2024

Šį rudenį maestro Gintaras Rinkevičius ir jo vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pasirinko išskirtinį kūrinį – didingąją vokiečių kompozitoriaus Carlo Orffo (1895–1982) sceninę kantatą „Carmina Burana“ solistams, chorui ir orkestrui. Netrukus po savo premjeros pasaulinę šlovę pelnęs kūrinys parašytas choro tekstams panaudojant 24-ias viduramžių rankraščio lotynišku pavadinimu „Carmina Burana“ (liet. „Dainos iš Beuerno“) poemas. Benediktinų vienuolyne Bavarijos Alpėse rastas literatūros veikalas iš viso apima 254 eilėraščius ir draminius tekstus, kuriuos sukūrė nežinomi klajojantys XI–XIII a. poetai, tikėtina, daugiausiai – teologijos studentai. Kūrinyje satyriškai pasakojama apie sėkmės nepastovumą, efemerišką gyvenimo prigimtį, juokiamasi iš žemiškų gyvenimo džiaugsmų teikiamų malonumų ir keliamų pavojų.

Netrukus po itin sėkmingos kūrinio premjeros 1937 m. Frankfurto operoje C. Orffas sakė: „Viskas, ką parašiau iki šios dienos, gali būti sunaikinta. Su „Carmina Burana“ prasideda rinktiniai mano darbai.“ „Carmina Burana“ tapo vienu žymiausių visų laikų chorinių kūrinių, o pagrindinė jo tema „O Fortuna“, pradedanti ir užbaigianti kantatą – viena dažniausiai atliekamų klasikinės muzikos temų pasaulyje.

Lauryna Bendžiūnaitė, sopranas                     

Algirdas Bagdonavičius, kontratenoras        

Modestas Sedlevičius, baritonas                    

Kauno valstybinis choras (vad. Robertas Šervenikas)

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras

Dirigentas        Gintaras Rinkevičius

Leros Auerbach 6-oji simfonija buvo užsakyta Tarptautinio Holokausto memorialo Yad Vashem 70-mečiui 2024 m. Auerbach savo kūrinį „Šviesos nešėjai“ skiria japonų diplomatui Chiune Sugihara, kuris išgelbėjo tūkstančius žydų, išduodamas Japonijos vizas per Antrąjį pasaulinį karą, įskaitant violončelės solistės Kristinos Reiko Cooper uošvį. Kūrinyje susipina kabalistinis pasakojimas apie „indų daužymą“ kuriant pasaulį, japonų Kintsugi menas, kuris laku ir aukso milteliais gelbsti sulaužytą porcelianą ar keramiką, ir tylūs Biblijos 121 psalmės žodžiai, kuriuos kompozitorė įaudė į vieningą žodžių ir muzikos gobeleną.

Atlikėjai

Berlyno Konzerthaus orkestras

Joana Mallwitz dirigentė

Kaunas valstybinis choras

Kristina Reiko Cooper violončelė

Kristína Anna Guðmundsdóttir sopranas

Nora Steuerwald altas

Kyangyoon Shine Lee tenoras

Arttu Kataja bosas

Eliana Pliskin Jacobs balsas

Sasha Lurje balsas

Benjy Fox-Rosen balsas

Karsten Troyke balsas

Lera Auerbach

Simfonija Nr. 6 („Šviesos nešėjai“) violončelei, chorui ir orchestrui

BAJORAS PASITINKA GRUODĮ

Lapkričio 8 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje

Šiame intriguojančiame koncerte simboliškai susitiks dvi lietuviškos muzikos istorijai itin svarbios figūros. Lietuviškos kompozicijos mokyklos pagrindėjas Juozas Gruodis ir jo taip vadinamas muzikinis anūkas, tikras profesionaliosios lietuvių muzikos grandas Feliksas Bajoras.

