2024
-
CARMINA BURANA
2024.11.11
Šį rudenį maestro Gintaras Rinkevičius ir jo vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pasirinko išskirtinį kūrinį – didingąją vokiečių kompozitoriaus Carlo Orffo (1895–1982) sceninę kantatą „Carmina Burana“ solistams, chorui ir orkestrui. Netrukus po savo premjeros pasaulinę šlovę pelnęs kūrinys parašytas choro tekstams panaudojant 24-ias viduramžių rankraščio lotynišku pavadinimu „Carmina Burana“ (liet. „Dainos iš Beuerno“) poemas. Benediktinų vienuolyne Bavarijos Alpėse rastas literatūros veikalas iš viso apima 254 eilėraščius ir draminius tekstus, kuriuos sukūrė nežinomi klajojantys XI–XIII a. poetai, tikėtina, daugiausiai – teologijos studentai. Kūrinyje satyriškai pasakojama apie sėkmės nepastovumą, efemerišką gyvenimo prigimtį, juokiamasi iš žemiškų gyvenimo džiaugsmų teikiamų malonumų ir keliamų pavojų.
Netrukus po itin sėkmingos kūrinio premjeros 1937 m. Frankfurto operoje C. Orffas sakė: „Viskas, ką parašiau iki šios dienos, gali būti sunaikinta. Su „Carmina Burana“ prasideda rinktiniai mano darbai.“ „Carmina Burana“ tapo vienu žymiausių visų laikų chorinių kūrinių, o pagrindinė jo tema „O Fortuna“, pradedanti ir užbaigianti kantatą – viena dažniausiai atliekamų klasikinės muzikos temų pasaulyje.
Lauryna Bendžiūnaitė, sopranas
Algirdas Bagdonavičius, kontratenoras
Modestas Sedlevičius, baritonas
Kauno valstybinis choras (vad. Robertas Šervenikas)
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Dirigentas Gintaras Rinkevičius
-
ŠVIESOS NEŠĖJAI BERLYNO KONZERTHAUSE
2024.11.04
Leros Auerbach 6-oji simfonija buvo užsakyta Tarptautinio Holokausto memorialo Yad Vashem 70-mečiui 2024 m. Auerbach savo kūrinį „Šviesos nešėjai“ skiria japonų diplomatui Chiune Sugihara, kuris išgelbėjo tūkstančius žydų, išduodamas Japonijos vizas per Antrąjį pasaulinį karą, įskaitant violončelės solistės Kristinos Reiko Cooper uošvį. Kūrinyje susipina kabalistinis pasakojimas apie „indų daužymą“ kuriant pasaulį, japonų Kintsugi menas, kuris laku ir aukso milteliais gelbsti sulaužytą porcelianą ar keramiką, ir tylūs Biblijos 121 psalmės žodžiai, kuriuos kompozitorė įaudė į vieningą žodžių ir muzikos gobeleną.
Atlikėjai
Berlyno Konzerthaus orkestras
Joana Mallwitz dirigentė
Kaunas valstybinis choras
Kristina Reiko Cooper violončelė
Kristína Anna Guðmundsdóttir sopranas
Nora Steuerwald altas
Kyangyoon Shine Lee tenoras
Arttu Kataja bosas
Eliana Pliskin Jacobs balsas
Sasha Lurje balsas
Benjy Fox-Rosen balsas
Karsten Troyke balsas
Lera Auerbach
Simfonija Nr. 6 („Šviesos nešėjai“) violončelei, chorui ir orchestrui
-
BAJORAS PASITINKA GRUODĮ
2024.10.22
BAJORAS PASITINKA GRUODĮ
Lapkričio 8 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje
Šiame intriguojančiame koncerte simboliškai susitiks dvi lietuviškos muzikos istorijai itin svarbios figūros. Lietuviškos kompozicijos mokyklos pagrindėjas Juozas Gruodis ir jo taip vadinamas muzikinis anūkas, tikras profesionaliosios lietuvių muzikos grandas Feliksas Bajoras.
J. Gruodis ne veltui laikomas svarbiausia tarpukario Lietuvos muzikine figūra. Tai – pirmasis lietuvių kompozitorius, reguliariai kūręs simfoninę muziką, kurioje tęsė sodrią vėlyvojo programinio romantizmo tradiciją. J. Gruodis intensyviai domėjosi senąja lietuvių liaudies muzika – monodijomis ir polifoninėms sutartinėmis, dažnai jas harmonizavo, o ilgainiui sukūrė individualų stilių, pasižymintį nuosaikiai moderniomis išraiškos priemonėmis ir lietuvių tautinės muzikos elementais. J. Gruodžio pažiūros ilgą laiką darė stiprią įtaką daugeliui lietuvių kompozitorių, o šiemet minime 140-ąsias šio kompozitoriaus gimimo metines.
„Vis dėlto svarbiau būti savimi, nei stengtis, kad tave suprastų“, – tvirtina devyniasdešimties metų jubiliejų minintis kompozitorius F. Bajoras, net ir brandžiame amžiuje nenuspėjamas, stebinantis originaliais tradicinių žanrų, formų rakursais bei savitais etninės ir šiuolaikinės muzikos deriniais. Būdamas tipiška neprisitaikančio, nepripažįstančio kompromisų, vienišo kūrėjo figūra, F. Bajoras maksimalias užduotis kelia tiek sau, tiek savo muzikos atlikėjams: „Mano muzikoje viena frazė tarytum baigiasi, bet jai dar nepasibaigus, iš jos jau kalasi kita. Pagauti šitą momentą, tą „lyg ir pabaigą“, ir laiku pradėti kitą gali tik autoriaus mintį intuityviai jaučiantis, rutinos nesukaustytas atlikėjas.“
Koncerte skambės išties retai atliekama, bet geriausius šių kompozitorių kūrybos bruožus atskleidžianti muzika. Ypatingo poetinio žodžio pajautimo iš atlikėjų reikalaujanti F. Bajoro oratorija „Varpo kėlimas“, sukurta panaudojant Jono Strielkūno eiles. Intriguojanti ir šios oratorijos gimimo istorija: aštuntojo praeito amžiaus dešimtmečio pabaigoje sovietų valdžios nurodymu, siekiant pagarsinti komunizmo „laimėjimus“ Lietuvoje, buvo paskelbtas oratorijų konkursas. Jame dalyvavęs F. Bajoras nusprendė ne garsinti sovietines „pergales“, o aniems laikams įžūliu tonu prakalbinti Vinco Kudirkos Prisikėlimo varpą. Taip 1981 metais gimė oratorija „Varpo kėlimas“, tapusi pirmąja F. Bajoro kūryboje ir pirmuoju J. Strielkūno eilių įprasminimu oratorijos žanre.
