2026
-
MŪSŲ DAINOSE 2026
2026.04.09
Balandžio 22 d., trečiadienį 18.30 val., Vievio kultūros centre.Chorų festivalis - konkursas „Mūsų dainose – 2026“Kauno valstybinis choras, (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Robertas Šervenikas), pristatys sakralinės muzikos programą, kuri aprėpia šimtmečius, tradicijas ir dvasinius pasaulius. Vakaro centre – žmogaus vidinio balso paieškos, šviesos ilgesys ir maldos ramybė, skleidžiama per choro giedojimą. Ypatingą vietą programoje užima M. K. Čiurlionio chorinė kūryba – nuo gilaus dvasingumo kupinų liturginių dalių iki jautrių lietuviškų dainų, kuriose atsiveria tautos dvasios švelnumas ir vidinė šviesa.Greta jų skambės Edvardo Griego, Antono Brucknerio, Pietro Mascagni bei šiuolaikinio lietuvių autoriaus Vaclovo Augustino – kūriniai, kuriuose susilieja kontempliacija, paprastumas ir giliai išgyventa muzikinė kalba. Programą užbaigs įspūdingasis G.F. Handelio „Aleliuja“ iš „Mesijo“Dirigentas Mindaugas RadzevičiusSolistaiJurgita Mikalauskienė (sopranas)Ilja Plotnikov (baritonas)Petro Bondar (fortepijonas)Koncerto programaMikalojus Konstantinas ČiurlionisKyrie (VL 19)Sanctus (VL 18)De Profundis (VLJuk Tu, Viešpatie (VL 9)Mikalojus Konstantinas Čiurlionis / Vaclovas AugustinasDainų dainelė – Anoj pusėj Dunojėlio.Vaclovas AugustinasTykus, tykus Liet. l. dainos žodžiaiEdvardas Griegas. Ave maris stella EG 150Iš Antonino Dvoržako vokalinio ciklo „Biblinės giesmės“ OP. 99“Viešpats yra mano ganytojas”, Dovydo giesmė: Psalmė Nr. 23,Edvard GriegLandkjending ( Tėvynės atradimas) Op. 31Pietro MascagniRegina coeli (Dangaus karalienė) iš operos Kaimo garbėGeorg Friedrich HändelAleliuja iš oratorijos "Mesijas". -
KVCH VADOVĄ KALBINA LRT RADIJAS
2026.04.04
LRT Kultūra 2026-04-01 17:05 Laida BE KAUKIŲMaestro Robertas Šervenikas: nejaučiu dešimtmečių spaudimo, žiūriu į priekį – į svajones
Dirigentas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Robertas Šervenikas švenčia 60-ąją sukaktį. Kaip šiandien jam atrodo kelias didžiųjų scenų link? Kokie muzikinio gyvenimo momentai Robertui Šervenikui atrodo ryškiausi?
