2024

Vilniaus festivalis muzikinę odisėją pradeda lyriškai viltinga gaida – visus koncerte skambėsiančius kūrinius sieja tikėjimo ir taikos leitmotyvas, simboliškai įprasmintas ne tik koncerto programoje, bet ir pavadinimo fragmente credo in pace – tikiu taika.

Krzysztofas Pendereckis „Lenkiškąjį Requiem“ dedikavo Lenkijos didvyriams ir aukoms – barokiškąja kūrinio dalimi Čakona įvairiuose renginiuose pagerbiamas iškilių lenkų tautos asmenybių atminimas. Lenkijoje gimusio žydų kompozitoriaus Mieczysławo Weinbergo gyvenimą paženklino Holokausto siaubas, radęs atgarsį neoklasicistinėje kompozitoriaus stilistikoje, priartėjančioje prie abstraktaus lyriško liturgijos apmąstymo. Ludwigo van Beethoveno „Chorinė fantazija“ – tarsi įvadas į žymiąją Devintąją simfoniją d-moll, vedančią žmoniją idealistinės brolijos link. Koncerto programą vainikuoja Arvo Pärto „Credo“ – vienas dramatiškiausių kompozitoriaus kūrinių, kurio tekstas ir muzika simboliškai sujungia prieštaringus gėrio ir blogio pasaulius.