ATLIKĖJAI
-
KAUNO VALSTYBINIAM CHORUI - 55-ERI
2024.10.20
Spalio 23 d. Kauno valstybiniam chorui sukanka 55-eri.1969 metų spalio 23 d. įvyko pirmoji choro repeticija...Sveikiname buvusius ir esamus choro dainininkus, vadovus, dirigentus, chormeisterius, vokalo mokytojus, didelį ir neaprėpiamą karštai mylinčių gerbėjų būrį...Ilgiausių kūrybos metų linkime... -
NEPAŽINTAS MAESTRO. PETRAS BINGELIS
2024.10.07
„Knyga nestandartiška, kaip ir tėvelis, su batuta lendantis nuo viršelio“, – J. Bingelio sūnaus Jurgio rankoms apglėbus leidinį, mano akys susmigo į fotografo Algimanto Aleksandravičiaus užfiksuotą akimirką – dirigentą, nuostabos kupinu veidu žvelgiantį į plunksną ant batutos. Akimirkai suglumau – tokio maestro niekada neteko matyti! Net ir tada, kai kavinukėje „Partitūra“ per dantį traukdavo eilėje lūkuriuojančius choristus, P. Bingelio lūpų kampučiai visai kitaip kildavo į viršų“- „Kauno dienoje“ rašo žurnalistė Š. Kutinskaitė-Būdavienė..Kauno valstybinės filharmonijos salėje pristatyta Ilmos ir Jurgio Bingelių sudaryta prisiminimų knyga apie Kauno valstybinio choro kūrėją ir ilgametį meno vadovą bei vyriausiąjį dirigentą Petrą Bingelį.Dalyvavo Maestro artimieji, didelis būrys kolegų ir bendražygių. Prisiminimais dalinosi Juozas Mikutavičius, Povilas Gylys, Justinas Krėpšta. Renginys prasidėjo ir baigėsi Kauno valstybinio choro dainininkų grupės atliekamomis J. Naujalio dainomis.Knygą „Nepažintas maestro. Petras Bingelis“ galima įsigyti knygos.lt, patogupirkti.lt, knygyne „Kolibris“, galima rasti daugelyje bibliotekų. -
KAUNO VALSTYBINIS CHORAS ŠVENČIA 55-ĄJĮ GIMTADIENĮ!
2024.10.03
Vienas ryškiausių prestižinių ir reprezentacinių Lietuvos kolektyvų Kauno valstybinis choras švenčia 55-ąjį gimtadienį!Spalio 18 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje.KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRASVyr. dirigentas Constantine Orbelian, vadovas Algimantas TreikauskasKAUNO VALSTYBINIS CHORASMeno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas ŠervenikasSolistai:MARIJA ARUTIUNOVA (sopranas)IVETA KALKAUSKAITĖ (mecosopranas)MINDAUGAS ZIMKUS (tenoras)ŽYGIMANTAS GALINIS (baritonas)Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKASProgramojeAnton Bruckner –„Te Deum“; Psalmė 112Georg Friedrich Händel – uvertiūra iš „Muzikos karališkiesiems fejerverkams“;Karūnavimo himnai: Nr. 1 „Zadok the Priest“ („Šventikas Sadokas“), Nr. 2 „The King shall rejoice“(„Karalius džiaugsis“), Nr. 4 „Let Thy Hand Be Strengthened“ („Lai sustiprėja tavo ranka“);„Aleliuja“ iš oratorijos „Mesijas“Suburtas 1969 m. profesoriaus, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Petro Bingelio, choras per savo 55-erius kūrybinės veiklos metus surengė daugiau nei 4500 koncertų, sukaupė didžiulį repertuarą – nuo paprastų liaudies dainų iki sudėtingų vokalinių-instrumentinių opusų. Vien pasaulinės muzikos klasikos lobynui priklausančių kūrinių skaičius siekia net du šimtus septyniasdešimt, o mažesnės apimties kūrinių repertuare – jau daugiau nei 700. Choras ypatingą dėmesį skiria lietuvių kompozitorių kūrybai, kasmet atlieka po kelias kūrinių premjeras. Kolektyvo diskografijoje puikuojasi virš 60 lietuvių ir užsienio autorių kūrinių įrašų. Dėl išskirtinės garso kokybės ir aukšto meistriškumo choras netruko pelnyti ir tarptautinį pripažinimą: koncertavo tokiose žymiose salėse, kaip Paryžiaus „Pleyel“, Buenos Airių „Teatro Colón“, Romos Šv. Cecilijos akademijos; su daugiau nei 30 garsių pasaulio simfoninių orkestrų, įskaitant BBC filharmonijos, Leipcigo „Gewandhaus“, Karališkąjį filharmonijos ir kt.Nuo 2021 m. meno vadovo ir vyriausiojo dirigento, profesoriaus, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Roberto Šerveniko vadovaujamas Kauno valstybinis choras 55-ojo gimtadienio proga savo gerbėjams parengė išskirtinę dovaną. Iškilmingus Georgo Friedricho Händelio himnus koncerte palydės du iškilūs Antono Brucknerio kūriniai. Šiemet minime 200-ąsias šio austrų romantizmo genijaus gimimo metines. Brandaus kompozitoriaus sukurtas „Te Deum“ dar jam gyvam esant tapo itin populiariu ir dažnai atliekamu kūriniu. Po vieno koncertų, kuriame atlikėjams dirigavo pats Gustavas Mahleris, jis perbraukė partitūroje užrašytą nuorodą „chorui, orkestrui, vargonams ir solistams“ ir ranka užrašė „angelų balsams, beieškantiems Dievo, besiilginčioms širdims ir ugnyje išskaistintoms sieloms“. Pats kompozitorius „Te Deum“ vadino „savo gyvenimo pasididžiavimu“. Koncerto programoje skambės ir dar vienas A. Brucknerio kūrinys – Psalmė 112. -
KONCERTAS, KURIS GALĖJO NEĮVYKTI...