Ved. Gerūta Griniūtė
Laidos įrašo galime klausytis LRT mediatekoje adresu:
https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000696108/dirigentas-robertas-servenikas-mini-60-meti-kokios-scenos-siandien-ji-zavi-labiausiai?utm_source=facebook&utm_medium=komentarai&utm_campaign=kultura&fbclid=IwY2xjawQ-OvhleHRuA2FlbQIxMQBzcnRjBmFwcF9pZBAyMjIwMzkxNzg4MjAwODkyAAEeVftmHwhTR0u49pY8dRxmqRCxwEUZMHRLgkupKA6SlOZl9rVN3PfFvv3huhU_aem_EEER9K5b7jZLm2uQFrbetQ
-
XLIII FESTIVALIO „RESURREXIT“ BAIGIAMASIS KONCERTAS
2026.04.02
Balandžio 12 d., sekmadienį, 19.00 val. Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje (Gegužių g. 57). Kauno valstybinis choras kartu su Kauno miesto simfoniniu orkestru, solistais ir dirigentu Robertu Šerveniku kviečia išgirsti neeilinį kūrinį – Felixo Mendelssohno Bartholdy simfoninę kantatą „Šlovinimo giesmė“ (po kompozitoriaus mirties išleistą kaip Simfonija Nr. 2 B-dur).Pagrindinė kūrinio tema - perėjimas nuo kančios ir tamsos prie šviesos ir džiaugsmo - puikiai atitinka festivalio „Resurexit“ (Prisikėlimas) velykinę dvasią. Kaip epigrafą savo didingajam kūriniui F. Mendelssohnas panaudojo Martino Lutherio žodžius: „Norėčiau matyti visas meno rūšis, ypač muziką, tarnaujančias Tam, kuris jas visas sutelkė ir sukūrė.“AtlikėjaiKAUNO VALSTYBINIS CHORASKAUNO SIMFONINIS ORKESTRASRaminta VAICEKAUSKAITĖ (sopranas)Gabrielė KUZMICKAITĖ (mecosopranas)Egidijus BAVIKINAS (tenoras)Dirigentas Robertas ŠERVENIKASKoncertas nemokamas -
SVEIKINAME MAESTRO ROBERTĄ ŠERVENIKĄ JUBILIEJAUS PROGA
2026.04.01
Nuoširdžiai sveikiname Maestro Robertą Šerveniką jubiliejaus proga!Dirigentas Robertas Šervenikas jau daugelį metų reikšmingai prisideda prie Lietuvos muzikinio gyvenimo – profesionalumu, nuosekliu darbu ir aukštais muzikos kokybės standartais.Jo įtaigios interpretacijos, ypatingas dėmesys lietuvių kūrėjams ir reikšmingas indėlis formuojant šalies muzikinį gyvenimą yra ryškiai matomi ir vertinami.Maestro kūrybinis kelias įvertintas svarbiais apdovanojimais – 2005 m. pelnyta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, 2016 m. įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“, o 2025 m. skirtas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.Linkime prasmingų darbų, įkvėpimo ir tolesnės sėkmės kūrybinėje veikloje. -
KLAIPĖDOS MUZIKOS FESTIVALIS
2026.03.22
Kauno valstybinis choras, vadovaujamas maestro Roberto Šerveniko, pristato sakralinės muzikos programą, kuri aprėpia šimtmečius, tradicijas ir dvasinius pasaulius. Vakaro centre – žmogaus vidinio balso paieškos, šviesos ilgesys ir maldos ramybė, skleidžiama per choro giedojimą. Ypatingą vietą programoje užima M. K. Čiurlionio chorinė kūryba – nuo gilaus dvasingumo kupinų liturginių dalių iki jautrių lietuviškų dainų, kuriose atsiveria tautos dvasios švelnumas ir vidinė šviesa.
Greta jų skamba Griego, Brucknerio, Elgaro bei šiuolaikinių lietuvių autorių – Dalios Kairaitytės, Alvido Remesos, Vaclovo Augustino – kūriniai, kuriuose susilieja kontempliacija, paprastumas ir giliai išgyventa muzikinė kalba.