J. Gruodis ne veltui laikomas svarbiausia tarpukario Lietuvos muzikine figūra. Tai – pirmasis lietuvių kompozitorius, reguliariai kūręs simfoninę muziką, kurioje tęsė sodrią vėlyvojo programinio romantizmo tradiciją. J. Gruodis intensyviai domėjosi senąja lietuvių liaudies muzika – monodijomis ir polifoninėms sutartinėmis, dažnai jas harmonizavo, o ilgainiui sukūrė individualų stilių, pasižymintį nuosaikiai moderniomis išraiškos priemonėmis ir lietuvių tautinės muzikos elementais. J. Gruodžio pažiūros ilgą laiką darė stiprią įtaką daugeliui lietuvių kompozitorių, o šiemet minime 140-ąsias šio kompozitoriaus gimimo metines.

„Vis dėlto svarbiau būti savimi, nei stengtis, kad tave suprastų“, – tvirtina devyniasdešimties metų jubiliejų minintis kompozitorius F. Bajoras, net ir brandžiame amžiuje nenuspėjamas, stebinantis originaliais tradicinių žanrų, formų rakursais bei savitais etninės ir šiuolaikinės muzikos deriniais. Būdamas tipiška neprisitaikančio, nepripažįstančio kompromisų, vienišo kūrėjo figūra, F. Bajoras maksimalias užduotis kelia tiek sau, tiek savo muzikos atlikėjams: „Mano muzikoje viena frazė tarytum baigiasi, bet jai dar nepasibaigus, iš jos jau kalasi kita. Pagauti šitą momentą, tą „lyg ir pabaigą“, ir laiku pradėti kitą gali tik autoriaus mintį intuityviai jaučiantis, rutinos nesukaustytas atlikėjas.“

Koncerte skambės išties retai atliekama, bet geriausius šių kompozitorių kūrybos bruožus atskleidžianti muzika. Ypatingo poetinio žodžio pajautimo iš atlikėjų reikalaujanti F. Bajoro oratorija „Varpo kėlimas“, sukurta panaudojant Jono Strielkūno eiles. Intriguojanti ir šios oratorijos gimimo istorija: aštuntojo praeito amžiaus dešimtmečio pabaigoje sovietų valdžios nurodymu, siekiant pagarsinti komunizmo „laimėjimus“ Lietuvoje, buvo paskelbtas oratorijų konkursas. Jame dalyvavęs F. Bajoras nusprendė ne garsinti sovietines „pergales“, o aniems laikams įžūliu tonu prakalbinti Vinco Kudirkos Prisikėlimo varpą. Taip 1981 metais gimė oratorija „Varpo kėlimas“, tapusi pirmąja F. Bajoro kūryboje ir pirmuoju J. Strielkūno eilių įprasminimu oratorijos žanre.

ATLIKĖJAI

Šiemet iškilų 80 metų jubiliejų pasitinka vienas produktyviausių ir žinomiausių Lietuvos kompozitorių, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas GIEDRIUS KUPREVIČIUS.

Kompozitorių Tauragės kultūros centre rugsėjo 13 d. 18 val. sveikins:

Kauno valstybinis choras;

Gintarė Ramanauskaitė – sopranas;

Klaudijus Zajančkauskas – tenoras;

Ilja Plotnikov – bosas;

Robertas Šervenikas – dirigentas;

Kauno instrumentinis ansamblis;

Skambės jubiliato „Katakombų mišios“.

Pažaislio muzikos festivalis kartu su Lietuvos Šventojo Kazimiero seserų kongregacija kviečia švęsti Žolinę – Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę. Tai – tradicinis gražaus vienuolyno ir festivalio bendradarbiavimo pavyzdys. Žolinės atlaiduose Pažaislio vienuolyne giedos Kauno valstybinis choras diriguojamas Mindaugo Radzevičiaus.

Renginio organizatorius – šv. Kazimiero seserų kongregacija.