2024.09.28
Koncertas, kuris galėjo neįvykti... G.Mahlerio 2-oji "Prisikėlimo simfonija". Po koncerto - ovacijos, solistės ir dirigentas keletą kartų iškviesti į sceną...Dar vakar, sužinojus, kad maestro G. Rinkevičius susirgo, nebuvo aišku, kas diriguos šį pasaulinės klasikos šedevrą. Kandidatas buvo vienas - Robertas Šervenikas.Šiandien koncertas vyko Kauno filharmonijoje, rytoj Vilniuje, LVSO koncertų salėje, poryt - Plungėje...Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, solistės I.B. Juozapaitytė, J. Gringytė, dirigentas R. Šervenikas...Maestro Gintarui Rinkevičius linkime kuo geresnės sveikatos ir kuo greičiau sugrįžti į sceną... -
XXIX PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS KVIEČIA Į ANYKŠČIUS
2024.09.15
Rugsėjo 22 d., šv. apaštalo ir evangelisto Mato titulinių atlaidų dieną, po 10.30 val. (Votyvos) šv. Mišių, Anykščių bažnyčioje įvyks Kauno valstybinio choro koncertas. Skambės Juozo Naujalio kūriniaiPristatome jo programą:1. Malda už Tėvynę2. Mišios In Honorem Sacrorum Vulnerum Christi: Kyrie, Gloria, Sanctus, Agnus Dei3. Jaunimo giesmė4. Vasaros naktys6. Dainų dainelės7. Už Raseinių8. J. Naujalis - J. Juzeliūnas Lietuva brangiAtlikėjai:KAUNO VALSTYBINIS CHORASMeno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas ŠervenikasDirigentas JERONIMAS SEREBRINSKASDalyvauja MINDAUGAS RADZEVIČIUS (vargonai) -
IŠKILMINGA 36-OJO LVSO SEZONO PRADŽIA
2024.09.12
Rugsėjo 26 d. 18 val. Kauno valstybinė filharmonija, rugsėjo 27 d. 19 val. LVSO salė, Vilnius, rugsėjo 28 d. PlungėGustavas Mahleris, Simfonija Nr. 2 („Prisikėlimo simfonija“)Sopranas Ieva Barbora JuozapaitytėMecosopranas Justina GringytėChoras Kauno valstybinis choras (vad. Robertas Šervenikas)Orkestras Lietuvos valstybinis simfoninis orkestrasDirigentas Gintaras RinkevičiusIškilmingai 36-ojo koncertų sezono pradžiai Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, pasirinko vieną žymiausių austrų muzikos genijaus Gustavo Mahlerio (1860–1911) darbų – Antrąją simfoniją, dar žinomą „Prisikėlimo“ simfonijos vardu. Tarp dešimties G. Mahlerio simfonijų ir „Dainos apie žemę“ Antrajai tenka išskirtinė vieta – ji atveria su vokalu susietų kompozitoriaus kūrinių grupę ir pasuka šį žanrą naujų ieškojimų link.G. Mahlerio Antrosios simfonijos premjera įvyko 1895 m. Berlyno filharmonijoje, diriguojant pačiam kompozitoriui. Ši simfonija – tai monumentalus penkių dalių ciklas, skirtas atlikti sopranui, mecosopranui, mišriam chorui ir orkestrui. Didesnę jos poetinių tekstų dalį sudaro vokiečių liaudies dainų rinkinio „Stebuklingas berniuko ragas“ posmai, o simfonijos finalo pagrindas – vokiečių poeto Friedricho Gottliebo Klopstocko giesmė „Prisikėlimas“ tekstas ir paties kompozitoriaus eilės. Pagal tai kūrinys dar vadinamas „Prisikėlimo“ simfonija. Visgi nei Antrojoje, nei kitose vokalinėse simfonijose G. Mahleris nesureikšmina literatūrinės programos: muzikinis vyksmas plėtojasi ne siužeto, bet simfoninės logikos pagrindu.Antrojoje simfonijoje autorius teigė tęsiantis Pirmosios simfonijos mintis (apie tai byloja ir šios muzikinių temų reminiscencijos pirmoje dalyje), tačiau kartu Antroji simfonija yra ir tragiška Pirmosios antitezė. Ten herojus buvo kupinas jėgų, jaunatviško polėkio, čia jį kankina gyvenimo prasmės ir kiti filosofiniai klausimai. Į lemtingus gyvenimo ir mirties klausimus apibendrintai atsako Antrosios simfonijos finalas – didelės apimties vokalinė-instrumentinė freska – viso muzikinio vyksmo viršūnė. Savo ruožtu tai – simfonija simfonijoje, kurioje iš esmės persipina trys kontrastingos emocinės sferos, įprasmintos su mirties, kenčiančio ir besiblaškančio žmogaus įvaizdžiais susietomis bei prisikėlimą simbolizuojančiomis temomis. Atsakymas į amžinuosius klausimus pranašingai rastas: „Mirsiu, kad gyvenčiau“ („Sterben werd ich um zu leben“). -
SU G. KUPREVIČIUMI TAURAGĖS FESTIVALYJE
2024.09.09