Programoje skambės:
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – „Sanctus“; „Kyrie“; „Gloria“; „De profundis“; „Juk Tu, Viešpatie“; „Oi, giria giria“; „Beauštanti aušrelė“; „Aš prašiau Dievo“
Edvard Grieg – „Ave, Maris Stella“ („Sveika, jūros žvaigžde“)
Anton Bruckner – „Os Justi“ („Teisiojo burna“)
Edward Elgar – „Lux Aeterna“ (John Cameron „Nimrod“ aranžuotė chorui iš „Enigma“ variacijų)
Dalia Kairaitytė – „In monte oliveti“ („Ant alyvų kalno“)
Alvidas Remesa – „Hallelujah“
Vaclovas Augustinas – „Tykus tykus“; „Anoj pusėj Dunojėlio“
-
ŠLOVINIMO GIESMĖ
2026.03.19
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, rinktiniai solistai ir dirigentas Gintaras Rinkevičius kviečia pasiklausyti neeilinio kūrinio – Felixo Mendelssohno Bartholdy simfoninės kantatos „Šlovinimo giesmė“ (po kompozitoriaus mirties išleistos kaip jo Simfonija Nr. 2 B-dur), pirmą kartą nuskambėjusios 1840 m. Leipcigo festivalyje, skirtame Johanno Gutenbergo spausdinimo mašinos sukūrimo 400-ųjų metinių šventei. Premjeroje dalyvavęs Robertas Schumannas iš karto pastebėjo kūrinio sąsajas su žymiąja Ludwigo van Beethoveno 9-ąja simfonija. Iš tiesų, F. Mendelssohno kūrinys gali būti apibūdintas kaip triumfo muzika, puikiai išreiškianti 150-ąją psalmę: „Visa, kas tik alsuoja, tešlovina Viešpatį.“ F. Mendelssohnas kūrinyje panaudojo įvairius tekstus iš Biblijos, taip sukurdamas vientisą kūrinį, šlovinantį Dievą. Pagrindinė kūrinio tema – perėjimas nuo kančios ir tamsos prie šviesos ir džiaugsmo, simbolizuojantis švietimą, atneštą spausdintu žodžiu. Kaip epigrafą savo didingajam kūriniui F. Mendelssohnas panaudojo Martino Lutherio žodžius: „Norėčiau matyti visas meno rūšis, ypač muziką, tarnaujančias Tam, kuris jas visas sutelkė ir sukūrė.“ -
VYTAUTUI KLOVAI - 100
2026.03.15
Ko gero, kiekvieno lietuvio atmintyje gyvas motyvas iš garsiosios Ūdrio arijos, prasidedančios žodžiais „Aš papuošiu žirgo galvą pinavijom“. Šio kūrinio autorius, legendinis lietuviškų operų kompozitorius Vytautas Klova, gimęs prieš 100 metų, parašė šešias operas, kuriomis pratęsė ir reikšmingai praturtino tautinės operos raidą. Kaip sako muzikologė Jūratė Vyliūtė, „jis jau pirmąja opera „Pilėnai“ parodė ryškų melodisto talentą, kūrybinę brandą, pasiekė didelio populiarumo, buvo įvardytas lietuvių operos klasiku“. Gausus, įvairus V. Klovos kūrybinis palikimas ženkliai prisidėjo prie lietuvių profesionaliosios muzikos raidos. Kompozitorių labiausiai išgarsino operos, bet jis taip pat aktyviai rašė simfoninę, kamerinę, chorinę, vokalinę muziką. Kūryboje rėmėsi klasicizmo, liaudiškojo romantizmo tradicijomis, plėtojo tautos ir jos istorijos, žmogaus ir gamtos santykio temas. Atlikėjai ir publika mėgsta jo kūrinius dėl muzikos lyriškumo, melodingumo, tautinių motyvų.Minėdama reikšmingą V. Klovos jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija kviečia klausytojus į įsimintiną vakarą, grąžinsiantį scenon puikiai visiems žinomus ir jau kiek primirštus kompozitoriaus opusus. Koncerte skambės scenos, arijos ir chorai iš legendinės operos „Pilėnai“.Paskaita apie kompozitoriaus V. Klovos kūrybą su muzikologe dr. A. Strazdaite-ZiberkieneKlausytojams pristatome naujovę – paskaitas prieš išskirtinius Kauno valstybinės filharmonijos sezono koncertus. Kovo 20 d. kviečiame į pirmąjį renginį su muzikologe dr. Aušra Strazdaite-Ziberkiene, kuri plačiau pristatys Vytauto Klovos kūrybą.