininkės G. Didelytės vėlyvųjų darbų paroda.
    V. Gerulaičio knygą „Petras Bingelis. Menininkas. Žmogus. Dzūkas“ galima įsigyti Kauno valstybinės filharmonijos bilietų kasoje.
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • BINGELIO BIUSTAS...-6014646ab9d2c80843f91eac5da61c11.jpg

    P. BINGELIUI 81-ERI...

    2024.01.03

    Petrui Bingeliui jau būtų aštuoniasdešimt vieni...
    Tūkstančiai koncertų, dešimtys gastrolių, apvažiuotas visas pasaulis, pusė amžiaus su Kauno valstybiniu choru nuo pat pirmųjų repeticijų iki didžiųjų pasaulio scenų...
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • cover-katedra-67c27850fbd025b738a0d90c711cf99b.png

    KVCH, KMSO, KRISTINA OPOLAIS, L. AVETESIANAS ARTE TV ŠVENTINIAME KONCERTE

    2024.01.02

    Mėgaukitės šiuo mažu žvilgsniu iš mūsų koncerto Kauno bazilikoje su Liparit Avetisyan Maestro Constantine Orbelian , Kauno miesto simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras, sako Kristina Opolais. 
    Pagaliau sulaukėme naujametinės ARTE TV dovanos. Šį kultūrinį televizijos kanalą mato milijonai Europos klasikinės muzikos gerbėjų.
    Jau galime matyti internete, sausio 7 d. bus transliacija ARTE TV kanalu.
    Puikūs solistai – pasaulinį pripažinimą pelniusi sopranas Kristine Opolais ir jaunas kylantis tenoras Liparitas Avetesianas, vadinamas ryškiausiu savo kartos lyriniu tenoru.
    Programoje Kristine mėgstamo G. Puccini Mimi arija iš Bohemos, duetas „O Soave Fanciulla“ (O miela mergaite), taip pat Verdi Leonoros arija iš „Likimo galios“, A. Cilea „Io son l'umile ancella“ (Esu nuolanki tarnaitė) iš „Adrianos Lecouvrer“ ir A. Dvoržako „Měsíčku na nebi hlubokém“ (Mėnuo giliam danguje) iš "Undinės", kurią ji dainavo Londono karališkajame teatre. Avetesianas pasirinko Donizetti, Verdi, Leharo, Denza kūrinius.
    Malonu, kad šalia svečių išgirdome ir choro solistę Jurgitą Mikalauskienę, puikiai atlikusią senovinę lietuvišką dainą „Už ežero ugnys dega“.
    Choras ir orkestras vakarą įspūdingai pradėjo Vivaldi „Glorias in excelsis“, skambėjo Mozarto „Ave verum corpus“, Verdi „Gli arredi Festivi“. Koncertas užbaigtas Naujalio ir Maironio „Lietuva brangi“. Publika šio kūrinio klausėsi stovėdama.
    Plačiau Skaityti viską Dalintis