„Katakombų mišios“ skambės Tauragės festivalyje. Jas kartu su autoriumi ir orkestru atliksime rugsėjo 13 d. 19 val. Tauragės kultūros centre, S.Dariaus ir S. Girėno g. 1.Šiemet iškilų 80 metų jubiliejų pasitinka vienas produktyviausių ir žinomiausių Lietuvos kompozitorių, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Giedrius Kuprevičius. Šis kūrėjas – itin įvairiapusė asmenybė: kompozitorius, pedagogas, eseistas ir polemistas. Kūrybinėje kompozitoriaus biografijoje yra buvę nemažai įdomių posūkių: devintajame praeito amžiaus dešimtmetyje gyvavo jo įkurta Kauno muzikinio teatro elektroninės muzikos grupė „Argo“, ilgus metus grojęs Kauno karilionu jis buvo paskirtas vyriausiuoju Kauno miesto varpininku. Kompozitoriaus plunksnai priklauso vienas populiariausių Lietuvoje miuziklų „Ugnies medžioklė su varovais“, o šio miuziklo daina „Kregždutės“ tapo vienu populiariausių kūrinių Lietuvoje.ATLIKĖJAIGiedrius Kuprevičius (kompozitorius, pianistas)Kauno valstybinis chorasMeno vadovas ir dirigentas Robertas ŠervenikasKauno miesto simfoninio orkestro instrumentinė grupėRenginio vedėjas - Liudas Mikalauskas -
DIDIEJI ŠILUVOS ATLAIDAI
2024.09.06
Sekmadienį kviečiame į Šiluvą kartu su Kauno valstybiniu choru!Didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai (Šilinės) Šiluvoje vyksta rugsėjo 6–15 d. Pagrindinį atlaidų sekmadienį, rugsėjo 8-ąją, Švč. Mergelės Marijos Gimimo ir Bažnyčios dieną, Kauno valstybinis choras dalyvaus ir giedos Šv. Mišiose. Diriguos Jeronimas Serebrinskas.Choras atliks:J. Naujalio Mišias „Švenčiausių Jėzaus žaizdų garbei“,J. Naujalio „Maldą už Tėvynę“,W.A. Mozarto „Ave verum corpus“F. Strolios „Parveski , Viešpatie“Pr. Beinario „O, Viešpatie brangus“Č. Sasnausko „Marija, Marija“„Hallelujah“ iš G.F Handelio oratorijos „Mesijas“Šiuos atlaidus švenčiame popiežiaus Pranciškaus paskelbtais Maldos metais ir rengiamės 2025-ųjų Jubiliejui. Atlaidų šūkis – iš Laiško žydams „Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas“ (4, 12). Mišių intencijos parengtos pagal Vatikano II Susirinkimo Dogminę konstituciją apie Dievo Apreiškimą „Dei Verbum“. -
VARŠUVA, LIUBLIANA, GSTADAS, LA CÔTE-SAINT-ANDRÉ
2024.09.02
Kauno valstybinio choro moterų grupė grįžta iš turo po Europą kartu su Londono simfoniniu orkestru, diriguojant vienam geriausių pasaulio dirigentų Antonio Pappano. Koncertai vyko Varšuvoje (Lenkija), Liublianoje (Slovėnija), Gstade (Šveicarija), La Côte-Saint-André (Prancūzija). Choras su orkestru atliko Gustavo Holsto (1874 - 1934) kūrinio The Planets, VII dalį Neptune, the mystic.Dalyvavome keturiuose festivaliuose: Varšuvoje – „Šopenas ir jo Europa“, kurį organizavo Nacionalinis F. Šopeno institutas Nacionaliniame didžiajame operos teatre, Liublianos festivalyje Slovėnijoje Cankarjev dom didžiojoje salėje, Y. Menuchino festivalyje Gstade Šveicarijoje ir H. Berliozo festivalyje Prancūzijoje La Côte-Saint-André, netoli Grenoblio.
Choro dainininkė, pirmasis altas Aurelija Sinicienė dalinasi įspūdžiais iš koncertų.Gastrolės su Kauno valstybinio choro moterų grupe prasidėjo sėkmingai. Po vakarykščio koncerto mintys liko pilnos estetinio pasitenkinimo, užpildyto garsais, kurie leido pajusti begalinę visatos erdvę. Pamenu, kaip nekartą beklausydama siuitos pagalvojau, ar įmanoma dar tobuliau atlikti šį kūrinį. Londono simfoninis orkestras diriguojant Antonio Pappano grojo tiesiog virtuoziškai. Šio orkestro skambesį išskirčiau kaip itin minkštą, bet tvirtą ir nepalaužiamai galingą kulminaciniuose epizoduose. Muzikavimas plastiškas, tobulai sinchroniškai paslankus, gilus ir tuo pačiu lengvas. Dinaminiai niuansai, net patys smulkiausi išvystomi akimirksniu, o didžiosios kulminacijos nuoseklios, neperkrautos, neužgožtos mušamųjų lavinos, ypač pirmojoje Marso siuitos dalyje, kur mušamieji ir žemųjų tembrų instrumentai kuria kovingąją atmosferą. Vakar orkestras tiesiog pademonstravo itin plačią dinaminę skalę bei savo aukščiausią muzikinę meistrystę. Pirmoji siuitos dalis sudomina, įtraukia savo veržlumu, atkaklumu ir ritminga pulsacija, prikausto klausytoją ir priverčia įsitraukti į užburiančią nežemišką patirtį, o paskutiniai akordai tiesiog pribloškia. Antroje siuitos dalyje viskas nurimsta iki tokio lygmens, kad tas skambesio lygumas priverčia pamesti laiką ir sustoti bei žavėtis ramybe ir kažkokioje nenusakomoje paslaptyje vis sužvilgančiu spindesiu. Smuiko solo fragmentai archaiški, lengvi, svajingi, bet subtiliai gundantys, net erotiški. Sekanti dalis prasideda gyvais, vingriais melodiniais pasažais, greitu judančiu scherzo ir priverčia pamiršti subtilumą vis peraugantį į trumpus, veržlius dinaminius polėkius. Leidžia pajausti orkestro gebėjimą aktyviai pulsuoti ir išlaikyti tvirtą charakterį ir tikslumą. Jupiterio dalis siuitoje nuotaikingiausia, sukuriama pakili, bet kartu ir linksma atmosfera, tačiau muzikinė medžiaga nėra paprasta, ji labai veržli. Ši