„„Aš papuošiu žirgo galvą pinavijom….“ – nuo pat premjeros 1956 m. jau septyniasdešimt metų Lietuvos scenose skambanti Ūdrio daina iš Vytauto Klovos (1926–2009) operos „Pilėnai“. Ne kunigaikščio Margirio ar jo dukrų, bet paprasto kario. Atsižvelgiant į operos sukūrimo laikotarpį ir kontekstą, jos teigiamus, neigiamus ir neapsisprendusius arba, tiksliau, suklaidintus personažus galima vertinti įvairiai. Vis dėlto sudėtinga Lietuvos istorija, pati Pilėnų legenda, V. Klovos opera, jos herojų pasiryžimas verčiau mirti nei pasiduoti itin aktualus šiais laikais“, – taip paskaitą apie V. Klovą anonsuoja muzikologė dr. A. Strazdaitė-Ziberkienė.Renginys vyks prieš koncertą 2026 m. kovo 20 d. 17.20 val. Kauno valstybinės filharmonijos orkestrinėje (5 aukštas). Renginio trukmė 30 min. Įėjimas į renginį tik su kovo 20 d. koncerto bilietais. Vietų skaičius ribotas, būtina registracija užpildant šią registracijos formą.Durys atidaromos 17 val. Labai apgailestaujame, bet renginys nepritaikytas judėjimo negalią turintiems lankytojams ar sunkiau judantiems asmenims (negalintiems aukštai lipti laiptais).AtlikėjaiKAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRASVyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas TreikauskasKAUNO VALSTYBINIS CHORASMeno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas ŠervenikasSolistaiJOANA GEDMINTAITĖ (sopranas)GABRIELĖ KUZMICKAITĖ (mecosopranas)ANDRIUS APŠEGA (baritonas)ŽYGIMANTAS GALINIS (baritonas)JORIS RUBINOVAS (bosas)Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKASProgramojeVYTAUTAS KLOVA – scenos, arijos, chorai iš operos „Pilėnai“I d.UvertiūraEglės ir Mirtos duetasScena ir Eglės arijaScena ir kvartetasUlricho ir Mirtos scenaMirtos ir Ūdrio duetasII veiksmo antraktasMargirio arijaChoras ir scenaŪdrio dainaII d.III veiksmo introdukcijaMirtos arijaUlricho arijaMirtos arijaChoras „Pabuski, o veikiau pabuski“Margirio arijaChorasFinalinė scena -
MORISO RAVELIO MUZIKOS VAKARAS
2026.03.04
Kauno filharmonijos scenoje viešintis Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir jo meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičiaus klausytojus kviečia į įžymiojo prancūzų impresionisto Maurice’o Ravelio (1875–1937) muzikos vakarą. Šio koncerto solistas – vienas ryškiausių ir įdomiausių savo kartos pianistų Lukas Geniušas.
Tarptautinėje spaudoje už talentą ir brandą („The Guardian“) giriamas L. Geniušas nuolat kviečiamas koncertuoti prestižinėse pasaulio koncertų salėse: Londono „Wigmore Hall“, Amstedarmo „Concertgebouw“, Paryžiaus „Salle Gaveau“, „Louvre Auditorium“, Niujorko „Frick Collection“, Vašingtono „Phillips Collection“, Genujos „Teatro Carlo Felice“, Milano „Sala Verdi“ ir kitose. Dėl jam būdingo smalsumo ir plačių muzikinių interesų, L. Geniušas pasižymi plačiu atliekamos muzikos spektru, nuo baroko iki šiuolaikinės muzikos. Menininkas žavi klausytojus ne tik įspūdingu virtuoziškumu, bet ir stilingumu, intelektualia ištarme, temperamento, emocijų ir logikos derme. Geriausių kritikų įvertinimų sulaukia ir jo įrašai: 2019 m. pianistas buvo apdovanotas žurnalo „Diapason“ Metų rečitalio apdovanojimu, o 2022 m. už bendrą darbą su Asmik Grigorian pelnė prestižinį „Gramophone“ klasikinės muzikos apdovanojimą.
