2023
DALIOS KAIRAITYTĖS KŪRYBOS VAKARAS
2023
01
27
Vasario 9 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje Dalios Kairaitytės kūrybos vakaras.
Gražų jubiliejų pasitinkanti Kauno kompozitorė Dalia Kairaitytė mokėsi Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje, vėliau studijavo Lietuvos muzikos akademijoje, prof. Eduardo Balsio kompozicijos klasėje. 1979 m. už kūrinį „Linksma daina apie ratelius ir gaidelį“ gavo III premiją Stasio Šimkaus 100-ųjų gimimo metinių proga vykusiame chorinės dainos konkurse. Nuo 1990 m. dėsto teorines disciplinas Kauno J. Gruodžio konservatorijoje. 1995–2001 m. buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė. 2014 m. pelnė įsimintiniausio Kauno menininko titulą.
D. Kairaitytės kūrybos pagrindą sudaro chorinė bei kamerinė instrumentinė muzika. Kamerinių kūrinių muzikinės kalbos pagrindas – linearinis nedidelių melodinių motyvų plėtojimas visuose vertikalės sluoksniuose. Šiuose kūriniuose dominuoja polifoninis faktūros tipas. Dažnai atskiros kūrinio dalys grindžiamos kontroliuojamos aleatorikos epizodais arba tiesiog tampa ostinatinių sluoksnių kompozicija. Vokalinėje ir chorinėje kūryboje išryškėja kitokie muzikinės kalbos bruožai, sąlygojami glaudaus teksto ir muzikos ryšio siekių. Poetinis tekstas čia tiesiogiai veikia ritmiką, o prasminių teksto akcentų iškėlimas bei išplėtimas dažnai lemia metro kaitą ir visą kūrinio formą.
„Kompozitoriaus kūryba reikalauja atsiriboti nuo to išorinio erzelio, triukšmo, ir jei jau mintys dėliojasi, išorės trukdžiai gali blaškyti. Tada ieškai tyliosios zonos, kur galėtum girdėti, ką gi groja tavo širdis. Pradinis kūrinio formavimosi etapas, kol dar nėra užrašyta, gali vykti bet kur. Labai myliu mišką – tai mano oazė nuo vaikystės. Ten galiu laisvai mąstyti. Kai jau sėdu prie darbo stalo konkrečiai dirbti – užrašyti kūrinį, labai svarbi tampa sava darbo erdvė“, – apie savo kūrybinio proceso ypatumus kalba kompozitorė. O šio proceso rezultatus gražiai apibūdina muzikologė Gražina Dainauskienė: „Kiekvieno garso, skambesio gludinimas ir įprasminimas riboja kūrinių gausą, tačiau pasiektas rezultatas nušvinta lyg nušlifuotas brangakmenis, žavintis savo forma ir spalvomis tiek atlikėjus, tiek ir klausytojus. Todėl suprantamas atlikėjų noras kuo dažniau mėgautis vis naujais autorės kūriniais. Tuo labiau kad dažnas D. Kairaitytės kūrinys nustebina šviežumu, atskleidžiančiu netikėtas jos turtingos kūrybinės asmenybės kertes.“
Atlikėjai
KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
KAUNO STYGINIŲ KVARTETAS
Karolina Beinarytė-Palekauskienė (I smuikas)
Aistė Mikutytė (II smuikas)
Eglė Lapinskė (altas)
Saulius Bartulis (violončelė)
KAUNO FORTEPIJONINIS TRIO
Lina Krėpštaitė (fortepijonas)
Indrė Andruškevičiūtė (smuikas)
Asta Krištaponienė (violončelė),
Solistai:
IEVA GOLECKYTĖ (sopranas)
GIEDRIUS PRUNSKUS (baritonas)
MOTIEJUS BAZARAS (fortepijonas)
Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS
Koncertą veda GIEDRIUS PRUNSKUS
Programoje
Kompozitorės Dalios Kairaitytės kamerinės ir chorinės muzikos kūriniai
I dalis
„Baltas žmogaus sapnas“ styginių kvartetui
„Vidi aquam“ („Regėjau versmę“) sopranui ir styginių kvartetui, tekstas liturginis
„Rugsėjis“ sopranui ir fortepijonui, ž. Erikos Drungytės
„Lapkritis“ sopranui ir fortepijonui, ž. Violetos Palčinskaitės. premjera
„Gruodis“ baritonui ir fortepijonui, ž. Vinco Mykolaičio-Putino
„Vasaris“ baritonui ir fortepijonui, ž. Vinco Mykolaičio-Putino, premjera
„Pranašystė“ baritonui ir fortepijonui, ž. Ričardo Mikutavičiaus, redakcijos premjera
„Ricordare in memoriam Vidmantas Bartulis“ fortepijoniniam trio
„Tik raudonas vynas“ baritonui ir fortepijoniniam trio, ž. D. Kairaitytės
II dalis
„Sena daina“ vyrų chorui ir fortepijonui, ž. Janinos Degutytės
„Vakaras“ iš ciklo „Akimirkos“ moterų chorui, ž. Antano A. Jonyno
„Du madrigalai“ iš ciklo „Penki madrigalai“ mišriam chorui, ž. Leonardo Gutausko
„Žemaitijos vaizdeliai“ mišriam chorui, ž. Sigito Gedos
„Dedikacija“ mišriam chorui, tekstas liturginis
Motetas „In monte Oliveti“ („Alyvų kalne“) mišriam chorui, tekstas liturginis
„Voces ex animo“ („Žodžiai iš širdies“)mišriam chorui, tekstas liturginis
„Vakaro malda“ mišriam chorui, ž. Bernardo Brazdžionio
