2026
APIE VILNIŲ ANTRĄ KARTĄ
2026
05
08
Onutės Narbutaitės oratoriją „CENTONES MEAE URBI“ („Skiautinys mano miestui“) du kartus atlikome 2023 birželio pabaigoje. Pirmiausia Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Pranciškonų) bažnyčioje Vilniuje, kitą dieną Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčioje. Po pusmečio, 2024 sausį, Lietuvos nacionalinės filharmonijos salėje Baltic Mobile Recordings (Aleksandra ir Vilius Kerai) atliko oratorijos garso įrašus. Grojo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas, dainavo Kauno valstybinis choras, meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas, ir solistai Gunta Gelgotė (sopranas) ir Nerijus Masevičius (bosas-baritonas), birbynę pūtė Egidijus Ališauskas. Dirigavo Robertas Šervenikas.
Šiam įrašui teko išskirtinis tarptautinis dėmesys. Ne visus tekstus galėjome pasiekti, todėl pasitenkiname ištraukomis.
Apie Vilnių antrą kartą
Dominika Micał
(...) Oratorija buvo įrašyta jau 1999 m., diriguojant Robertui Šervenikui (Vilniaus plokštelių studija, 2000). Dabar dirigentas ją įrašė antrą kartą. Tai reikalinga? Taip.
Jau pradinis birbynės solo tai patvirtina. Skirtumai neapsiriboja vien geresne įrašymo kokybe – naujasis įrašas yra gilesnis ir perteikia daugiau detalių. Jis taip pat turi stipresnį aidą, primenantį, kad kūrinys pirmą kartą buvo atliktas Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje. Archaizuojanti melodija čia teka dar natūraliau, šiek tiek užsitęsdama, tarsi pasakoje „kadaise seniai seniai“. Kita vertus, toliau sekanti fanfara nukeliama gerokai toliau. Šis skirtumas klausytoją akimirksniu patalpina gyvoje, įtaigiai nutapytoje erdvėje. O šis aspektas juk buvo svarbus kompozitorei, kuri birbynę patalpino ne scenoje su visu ansambliu, o galerijoje ar panašioje vietoje. Taip pat galima palyginti, pavyzdžiui, fleitos solo dalyje „Ruduo“, kuris pastarojoje versijoje skamba sodriau, arba „Lukiškių pavasarį“ iš „Pavasario“ – pirmajame įraše negražiai sujauktą. Ryškesnis dabar yra choras (Kauno Valstybinis choras), o taip pat raiškesni orkestro sluoksniai. Iš solistų ypatingą įspūdį daro Gunta Gelgotė, kurios sopranas skaidresnis (/ryškesnis - jaśniejszy), palankiau išsiskiriantis iš fono nei jos pirmtakės Reginos Maciūtės balsas, apvalesnis ir pilnesnis, bet ne toks išraiškingas (/ne toks aiškus/ryškus/“perskaitomas“ - nie tak czytelny). Gelgotės mergaitiškumas ypač gerai veikia „Pavasaryje“. Atsvara yra patikimai vedamas Nerijaus Masevičiaus bosas-baritonas. Svarbiausia, kad įrašas buvo padarytas, nes „Centones meae urbi“ turi ne tik istorinę reikšmę – tai komunikatyvi, koloristiškai labai turtinga ir naratyviai įtraukianti muzika, kurios verta klausytis. Ruch Muzyczny Nr 9/2026
Nathan Faro
American Record Guide, 2026 m. gegužė
Tai meistriškai sukurtas ir giliai išjaustas kūrinys – Narbutaitė turi tikrą meistriškumą sujungti skirtingas ir netgi sudėtingas muzikines technikas, kad būtų pasiekti emociškai rezonuojantys ir komunikabilūs tikslai. ...Puikus skambesys ir labai geri pasirodymai, ypač soprano Guntos Gelgotės – jos išskirtinis dainavimas, ypač kūrinyje „Summer“, yra įsimintinas ir įtraukiantis.
© 2026 American Record Guide
Alexandra Coghlan
Gramophone, 2026 m. vasaris
…tai įrašas, kurį verta rinktis. …Sopranė Gunta Gelgote išskirtinai, giliai ir nuoširdžiai atlieka „Vasarą“, kur dainuoja Moišės Kulbako poeziją, ir žaviai apjungia savo balsą su bosbaritonu Nerijumi Masevičiumi „Pavasario“ epizode „Pavasaris Lukiškėse“. © 2026 Gramophone