Pirmojoje koncerto dalyje skambės M. Ravelio orkestrinės siuitos iš baleto „Dafnis ir Chloja“. Tai senovės Graikijos laikus siekianti istorija apie meilę tarp ožkaganio Dafnio ir piemenaitės Chlojos. M. Ravelis baletą dar vadino „choreografine simfonija“ – tiek jo amžininkai, tiek šiuolaikiniai kritikai sutarė, jog šis kūrinys yra kompozitoriaus „šedevras simfoniniam orkestrui“.
Antrojoje koncerto dalyje L. Geniušas atliks M. Ravelio Koncertą fortepijonui G-dur – kūrinį, įkvėptą džiazo melodijų ir harmonijų, kurios XX a. pradžioje žavėjo tiek Paryžių, tiek Jungtines Valstijas. Vakaro kulminacija – vienas žymiausių M. Ravelio kūrinių ir neabejotinas klasikinės muzikos perlas „Bolero“. Sukurtas ispaniško šokio bolero motyvais, kūrinys klausytoją prikausto nuo pirmųjų taktų, vis labiau ir labiau įtraukdamas į paslaptingą ir užburiantį šokio sūkurį.
-
MŪSŲ BRANGIAUSIA ŠVENTĖ
2026.02.19
Vasario 16-ąją šventėme istorinėje Nacionalinės filharmonijos salėje, kurioje prieš 120 metų prasidėjo kelias į Lietuvos nepriklausomybę. 1905 metų rudenį tuometinėje Miesto salėje vyko Didysis Vilniaus seimas.Šventiniame koncerte skambėjo nauji lietuvių autorių kūriniai, prisiminėme lietuvišką klasiką ir gražiausius mūsų kūrėjų darbus. Koncertavo Nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir solistai Gunta Gelgotė, Nerijus Masevičius, skambėjo paslaptingoji Egidijaus Ališausko birbynė.Jauno kompozitoriaus Dominyko Digimo kūrinys „Aušros choras“ sujungė auštant pasigirstančius bundančių paukščių „chorus“ ir tautinę savimonę žadinusį laikraštį „Aušra“. Skambėjo vieno įstabiausių Onutės Narbutaitės kūrinių „Centones meae urbi“ fragmentai.PROGRAMAVINCAS KUDIRKA – „Tautiška giesmė“KRISTINA VASILIAUSKAITĖ – „Simfonetė“: III ir IV dalysDOMINYKAS DIGIMAS – „Aušros choras“ simfoniniam orkestrui (premjera, LNF užsakymas)ANATOLIJUS ŠENDEROVAS – „Omnes simul“ („Mes visi“) orkestruiONUTĖ NARBUTAITĖ – „Atsklanda“, „Karaliaus pasveikinimas“, „Lukiškių pavasaris“ iš oratorijos „Centones meae urbi“ („Skiautinys mano miestui“)LIETUVIŲ LIAUDIES DAINOS „Leliumai“, „Už ežero ugnys dega“ (Reiko Füting aranžuotės)STASYS ŠIMKUS – „Lietuviais esame mes gimę“ (Jurgio Zauerveino žodžiai) -
KARTU SU A. BOCELLI
2026.02.18
Pasaulinio garso tenoras Andrea Bocelli kovo 7 d. surengs vienintelį koncertą Kauno „Žalgirio“ arenoje. Renginyje skambės populiariausi operos šedevrai ir popmuzikos kūriniai.Kaip jau įprasta, solistui talkins Kauno valstybinis choras ir simfoninis orkestras.Tai bus išskirtinis pasirodymas, kuriame skambės daugiau nei tris dešimtmečius scenoje džiuginantis tenoro balsas.Jei domina bilietai, spauskite nuorodą: -
ROMEO IR DŽIULJETA. KONCERTO ĮRAŠAS
2026.02.12
Turime retą galimybę išgirsti užvakar įvykusio Liublianos žiemos festivalio pradedamojo koncerto garso įrašą.Primename, kad atlikta H. Berliozo dramatiška simfonija „ROMEO IR DŽIULJETA“.AtlikėjaiSlovėnijos filharmonijos orkestrasKauno valstybinis chorasVirtuosi Festival chorasDirigentas Charles DutoitSolistaiJulie Boulianne, mecosopranasCyrille Dubois, tenorasEdwin Crossley-Mercer, bosasKoncerto įrašo nuoroda:https://365.rtvslo.si/arhiv/neposredni-prenos/175197566?fbclid=IwY2xjawP75zNleHRuA2FlbQIxMABicmlkETBMRG9xSzlTdWxtZEdXVDVKc3J0YwZhcHBfaWQQMjIyMDM5MTc4ODIwMDg5MgABHgbpnFFl2smwKV7U_sc2urJYXq8qkKmwEgeHvPkgILQ5Dj2PS1EpTZf0WnmA_aem_YDdnr4BYXKFxTVCaiwg1LQ -
9-ASIS LIUBLIANOS ŽIEMOS FESTIVALIS PRASIDĖJO
2026.02.11
9-asis Liublianos žiemos festivalis prasidėjo Hektoro Berliozo dramatiška simfonija „Romeo ir Džuljeta“. Legendinio Charles'io Dutoit diriguojamas kūrinys dovanojo nepaprastą romantiškos muzikos vakarą. Išskirtiniai solistai ir chorai kartu su Slovėnijos filharmonijos orkestru sukūrė galingą meninį potyrį. Koncerte susiliejo aistra, virtuoziškumas ir muzikinės vaizduotės spindesys.Puikų pasirodymą surengė mecosopranas Julie Boulianne, tenoras Cyrille Dubois ir bosas Edwin Crossley-Mercer, Kauno valstybinis choras, Virtuosi Festival choras.Malonu, kad mūsų choras tapo dažnu Liublianos festivalių dalyviu... -
VASARIO 16-ĄJĄ ŠVĘSKIME NACIONALINĖJE FILHARMONIJOJE
2026.02.06
Tęsiama ilgametė prasminga tradicija iškilią tautos šventę – Vasario 16-ąją – iškilmingai paminėti Nacionalinėje filharmonijoje, kur susitelkia didžiausios Lietuvos kūrėjų ir atlikėjų pajėgos. Jau ne vieną dešimtmetį bendradarbiaujantys kolektyvai – Nacionalinis simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras – su solistais šventiniuose koncertuose kviečia išgirsti naujus lietuvių autorių kūrinius, prisiminti lietuvišką klasiką ir gražiausius mūsų kūrėjų darbus.Šių metų Vasario 16-ąją lydi Filharmonijos užsakymu gimstantis naujas kompozitoriaus Dominyko Digimo opusas. Šis jaunas kūrėjas žinomas iš plataus atgarsio ir apdovanojimo sulaukusio darbo – taksofono operos „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“, parodyto LNOBT; 2024 m. įvyko Th. Manno festivalio užsakymu jo parašyto kūrinio „Hights“ („Aukštumos“) premjera; kompozitorius aktyviai dalyvauja įvairių žanrų bei tarpdisciplininiuose projektuose, yra vienas iš šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ įkūrėjų. Naujame kūrinyje „Aušros choras“ autorius sujungia keletą idėjų: auštant pasigirstančius bundančių paukščių „chorus“, tautinę savimonę žadinusio laikraščio „Aušra“ („Auszra“) priminimą ir dabartiniu metu neigiamas konotacijas keliantį žodį, kuris turi ne skaldyti, o telkti visus į bendrą chorą.Iškilmių garsinę drobę taip pat nuspalvins dainininkų Guntos Gelgotės ir Nerijaus Masevičiaus balsai bei paslaptingai prabylanti Egidijaus Ališausko birbynė, prakalbę vieno įstabiausių Onutės Narbutaitės kūrinių „Centones meae urbi“ („Skiautinys mano miestui“), skirto gimtajam Vilniui, fragmentuose. Už šį veikalą kompozitorė buvo įvertinta Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Kaip yra sakiusi autorė, ši oratorija – „tai bandymas garsais sukurti miestą, kuris realybėje nebeegzistuoja. Tačiau kartu gana intymiu muzikos pobūdžiu norėjau pasakyti, kad toji praeitis yra apčiuopiama ir išgyvenama mūsų patirties dalis, mūsų gyvybės šaltinis. Ir šia prasme oratorija, būdama labai dokumentiška, kartu paliečia visiškai universalią žmogaus gyvenimo ir mirties tematiką.“Koncerto globėjas – J. E. LR Prezidentas Gitanas Nausėda -
ARTĖJA LVSO GIMTADIENIS
2026.02.02
Maestro Gintaras Rinkevičius ir jo vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras 37-ąjį orkestro gimtadienį pasitinka pradėdamas ambicingą ir aukščiausios profesinės meistrystės reikalaujantį ciklą, skirtą vokiečių muzikos genijaus Richardo Wagnerio (1813–1883) vėlyvosioms operoms. Ciklo pradžiai pasirinkta didinga romantinė opera „Lohengrinas“, kurioje pagrindinius vaidmenis atliks operos žvaigždės, ryškiai šviečiančios garsiausiose pasaulio scenose: Viktorija Kaminskaitė ir Edgaras Montvidas.Artimiausiais metais kartu su ryškiausiais Lietuvos ir Vakarų operos solistais publikai numatyta pristatyti ir kitas monumentalias R. Wagnerio partitūras: operas „Parsifalis“, „Reino auksas“, „Zygfridas“, „Valkirija“, „Dievų žlugimas“, „Tristanas ir Izolda“. „Kaip dirigentas noriu, kad tokia muzika skambėtų Lietuvoje. Visas šis ciklas – labai sudėtingas kūrybinis procesas, kuris ne tik be galo įdomus man, kaip muzikantui, bet, tikiu, bus ne mažiau įdomus ir Lietuvos publikai“, – sakė maestro G. Rinkevičius.„Lohengrinas“ – tai trijų veiksmų romantinė opera, pirmą kartą pastatyta 1850 m. Veimare. Pagrindinio herojaus Lohengrino istorija – Viduramžių legendos „Gulbių riteris“ dalis, kurią vėliau panaudojo Wolframas von Eschenbachas savo Viduramžių laikų romane „Parsifalis“ bei jo tęsinyje „Lohengrinas“. Veiksmas vyksta Brabanto kunigaikštystėje, kur jaunoji kunigaikštienė Elza neteisingai apkaltinama brolio nužudymu. Apimta nevilties, ji šaukiasi dieviškosios pagalbos, ir jos maldos išklausomos – gulbės plukdomu laivu atvyksta paslaptingas riteris Lohengrinas, Gralio karaliaus Parsifalio sūnus. Jis pažada ginti ir vesti Elzą, tačiau su viena sąlyga: ji niekada negalės paklausti jo vardo ar kilmės. O jeigu sulaužys šį reikalavimą, riteris bus priverstas ją palikti. Lohengrino ir Elzos charakteriai bei uždraustas klausimas tampa R. Wagnerio operos ašimi, kartu išryškindami kontrastus tarp dieviškumo ir žemiškosios materijos, ankstyvųjų Viduramžių krikščionybės ir vokiškosios pagonybės. R. Wagneris į siužetą įaudžia ir graikiškosios tragedijos elementų, kai dievas įsimyli žemišką moterį ir atvyksta pas ją žmogiškąja forma...Tenoras Edgaras Montvidas (Lohengrinas)Sopranas Viktorija Kaminskaitė (Elza)Bosas-baritonas Oliver Zwarg (Frydrichas iš Telramundo)Mecosopranas Martina Dike (Ortrud, Frydricho žmona)Bosas Tadas Girininkas (Karalius Henrikas)Bosas-baritonas Žilvinas Steponas Miškinis (Karaliaus rūmų šauklys)Choras Kauno valstybinis choras (vad. Robertas Šervenikas)Choras Valstybinis choras „Vilnius“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas)Orkestras Lietuvos valstybinis simfoninis orkestrasDirigentas Gintaras RinkevičiusSUSITIKIMAS PRIEŠ KONCERTĄ SU JULIJUMI GRICKEVIČIUMI. 16.00–16.45 val. LVSO koncertų salės II aukšto fojė Julijus Grickevičius pasakos apie Richardo Wagnerio operą „Lohengrinas“.KONCERTO PROGRAMAR. Wagner. Opera „Lohengrinas“ (koncertinis atlikimas)Koncertas su dviem pertraukomis. -
