Pasirinkite kalbą

LT
EN
PL
RU
FR
DE
IT
ES

Paieška

Ieškoti

Susisiekite su mumis

lt Rašykite mums Paieška

2018

KAUNO VALSTYBINIS CHORAS DIDŽIOJOJE ROKO OPEROS PREMJEROJE


2018 06 18


Liepos 1 d. Vilniuje, Vingio parke, vyks didžioji iš užmaršties prikeltos, keletą dešimtmečių premjeros laukusios trijų didžiųjų menininkų inicjuotos, Laimio Vilkončiaus ir Sigito Gedos  operos „Eglė“ premjera. Jos sukūrimo idėja prieš tris dešimtmečius kilo jau anapilin išėjusiam Vytautui Kernagiui. Operą atliks Kauno valstybinis choras, choras „Belcanto“, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir solistai.

Šią operą galėsite matyti ir Pažaislio vienuolyne rugsėjo 2 d., Pažaislio muzikos festivalio baigiamajame koncerte.

 „Kauno valstybinis choras jau kuris laikas repetuoja operos choro partijas. Tai originalus ir įdomus muzikinis kūrinys,- sakė choro vadovas profesorius Petras Bingelis.- Tai neeilinis muzikinis įvykis, didelė lietuviškos muzikos šventė, tačiau kiek neįprastas spektaklis, nes nedažnai tenka dalyvauti roko muzikos pastatymuose. Visus sužavėjo nuostabus libretas, originali visiems žinomos legendos traktuotė“. 

„ Ši opera gimė prieš tris dešimtmečius, jos iniciatorius V. Kernagis, libreto autorius S. Geda. Taip ilgai užtrukus šios muzikos viešam pristatymui, „Eglė“ savaime tapo tarsi mano gyvenimo kūriniu“ - sako kompozotorius L. Vilkončius.

Laimis Vilkončius ir Vytautas Kernagis kartu mokėsi tuometinėje Konservatorijoje, dabarinėje Muzikos ir teatro akademijoje. Vėliau baigdamas renginių režisūros studijas Maskvoje kaip diplominį savo darbą V. Kernagis  ketino pastatyti roko operą „Eglė žalčių karalienė“ ir paprašė L. Vilkončių sukurti muziką. Libreto autoriumi jis pasiūlė Sigitą Gedą, su kuriuo dažnai bendradarbiavo. L. Vilkončius prisiminė operos gimimą: „Geda užsidegė šia idėja, jis kalbėjo apie lietuviškame Eglės epe užkoduotą konfliktą tarp Jūros ir Žemės gyventojų, vardino pagoniškų lietuvių deivių vardus, o  žaltys taip pat buvo ir senovės egiptiečių išminties simbolis. Supratome, kad Sigitas užgriebs gerokai plačiau, samprotaus apie visos žmonijos būties, išlikimo prasmę. Deja, netrukus paaiškėjo, kad Vyto studijų baigimui tikrai nespėsime. Vytui teko kiek pasitraukti nuo „Eglės“. Libretas buvo baigtas po poros metų. Mums jį perskaitė pats autorius. Nuo pirmųjų sakinių buvome įtraukti pirmiausia Sigito skaitymo būdo, jo intonacijų. Joms apibūdinti randu tik žodį „archajiškos“. To neįmanoma paaiškinti, tai reikia išgirsti. Sigitui buvo labai svarbi ne tik žodžio prasmė, bet ir jo fonetika. Vėliau kurdamas muziką kai kuriose scenose stengiausi tai išnaudoti. Libretas padarė įspūdį ir man, ir Vytui. Net ėmėme svarstyti, kad statydami „Eglę“ panaudosime S. Gedos balso įrašą. Toks netikėtai įtaigus buvo tas balsas. Salomėjos Nėries poema „Eglė žalčių karalienė“ buvo įtraukta į mokyklinę programą, todėl jos turinys buvo plačiai žinomas bent jau lietuviams. Operoje nereikėjo atpasakoti „Eglės“ turinį.   Galėjome panaudoti tik simbolius, filosofuoti, pasitelkdami tik S. Gedai būdingą mąstymo būdą. Roko opera „Eglė“ neapsiriboja atpasakodama visiems žinomos stebuklinės pasakos turinį. Siužetas nepakeistas, tačiau S. Gedos tekste nėra tiesmukiško aiškinimo, koks personažų elgesys vertinamas teigiamai, koks smerkiamas. Tokia istorija galėjo nutikti bet kur šiandieniniame globaliame pasaulyje. Tarkime, S. Geda įvedė pasakoje nesantį personažą Rupūžę, kurios vaidmenį atliks aktorius vyras, nes mūsų Rupūžė yra kokių 3000 metų amžiaus. Todėl Rupūžė iš anksto žino, kuo baigsis visa istorija. Tik vadovaudamasi išmintimi nesistengia pakreipti įvykių kita linkme, užbėgti už akių nelaimei. Be to, Rupūžė yra išmintingas, ir vandenyje, ir sausumoje galintis gyventi padaras, operoje tampantis tarsi jungiamąja grandimi tarp konfrontuojančių Žemės ir Jūros gyventojų. Operos muziką kūriau gal porą, gal trejetą metų. Žinoma, vildamasis, kad ji tuojau pat bus pastatyta. Deja, Kernagis tuo metu buvo pasinėręs į „Dainos teatro“ kūrimą. Mano operai reikėjo labai profesionaliai svinguotą muziką dainuojančių ir grojančių artistų. Tuo tarpu „Dainos teatro“ tikslai ir uždaviniai buvo kiti. Nuo operos sukūrimo iki pagaliau pirmojo jos paviešinimo praėjo daugiau kaip 30 metų. Visus tuos metus ieškojau būdų pristatyti žiūrovams S. Gedos ir savo darbą. Apie savo „Eglės“ pastatymą kalbėjau su visais prodiuseriais/vadybininkais, pastačiusiais ar nestačiusiais bent vieną roko operą ar šiuolaikinį miuziklą – praktiškai visi susidomėjo ir entuziastingai ėmėsi organizacinio darbo, bet negavus finansavimo visi planai žlugo.  Ir tik 2015 metų rudenį G. Rinkevičius po mano autorinio koncerto pasiūlė pastatyti mano „Eglę“ Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro pajėgomis, pakviečiant į talką solistus ir chorą. Ir šį kartą „Eglės“ pastatymas vėl nesulaukė jokios finansinės paramos, bet akimirksniu buvo išpirkti bilietai į pirmąjį premjerinį koncertą-spektaklį ir į papildomai paskelbtą antrąjį.  

ATLIKĖJAI:

Solistai: Monika Pundziūtė (Eglė)

Jeronimas Milius (Žilvinas)

Kostas Smoriginas (Rupūžė)

Česlovas Gabalis (Girinis)

Raimundas Juzuitis (Kariūnas)

Rafailas Karpis (Artojas)  

Artūro Noviko Džiazo mokyklos auklėtiniai (Eglės vaikai): Tautvydas Kairys (Ąžuolas), Kasparas Skuja (Uosis), Veronika Krupavičiūtė (Drebulė), Ignas Masevičius (Beržas)

Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr dirigentas Petras Bingelis)

choras „Bel Canto“ (vadovas Egidijus Kaveckas)

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius)