Pasirinkite kalbą

LT
EN
PL
RU
FR
DE
IT
ES

Paieška

Ieškoti

Susisiekite su mumis

lt Rašykite mums Paieška

2020

SKAUDI NETEKTIS


2020 12 06


Eidamas 78-uosius metus mirė žymus Lietuvos choro ir orkestro dirigentas, muzikos pedagogas, Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, Lietuvos ir Kauno miesto politinis ir visuomenės veikėjas, Nacionalinės premijos laureatas profesorius Petras Bingelis.

Užuojautą šeimai, artimiesiems, Kauno valstybinio choro ir Kauno filharmonijos kolektyvams pareiškė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis.

Vienas ryškiausių nūdienos Lietuvos muzikų P. Bingelis Kauno valstybiniam chorui vadovavo nuo pirmosios repeticijos – 1969 metų spalio 23 dienos.

P. Bingelis gimė 1943 m. sausio 3 d., Mardasavo kaime, Varėnos rajone. Nuo 1969 m. spalio - Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, daugelio Lietuvos dainų švenčių nacionalinės komisijos pirmininkas ir meno vadovas, Pažaislio muzikos festivalio sumanytojas ir meno vadovas, VDU Muzikos akademijos Muzikos teorijos ir pedagogikos katedros profesorius, Kauno M.K.Čiurlionio draugijos pirmininkas, ilgametis Edvardo Grygo draugijos pirmininkas.

1969 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją, 1975–1976 m. stažavosi Leipcigo F.Mendelsono Bartholdžio aukštojoje muzikos mokykloje Vokietijoje. Dirbo Vilniaus pučiamųjų orkestre „Trimitas“, buvo vyrų choro „Varpas“ meno vadovas ir dirigentas, nuo 1969 m. iki šiol - Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. Nuo 1980 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos Choro dirigavimo katedros docentas, nuo 1996 m. – VDU Muzikos akademijos Muzikos teorijos ir pedagogikos katedros profesorius.

1988–1989 m. – Kauno valstybinio muzikinio teatro meno vadovas ir vyr. dirigentas, 1990 – Tautinės dainų šventės, 1994–2003 – I, II ir III Pasaulio lietuvių dainų švenčių meno vadovas ir vyr. dirigentas, 1973–2015 m. – Kauno miesto dainų švenčių meno vadovas ir vyr. dirigentas, nuo 1996 m. – Pažaislio muzikos festivalio meno vadovas, 1997–1998 m. – I tarptautinio Vilniaus muzikos festivalio vyriausiasis chormeisteris.

Lietuvos muzikų sąjungos narys. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, renkamas nuo 1995 m.

2005 m. dirigentui suteiktas Meno kūrėjo statusas. Per penkis dešimtmečius aktyvios muzikinės veiklos dirigavo Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui, Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui, Lietuvos kameriniam orkestrui, Kauno miesto simfoniniam orkestrui, daugeliui kitų orkestrų. Įrašė daugelio lietuvių kompozitorių – J.Naujalio, Č.Sasnausko, S.Šimkaus, A.Kačanausko, B.Dvariono, J.Juzeliūno, A.Bražinsko, M.K.Čiurlionio, J.Gruodžio ir kt. – kūrinių plokšteles.

Su Kauno valstybiniu choru parengė ir atliko daugiau nei 170 užsienio šalių ir 90 lietuvių kompozitorių stambios formos kūrinių:

J.S.Bacho Mišias h-moll, „Kalėdinę oratoriją“, „Mato pasijas“, L. van Beethoveno IX simfoniją ir „Iškilmingas mišias“, H.Berliozo „Requiem“ ir „Fausto pasmerkimą“, L.Bernstaino „Kadišą“ ir Mišias, J.Brahmso „Vokiškąjį Requiem“,  E.Elgaro „Gerontijaus sapną“ ir „Muzikos kūrėjus“, C.Francko „Palaiminimus“, Ch.Gounod „Faustą“  G.F.Händelio „Mesiją“, J.Haydno „Pasaulio sutvėrimą“, A.Honeggerio „Žaną D’Ark ant laužo“, R. Leoncavallo „Pajacus“, F.Liszto „Kristų“, G.Mahlerio Antrąją, Trečiąją ir Aštuntąją simfonijas, P.Mascagni „Kaimo garbę“, F.Mendelshono-Bartoldi „Eliją“ ir „Paulių“, W.A.Mozarto „Requiem“ ir „Užburtąją fleitą“, C. Orffo „Carmina burana“, „Catuli carmina“ ir „Afroditės triumfą“, A. Pärto „Te Deum“, K. Pendereckio „Credo“, „Pasijas pagal Luką“, „Lenkiškąjį Requiem“, G.Puccini „Messa di Gloria“, „Tosca“, „Kregždutė“, „Madam Baterflai“, G. Rossini „Semiramidę“ ir „Tankredą“, C. Saint-Säenso „Tvaną“, „Samsoną ir Dalilą“, A. Schönbergo „Gurės dainas“, „Jokūbo kopėčias“, K.Szymanowskio „Stabat mater“ ir „Demetrą“, M. Theodorakio Septintąją simfoniją, M. Tipetto „Mūsų laikų vaiką“, G.Verdi „Requiem“, „Aidą“, „Likimo galią“, „Trubadūrą“, „Rigoletą“, „Simoną Bokanegrą“, R. Wagnerio „Parsifalį“,

V. Artiomovo „Requiem“, , P.Čaikovskio „Pikų damą“, D. Kabalevskio „Requiem“, M, Musorgskio „Borisą Godunovą“, S. Prokofjevo „Aleksandrą Nevskį“ ir „Ivaną Rūstųjį“, S. Rachmaninovo „Varpus“ ir „Nakties vigiliją“, I. Stravinskio „Psalmių simfoniją“, G.Sviridovo „Pavasario kantatą“ ir „Patetinę oratoriją“, A.Šnitkės „Fausto kantatą“, D.Šostakovičiaus „Stepano Razino mirtį“ ir „Ledi Makbet“,

A. Bajoro „Dievo avinėlį“, V. Bartulio „Requiem“, „Nelaimėlį Jobą“, Z.Bružaitės „Requiem“, M.K.Čiurlionio „De profundis“, V.Jakubėno „De profundis“, J.Juzeliūno „Žmogaus lyrą“, „Cantus magnificat“, „Patarlių simfoniją“ ir „Žaidimą“, J. Kačinsko „Juodą laivą“, G.Kuprevičiaus „Pagonių giesmes“, „Septynis Dovydo klausimus ir raudas“, B.Kutavičiaus „Epitafiją praeinančiam laikui“, „Panteistinę oratoriją“, T.Makačino „Saulės poemą“, A. Martinaičio „Laišką visiems tikintiesiems“, O. Narbutaitės „Tris Dievo motinos simonijas“, J. Naujalio Mišias Švenčiausių Jėzaus Kristaus žaizdų garbei, M. Petrausko „Birutę“, Č. Sasnausko „Requiem“, S.Šimkaus „Atsisveikinimą su Tėvyne“, V. Švedo „Dzūkiškas mišias“ ir „Rožes prie IX forto“, J.Tamulionio „Afrikietiškas mišias“ bei daugelį kt. stambios formos pasaulinės klasikos kūrinių.

Lietuvių kompozitorių smulkios formos kūrinių – daugiau nei 550, užsienio kompozitorių smulkios formos kūrinių – 200.

Koncertavo garsiausiose Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Suomijos, Norvegijos, Kanarų salų, P.Amerikos, P.Afrikos, Kinijos koncertų salėse. Jo parengtam chorui dirigavo B.Dvarionas, M.Dvarionaitė, S.Sondeckis, J.Aleksa, J.Domarkas, G.Rinkevičius, R.Šervenikas, M.Pitrėnas, D.Kitajenka, V.Dudarova, V.Fedosejevas, A.Anisimovas, J.Kondrašinas, J.Bašmetas, V.Gergijevas, M.Rostropovičius, A.Vedernikovas, J.Menuhinas, S.Dyderišas, J.P.Torteljė, Myung-Whun Chungas, J.Frantzas, D.Geringas, M.Rota ir kt. garsūs dirigentai. Koncertavo drauge su scenos grandais: V.Noreika, V.Daunoru, V.Prudnikovu, G.Apanavičiūte, N.Ambrazaityte, R.Maciūte, S.Larinu, G. Grigorianu, I.Milkevičiūte, V.Urmana, E.Montvidu, A.Grigorian, K.Benediktu, I.Archipova, J.Obrazcova, P.Burčuladze, B.Maisuradze, D.Chvorostovskiu, M.Cabalje, B.Fritoli, N.Siera, A.Bočeliu ir kt.

1993 m. P. Bingelis apdovanotas Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija, 1995 m. - Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, 2003 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi, 2020 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi, 2018 m. Šv. Lozoriaus ordino Didžiojo komandoro kryžiaus ordinu. 2004 m. pripažintas įsimintiniausiu Kauno menininku. 2005 m. už nuopelnus Kaunui apdovanotas I laipsnio Santakos garbės ženklu, 2007 m. tapo Nacionalinės pažangos premijos nominantu, 2008 m. P. Bingeliui suteiktas Kauno miesto garbės piliečio vardas. 2009 m. pelnė „Auksinės krivūlės“ riterio apdovanojimą. 2013 m. apdovanotas LR kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

„Abu maestro sūnūs yra užsienyje, todėl šeima nusprendė kūną kremuoti, o atsisveikinimą surengti jo tėviškėje, Dzūkijoje, pavasarį, kai bus aprimusi visa situacija, - sakė Kauno valstybinės filharmonijos direktorius Justinas Krėpšta. - Tai buvo didis žmogus. Lietuvoje turime tik tris tokio lygio muzikus. Tai Saulius Sondeckis, įkūręs Lietuvos kamerinį ansamblį ir išvedęs į pasaulį mūsų muzikinę kultūrą, nacionalinio simfoninio orkestro vadovas Juozas Domarkas ir Petras Bingelis, sukūręs ir į pasaulį išvedęs Kauno chorą bei mūsų chorinę kultūrą reprezentavęs aukščiausiu lygiu. Aš kalbu ne apie europinį, o apie pasaulinį lygį: ir Egiptas, ir Čilė, ir Argentina, patys geriausi pasaulio festivaliai ir didžiausios salės“.