dalis man paliko šventišką ir pakilų įspūdį bei sužavėjo savo kompoziciniu spalvingumu, orkestro gebėjimu kurti optimizmo kupiną šviesų piešinį. Saturnas - lyg niekur jau nebeskubantis, mąslus, su liūdesio šleifu tingiai keliaujantis kūnas. Šios dalies visai kitokia muzikinė spalva, kita nuotaika, susidaro įspūdis, kad viskas kas linksma lieka nutolę praeityje, o ateityje kažkokia neišvengiama artėjanti neaiški perspektyva, kuri ateina neatsiklausdama lyg žmogiškoji lemtis. Orkestras tolygiai, tarsi neskubotais potėpiais, palaipsniui išaugina muzikinę medžiagą iki maršo, dramatiškai apvainikuojančio, savotiško būties himno, kuris nukreipia į šviesą bei viltį.Uranas - galia ir pergale tviskanti siuitos dalis. Preciziškai ir tiksliai skambantys orkestro pučiamieji nepalieka abejingų savo veržlumu ir kategoriška keturių natų garsaeilio tema. Orkestras šioje dalyje parodė savo tvirtą ir tiesaus garso spalvą bei puikią pučiamųjų grupės formą. Paskutinė siuitos dalis, mūsų išlauktoji dalis, kai jai atėjus supranti, jog gali tampi tos begalybės šiame koncerte maža, bet reikšminga dalimi. Tai kita planeta... Mūsų Neptūnas, kur turime pamiršti apie savo žmogiškąją prigimtį, kur turime tapti lengvos kaip dūšelės, paslankiai sklandančios beribe ir neapibrėžta erdve. Čia jokio liūdesio, jokios aistros, jokių jausmų... Įsiliejame į tą nežemišką erdvę ir sklandom... Pirmieji sopranai ima slysti lyg stikliniu paviršiumi be svorio, be laiko tėkmės, šiurpsta oda nuo nepažinto būvio, emocijos... Kiti mūsų balsai įsilieja ir persipina vieni su kitais, kaip ir prieš tai skambėję arfų bei styginių melodijų dialogai. Bendras skambėjimas lėtai vystosi ir keliauja, kol tampa tarsi išblurintas lyg drobėje, tolstantis begalybės paveikslas... Siutos dalys: 1. Marsas, karo atnešėjas. 2. Venera, taikos atnešėja. 3. Merkurijus, sparnuotasis pasiuntinys. 4. Jupiteris, linksmybių atnešėjas. 5. Saturnas, senatvės atnešėjas. 6. Uranas, magas. 7. Neptūnas, mistika. -
KATAKOMBŲ MIŠIOS TAURAGĖS FESTIVALYJE
2024.08.31
Šiemet iškilų 80 metų jubiliejų pasitinka vienas produktyviausių ir žinomiausių Lietuvos kompozitorių, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas GIEDRIUS KUPREVIČIUS.
Kompozitorių Tauragės kultūros centre rugsėjo 13 d. 18 val. sveikins:
Kauno valstybinis choras;
Gintarė Ramanauskaitė – sopranas;
Klaudijus Zajančkauskas – tenoras;
Ilja Plotnikov – bosas;
Robertas Šervenikas – dirigentas;
Kauno instrumentinis ansamblis;
Skambės jubiliato „Katakombų mišios“.
-
SU LONDONO SIMFONINIU ORKESTRU IR SERU A. PAPPANO
2024.08.30
Kauno valstybinio choro moterų grupė šiuo metu išvykusi į europines gastroles kartu su garsiuoju Londono simfoniniu orkestru (LSO) bei dirigentu Seru Antonio Pappano. Įpusėjusiose gastrolėse mūsų choristės jau pasirodė festivalyje „Chopin i jego Europa“ Varšuvoje, bei 72-ąjame Liublijanos festivalyje Slovėnijoje, o gastroles užbaigs koncertai „Gstaad Menuhin“ festivalyje Šveicarijoje ir Berliozo festivalyje Prancūzijoje.Kartu su Londono simfoniniu orkestru Kauno valstybinio choro dainininkės atlieka įspūdingą Gustav Holts kūrinį „Planetos“. Pagal kompozitoriaus sumanymą, kūrinio pabaigoje moterų choras turi skambėti tolumoje, todėl dainininkėms tenka dainuoti scenos užkulisiuose siekiant išgauti šį efektą. O tai įdomi, bet neįprasta patirtis net ir daug ko mačiusioms mūsų choristėms. -
BAIGIAMASIS XXIX PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALIO KONCERTAS
2024.08.26
Pilnutėliame Pažaislio vienuolyno kieme nuskambėjo Baigiamasis XXIX Pažaislio muzikos festivalio koncertas - kompozitriaus Laimio Vilkončiaus ir dramaturgės Daivos Čepauskaitės sukurta opera „Pasaulio sutvėrimas“. Pagrindinius vaidmenis atliko būrys žymių solistų: Ieva Prudnikovaitė, Ona Kolobovaitė, Jeronimas Milius, Egidijus Bavikinas, Steponas Zonys, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, diriguojami Maestro Gintaro Rinkevičiaus. Ačiū puikiems atlikėjams ir gausiai publikai! Iki pasimatymo 2025 m. vasarą! -
PER EUROPĄ KARTU SU LONDONO SIMFONINIU ORKESTRU
2024.08.20
