2026

Dirigento Gintaro Rinkevičiaus vedami pradėjome 17-ąjį Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras vasaros festivalį. Skambėjo J. Brahmso „Vokiškasis Requiem“ solistams, chorui ir orkestrui.

Solistai - sopranas Kamilė Bonte ir baritonas Raimundas Juzuitis.

Orkestras buvo puikus, solistai žavūs. Norime pasidžiaugti, kad įveikėme šį sudėtingą ir be galo sunkų kūrinį, kuriame choro partija trunka nuo pradžios iki pabaigos. Nes, kaip liudija muzikos kritikai,

Johanneso Brahmso „Vokiškajame requiem“ (vok. Ein deutsches Requiem) choro vaidmuo yra ypatingas.

Choras išreiškia žmonijos balsą – choras kalba tarsi visų žmonių vardu, perteikdamas gedulą, viltį, paguodą ir tikėjimą. Perduoda pagrindinę kūrinio idėją – ne mirusiųjų sielų užtarimą, kaip tradiciniame requiem, bet paguodą gyviesiems („Palaiminti tie, kurie liūdi…“). Kuria emocinę dramą – nuo tylių, ramių, susikaupusių epizodų iki galingų, triumfuojančių kulminacijų (ypač II ir VI dalyse). Veikia kaip pasakotojas – choras perteikia Biblijos tekstus, komentuoja žmogaus gyvenimo trapumą, mirtį ir amžinybės viltį. Suteikia kūriniui monumentalumo – didelis mišrus choras su orkestru sukuria platų, didingą skambesį.

Žodžiu, Brahmso „Vokiškajame requiem“ choras yra pagrindinis veikėjas – jis išreiškia bendrą žmonijos gedulą ir viltį, jungdamas asmeninį skausmą su dvasine paguoda. Džiaugiamės ir dėkojame kolegoms, padėjusiems įveikti šį sudėtingą iššūkį.