Kaip sakė pats kompozitorius, mintis parašyti oratoriją pagal gerai žinomą biblinį pasakojimą brendo beveik dešimtmetį. „Norėjosi kiek kitaip traktuoti Senojo Testamento istoriją apie Jobą, parodyti jį kaip dviejų jėgų – aukščiausios ir žemiausios – įkaitą. Iš šio, kiek kitokio požiūrio ir kilo kūrinio pavadinimas, tarsi sufleruojantis klausytojui, kad Šventojo Rašto „Jobo knyga“ nėra atpasakojama nuosekliai.“

Po premjeros muzikos kritikė Violeta Tumasonienė rašė: „Kompozitorius išryškina meno kalbai svarbų vidinį žmogaus santykį su savimi, žmonėmis ir Dievu. Jobas tampa gėrio ir blogio kovos įkaitu. Kadangi Biblijos žodis aiškina pats save, menininkui belieka išskirti prasmių universalijas – gėris, blogis ir pan. Biblijos tekstas pasitelktas išryškinti universalią egzistencinę problematiką, jos tragizmą ir dramatizmą. Vidmanto Bartulio „Nelaimėlio Jobo“ oratorijos muzika Jobo lūpomis kalba kiekvienam iš mūsų. O raiški muzika biblines universalijas paverčia kiekvieno asmenine patirtimi. Tai ir yra šio kūrinio vertė.“

Minint Laisvės gynėjų dieną oratorija antrą kartą nuskambėjo 2020 m., o po aštuoniolikos dienų kompozitorius iškeliavo amžinybėn. Jo artimas bičiulis kompozitorius Algirdas Martinaitis tuomet rašė: „Visais savo „meilingais“ kūriniais ilgą laiką V. Bartulis statėsi užtvanką ir laukė progos, kada bus galima iškart atidaryti visus šliuzus griausmingai tėkmei, – apie mus visus, apie mūsų buvimą džiaugsme ir kančioje, apie dangų ir žemę. Taip iš gilumos, iš paširdžių išsiveržė „Nelaimėlis Jobas“.“ Minint V. Bartulio 70-metį monumentalioji oratorija nuskambės trečiąjį kartą.

Atlikėjai

Šiemet iškilų 80 metų jubiliejų pasitinka vienas produktyviausių ir žinomiausių Lietuvos kompozitorių, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas GIEDRIUS KUPREVIČIUS. Šis kūrėjas – itin įvairiapusė asmenybė: kompozitorius, pedagogas, eseistas ir polemistas, o didžioji jo gyvenimo ir veiklos dalis yra susijusi su Kaunu. Kūrybinėje kompozitoriaus biografijoje yra buvę nemažai įdomių posūkių: devintajame praeito amžiaus dešimtmetyje gyvavo jo įkurta Kauno muzikinio teatro elektroninės muzikos grupė „Argo“, ilgus metus grojęs Kauno karilionu jis buvo paskirtas vyriausiuoju Kauno miesto varpininku. Kompozitoriaus plunksnai priklauso vienas populiariausių Lietuvoje miuziklų „Ugnies medžioklė su varovais“, o šio miuziklo daina „Kregždutės“ tapo vienu populiariausių kūrinių Lietuvoje. Kompozitorius nuolat rašo muziką ir tradiciniuose žanruose: kuria operas, simfonijas, kamerinius kūrinius, oratorijas ir vokalinius ciklus. Ši G. Kuprevičiaus muzika – saikingai moderni, daugelyje kūrinių pastebimas improvizacinio prado dominavimas bei ryškios sąsajos su literatūra ar vaizduojamuoju menu.

Jubiliejinio vakaro metru skambės du kūriniai, reprezentuojantys chorinę bei simfoninę G. Kuprevičiaus kūrybą. Chorinė kantata su instrumentinio ansamblio pritarimu „Katakombų mišios“ buvo sukurta ir atlikta prieš trisdešimt metų, o šį kartą ji atgims naujomis spalvomis – kompozitorius aktyviai kuria naują kūrinio versiją chorui ir simfoniniam orkestrui.

Kauno miesto simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras
Gintarė Ramanauskaitė – sopranas
Klaudijus Zajančkauskas – tenoras
Ilja Plotnikov – bosas
Robertas Šervenikas – dirigentas

Koncerto programoje: G. Kuprevičius – Katakombų mišios

F. Schubert – Mišios Nr. 2 G-dur