Jau kitą antradienį Kauno valstybinio choro (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Robertas Šervenikas) moterų grupė pradeda turą po Europą kartu su Londono simfoniniu orkestru, diriguojant vienam geriausių pasaulio dirigentų Antonio Pappano. Koncertai vyks Varšuvoje, Liublianoje, Gstade, La Côte-Saint-André.Choras su orkestru atliks Gustavo Holsto (1874 - 1934) kūrinio The Planets, VII dalį Neptune, the mystic.Kūrinio dalys pavadintos Saulės sistemos planetų vardais, tačiau jo koncepcija yra astrologinė, o ne astronominė, kiekviena dalis skirta perteikti skirtingas planetų „asmenybes“ ir idėjas bei emocijas, susijusias su planetų įtaka psichikai.Koncerte taip pat dalyvaus žymi smuikininkė iš Norvegijos Vilde Frang.Pirmasis koncertas vyks 20-ajame Tarptautiniame Šopeno ir jo Europos muzikos festivalyje Varšuvos Didžiajame teatre – Nacionalinėje operoje. Į šį koncertą galima įsigyti bilietus paspaudus žemiau esančią nuorodą: -
FESTIVALYJE "PASAULIO BALSAI 2024" J. NAUJALIO KŪRINIŲ PROGRAMA
2024.08.05
16-asis festivalis "PASAULIO BALSAI 2024" kviečia į Šventąją.Rugpjūčio 16 d., penktadienį, 17 val. Šventojoje, Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės bažnyčioje, Kauno valstybinis choras atliks J. Naujalio kūrinių programą.Dirigentas Jeronimas Serebrinskas, akompanuos Mindaugas Radzevičius (vargonai).Festivalio "PASAULIO BALSAI 2024" dedikacija yra "Vilties muzika". Juozas Naujalis 20 a. pradžioje atnaujino Lietuvos liturginį giedojimą. J. Naujalio ir Maironio kūriniai įžiebė Nepriklausomos Lietuvos viltį. Vieną svarbiausių jo kūrinių, „Lietuva brangi“ atnaujino ir pritaikė naujiesiems laikams žymusis simfonistas Julius Juzeliūnas. Praeina dešimtmečiai, o šie puikūs kūriniai stiprina mūsų dvasią ir šviesesnės ateities viltį...Programoje - Juozo Naujalio kūriniai:„Malda už Tėvynę“Mišios „Švenčiausių Jėzaus žaizdų garbei“„In monte olivetti“„Seniores populi“„Jaunimo giesmė“„Dainų dainelė“„Vasaros naktys“„Už Raseinių...“J. Naujalis, J. Juzeliūnas “Lietuva brangi“ -
ŽOLINĖ - ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS DANGUN ĖMIMO ŠVENTĖ - PAŽAISLYJE
2024.07.18
Pažaislio muzikos festivalis kartu su Lietuvos Šventojo Kazimiero seserų kongregacija kviečia švęsti Žolinę – Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę. Tai – tradicinis gražaus vienuolyno ir festivalio bendradarbiavimo pavyzdys. Žolinės atlaiduose Pažaislio vienuolyne giedos Kauno valstybinis choras diriguojamas Mindaugo Radzevičiaus.
Renginio organizatorius – šv. Kazimiero seserų kongregacija.
-
V. BARTULIS: „NELAIMĖLIS JOBAS“
2024.07.06
Šiemet Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui, kompozitoriui Vidmantui Bartuliui būtų sukakę 70 metų. Minėdama šią sukaktį Kauno valstybinė filharmonija, bendradarbiaudama su Pažaislio muzikos festivaliu, pristato publikai vieną monumentaliausių šio universalaus kūrėjo opusų – 2003 m. Vilniaus festivalio užsakymu sukurtą bei pelniusią V. Bartuliui Lietuvos kompozitorių sąjungos prizą už geriausią orkestrinį kūrinį bei Metų kompozitoriaus vardą oratoriją „Nelaimėlis Jobas“.Kaip sakė pats kompozitorius, mintis parašyti oratoriją pagal gerai žinomą biblinį pasakojimą brendo beveik dešimtmetį. „Norėjosi kiek kitaip traktuoti Senojo Testamento istoriją apie Jobą, parodyti jį kaip dviejų jėgų – aukščiausios ir žemiausios – įkaitą. Iš šio, kiek kitokio požiūrio ir kilo kūrinio pavadinimas, tarsi sufleruojantis klausytojui, kad Šventojo Rašto „Jobo knyga“ nėra atpasakojama nuosekliai.“
Po premjeros muzikos kritikė Violeta Tumasonienė rašė: „Kompozitorius išryškina meno kalbai svarbų vidinį žmogaus santykį su savimi, žmonėmis ir Dievu. Jobas tampa gėrio ir blogio kovos įkaitu. Kadangi Biblijos žodis aiškina pats save, menininkui belieka išskirti prasmių universalijas – gėris, blogis ir pan. Biblijos tekstas pasitelktas išryškinti universalią egzistencinę problematiką, jos tragizmą ir dramatizmą. Vidmanto Bartulio „Nelaimėlio Jobo“ oratorijos muzika Jobo lūpomis kalba kiekvienam iš mūsų. O raiški muzika biblines universalijas paverčia kiekvieno asmenine patirtimi. Tai ir yra šio kūrinio vertė.“
Minint Laisvės gynėjų dieną oratorija antrą kartą nuskambėjo 2020 m., o po aštuoniolikos dienų kompozitorius iškeliavo amžinybėn. Jo artimas bičiulis kompozitorius Algirdas Martinaitis tuomet rašė: „Visais savo „meilingais“ kūriniais ilgą laiką V. Bartulis statėsi užtvanką ir laukė progos, kada bus galima iškart atidaryti visus šliuzus griausmingai tėkmei, – apie mus visus, apie mūsų buvimą džiaugsme ir kančioje, apie dangų ir žemę. Taip iš gilumos, iš paširdžių išsiveržė „Nelaimėlis Jobas“.“ Minint V. Bartulio 70-metį monumentalioji oratorija nuskambės trečiąjį kartą.
Atlikėjai
KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS
Vyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas Treikauskas
KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
Solistai:
Jobas – ARŪNAS MALIKĖNAS (baritonas)
Elifazas – MINDAUGAS JANKAUSKAS (tenoras)
Elijas – MINDAUGAS ZIMKUS (tenoras)
Sofaras – GIEDRIUS PRUNSKUS (baritonas)
Baldadas – JORIS RUBINOVAS (bosas)
Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS -
KATAKOMBŲ MIŠIOS ŠILUVOS BAZILIKOJE
2024.07.04
Šiemet iškilų 80 metų jubiliejų pasitinka vienas produktyviausių ir žinomiausių Lietuvos kompozitorių, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas GIEDRIUS KUPREVIČIUS. Šis kūrėjas – itin įvairiapusė asmenybė: kompozitorius, pedagogas, eseistas ir polemistas, o didžioji jo gyvenimo ir veiklos dalis yra susijusi su Kaunu. Kūrybinėje kompozitoriaus biografijoje yra buvę nemažai įdomių posūkių: devintajame praeito amžiaus dešimtmetyje gyvavo jo įkurta Kauno muzikinio teatro elektroninės muzikos grupė „Argo“, ilgus metus grojęs Kauno karilionu jis buvo paskirtas vyriausiuoju Kauno miesto varpininku. Kompozitoriaus plunksnai priklauso vienas populiariausių Lietuvoje miuziklų „Ugnies medžioklė su varovais“, o šio miuziklo daina „Kregždutės“ tapo vienu populiariausių kūrinių Lietuvoje. Kompozitorius nuolat rašo muziką ir tradiciniuose žanruose: kuria operas, simfonijas, kamerinius kūrinius, oratorijas ir vokalinius ciklus. Ši G. Kuprevičiaus muzika – saikingai moderni, daugelyje kūrinių pastebimas improvizacinio prado dominavimas bei ryškios sąsajos su literatūra ar vaizduojamuoju menu.
Jubiliejinio vakaro metru skambės du kūriniai, reprezentuojantys chorinę bei simfoninę G. Kuprevičiaus kūrybą. Chorinė kantata su instrumentinio ansamblio pritarimu „Katakombų mišios“ buvo sukurta ir atlikta prieš trisdešimt metų, o šį kartą ji atgims naujomis spalvomis – kompozitorius aktyviai kuria naują kūrinio versiją chorui ir simfoniniam orkestrui.
Kauno miesto simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras
Gintarė Ramanauskaitė – sopranas
Klaudijus Zajančkauskas – tenoras
Ilja Plotnikov – bosas
Robertas Šervenikas – dirigentasKoncerto programoje: G. Kuprevičius – Katakombų mišios
F. Schubert – Mišios Nr. 2 G-dur
-
JUBILIEJINĖ DAINŲ ŠVENTĖ „KAD GIRIA ŽALIUOTŲ“
2024.07.01
Nuskambėjo fantastiškai graži jubiliejinė dainų diena Kaune „Miškais kalnai žaliuoja“. Daugiatūkstantiniame chore tarsi pranyko ir Kauno valstybinio choro dainininkai. Repeticijose jie matėsi, o koncerte visus į vieną visumą suliejo žalios spalvos marškinėliai.Tačiau balsai nedingo - galingai ir darniai skambėjo KVCH ir kitų chorų atliekami kūriniai.Taip pat bus ir liepos 6-ąją Vingio parke - milžiniško chro centre stovės ir darnų skambėjimą formuos didieji Lietuvos chorai - valstybinis choras „Vilnius“, Šiaulių „Polifonija“ ir, žinoma Kauno valstybinis choras. Dar keletas dienų, keletas repeticijų ir Lietuvai bei pasauliui suskambės Dainų diena „Kad giria žaliuotų“...Laukiame visų Jūsų liepos 6 d. 20.30 val. Vingio parke Vilniuje... -
MIŠKAIS KALNAI ŽALIUOJA
2024.06.21
Birželio 29 d. 18 val. Kauno Dainų slėnyje - nemokama jubiliejinė Dainų diena „Miškais kalnai žaliuoja".Pirmoji Lietuvos dainų šventė įvyko 1924 m. rugpjūčio 23 ir 25 dienomis Kaune. „Dainos diena“ pavadintą renginį atidarė Prezidentas Aleksandras Stulginskis, pakvietęs sugiedoti Lietuvos himną, kurį užtraukė 3500 dainininkų choras su kelių dešimčių tūkstančių palaikančia minia.Per šimtą metų Kaune keitėsi santvarkos, mados, architektūra, renginiai, bet choristai, nepaisydami jokių aplinkybių, rinkosi dainuoti. Lietuvos dainų šventei augant ir plečiantis jos programai, dauguma šventės renginių persikėlė į Vilnių, bet Kaunas šventės istorijoje visuomet buvo ypatingai svarbus. Nenuostabu, kad susiklostė tradicija Lietuvos dainų šventę pradėti būtent Kaune, surengiant Dainų dieną. Ši Dainų diena – mažesnė, nei renginių savaitę Vilniaus Vingio parko estradoje užbaigsianti Dainų diena, tačiau tokia pat jauki ir jautri. Dainų šventė po šimto meto grįš į pirmuosius namus.Jubiliejinės Dainų dienos „Miškais kalnai žaliuoja“ programa įkvėpta pirmosios Dainų šventės vedlių – Juozo Naujalio, Juliaus Štarkos, Stasio Šimkaus – pasakos apie tiltus, kuriuos daina per šimtmetį nutiesė iki šiuolaikinės valstybės ir jaunatviško Kauno. Beveik 4000 atlikėjų – choristų ir šokėjų – atliks Dainų šventės istoriją ir dabartį sujungiančius kūrinius ir pakvies žiūrovus svajoti apie ąžuolus ir upes, žalias lankas ir girias, apie Žemės veidą – augantį, atsinaujinantį, talpų. -
ŠV. JONO ATLAIDAI ZAPYŠKYJE
2024.06.18
Dar savaitė, ir jau Šv. Jonas Zapyškyje...Birželio 24-ąją (pirmadienį) prie Senosios Zapyškio bažnyčios bus minimi tradiciniai Šv. Jono Krikštytojo tituliniai atlaidai.Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. Juozas Fakėjavas pasakoja, jog „Krikščioniškoje katalikų tradicijoje atlaidų tikslas – krikščionio malda, maldinga kelionė, pamaldumo praktikos, gailestingumo ir meilės darbai. Šios praktikos atliekamos žvelgiant į švenčiamų atlaidų šventąjį, šiuo atveju – Joną Krikštytoją. Visi Katalikų Bažnyčios nariai, nenustokime siekti šventumo žvelgiant į šventuosius ir būti dvasiškai linksmi bei džiaugsmingi kasdienybėje!“Atlaidų programa:13.00 val. Šv. MišiosVadovauja Vilkaviškio vyskupas Rimantas NorvilaGieda Kauno valstybinis choras14.30 val. Sveikinimo ceremonija15.00 val. Agapė15.30 val. Jokūbo Bareikio koncertas „Legenda. Vytautas Kernagis. Istorijos ir dainos“17.00 val. Grupės „Pikaso“ koncertasVisa programa bus nemokama. Renginio metu bus fotografuojama, nuotraukos viešinamos. Susitinkame Zapyškyje! -
Nemirtingi Giacomo Puccini kūriniai
2024.06.10
Gražiausios arijos, duetai, chorinės scenos bei instrumentiniai numeriai iš G. Puccini operų.XXIX Pažaislio muzikos festivalis. Kompozitoriaus 100-osioms mirties metinėms paminėtiBirželio 20 d. 19 val. Raudondvario dvaro menų inkubatoriujeKAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRASVyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas TreikauskasKAUNO VALSTYBINIS CHORASMeno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas ŠervenikasSolistaiVIKTORIJA MIŠKŪNAITĖ (sopranas)KAROLIS KAŠIUBA (tenoras)LATONIA MOORE (sopranas, JAV)NICOLAS RIGAS (bosas-baritonas, Prancūzija)Dirigentas CONSTANTINE ORBELIAN (JAV)„Čia 1858 m. gruodžio 22 d. gimė Giacomo Puccini, kilęs iš senos muzikų giminės ir vertas amžinai gyvų savosios gimtinės tradicijų. Jis kūrė lengvai įsimenamas melodijas, praturtindamas jas naujais gyvybės balsais. Būdamas garsus meistras, stilistiškai tobulomis ir lanksčiomis formomis jis visam pasauliui dar kartą patvirtino nacionalinio meno vertę.Miestas, besididžiuojantis savo sūnumi, trisdešimtą dieną po jo mirties.1924 m. gruodžio 29 d.“Šį pagarbų užrašą galima perskaityti lentoje, pritvirtintoje prie seno namo Via di Poggia gatvėje, Toskanos regione esančiame Lukos mieste. Čia, muzikanto Michele‘io Puccini šeimoje, gimė penktasis vaikas, ilgai lauktas berniukas, kuriam pirmojo jų giminės kompozitoriaus, prosenelio garbei buvo duotas Giacomo vardas. Būtent šiam berniukui buvo lemta išgarsinti Puccini šeimos vardą visame pasaulyje.G. Puccini buvo operos kompozitorius tikrąja šio žodžio prasme. Ne veltui jis laikomas Giuseppe‘ės Verdi tradicijos italų muzikiniame teatre tęsėju. G. Puccini buvo paskutinis klasikinės italų operos atstovas, o jautriai reaguodamas į epochos tendencijas, jis nuolat ieškojo būdų, kaip atnaujinti menines operos išraiškos priemones. Jo kūryba turėjo reikšmingos įtakos vėlesnei, XX a. Europos operos raidai. Ištikimas realistinio meno tradicijoms, G. Puccini, menininkas ir humanistas, sukūrė nemirtingus kūrinius, kurie visiems laikams įėjo į pasaulio muzikinės kultūros lobyną: viso pasaulio operos teatruose iki šiol sėkmingai rodomos jo operos „Bohema“, „Toska“, „Turandot“, „Madam Baterflai“, „Manon Lesko“, „Džanis Skikis“, „Sesuo Anželika“ ir kt.Minėdama didžiojo operos meistro 100-ąsias mirties metines Kauno valstybinė filharmonija, bendradarbiaudama su Pažaislio muzikos festivalis, dovanoja klausytojams nuostabų koncertą, kuriame gražiausias arijas, duetus, chorines scenas bei instrumentinius numerius iš G. Puccini operų atliks iškiliausi solistai ir meno kolektyvai. Diriguojant Constantine‘ui Orbelianui gros Kauno miesto simfoninis orkestras, dainuos balsingasis Kauno valstybinis choras. Girdėsime skambant pripažintos Lietuvos operos solistės, dviejų Auksinių scenos kryžių laureatės Viktorijos Miškūnaitės sopraną bei jaunosios kartos dainininko, itin sparčiai karjeros laiptais kopiančio ir muzikos kritikų liaupsinamo Karolio Kašiubos tenorą. -
Vilniaus festivalyje "Credo in Pace"
2024.05.26
Vilniaus festivalis muzikinę odisėją pradeda lyriškai viltinga gaida – visus koncerte skambėsiančius kūrinius sieja tikėjimo ir taikos leitmotyvas, simboliškai įprasmintas ne tik koncerto programoje, bet ir pavadinimo fragmente credo in pace – tikiu taika.
Krzysztofas Pendereckis „Lenkiškąjį Requiem“ dedikavo Lenkijos didvyriams ir aukoms – barokiškąja kūrinio dalimi Čakona įvairiuose renginiuose pagerbiamas iškilių lenkų tautos asmenybių atminimas. Lenkijoje gimusio žydų kompozitoriaus Mieczysławo Weinbergo gyvenimą paženklino Holokausto siaubas, radęs atgarsį neoklasicistinėje kompozitoriaus stilistikoje, priartėjančioje prie abstraktaus lyriško liturgijos apmąstymo. Ludwigo van Beethoveno „Chorinė fantazija“ – tarsi įvadas į žymiąją Devintąją simfoniją d-moll, vedančią žmoniją idealistinės brolijos link. Koncerto programą vainikuoja Arvo Pärto „Credo“ – vienas dramatiškiausių kompozitoriaus kūrinių, kurio tekstas ir muzika simboliškai sujungia prieštaringus gėrio ir blogio pasaulius.