O. NARBUTAITĖS IR A. MARTINAIČIO KŪRINIAI KLASIKOS KONCERTŲ SALĖJE
2026.01.23
LRT Klasikos koncertų salė kviečia sugrįžti į Lietuvos nacionalinę filharmoniją pasiklausyti koncerto „Tikėjimo ir vilties invokacijos“. 2025 m. birželio 13 d. Onutės Narbutaitės ir Algirdo Martinaičio kūrinius atliko LNSO, Kauno valstybinis choras, Darius Meškauskas (skaitovas). Dirigentas Robertas Šervenikas. Laidos vedėjas Ignas Gudelevičius.Kviečiame spausti nuorodą ir klausytis prasmingo koncerto.Sena ir prasminga Vilniaus festivalio tradicija prisiminti, apmąstyti ir paminėti Gedulo ir vilties dieną šįsyk išpildyta jos išvakarėse, birželio 13-ąją. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, diriguojami maestro Roberto Šerveniko, šiai progai atliko Onutės Narbutaitės „Melodiją Alyvų sode“ (Simfonijos Nr. 2 II dalį) ir Algirdo Martinaičio oratoriją „Tikėjimo ir vilties invokacijos“. Šio kūrinio tekstus skaitė vienas žinomiausių bei tituluočiausių Lietuvos aktorių, Nacionalinės kultūros ir meno premijos, kitų svarbių apdovanojimų laureatas Darius Meškauskas.Paskutinė A. Martinaičio „Tikėjimo ir vilties invokacijų“ dalis, kaip solidarumo su karo purtoma Ukraina išraiška, nuskambėjo ukrainietiškai. Sąšauka su Lietuvos istorine patirtimi, pastiprinta muzikos, choro ir skaitovo, daug kam salėje išspaudė ašaras.D. Matvejevo nuotraukos -
MINISTRĖ PRISTATĖ NAUJĄJĮ FILHARMONIJOS VADOVĄ
2026.01.19
Šį rytą LR Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė Kauno valstybiniam chorui pristatė naująjį Kauno valstybinės filharmonijos vadovą Dainių Burkauską.D. Burkauskas turi dviejų dešimtmečių vadovavimo patirties kultūros sektoriuje. Mūsų kolektyvas D. Burkauską gerai pažįsta kaip organizuotą, darbštų ir principingą vadovą, nes nuo 2006 m. jis ėjo Kauno valstybinės filharmonijos skyriaus vadovo pareigas. Jis taip pat yra tarptautinio Pažaislio muzikos festivalio organizacinio komiteto narys, ilgus metus dirbo tarptautinio kompozitorių E. Griego ir M. K. Čiurlionio muzikos festivalio bei jaunųjų muzikų festivalio „Kaunas“ komandose. D. Burkauskas taip pat koordinavo Kauno valstybinio choro ir simfoninio orkestro dalyvavimą tarptautiniame Europos kultūros kanalo „Arte“ projekte. Už svarius nuopelnus profesinėje srityje bei Kauno miesto įvaizdžio kūrimą 2025 m. jis buvo apdovanotas Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medaliu.D. Burkauskas Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakultete (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademija) yra įgijęs muzikos magistro laipsnį ir atlikėjo (klarnetininko) specialybę. Vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai. -
LRT KVIEČIA ŽIŪRĖTI G. PUCCINI „TOSKĄ“
2026.01.15
Šią tikrai lietuvišką šaltą žiemą nelabai norisi kišti nosį į lauką, tad galime pasidžiaugti pernykštės vasaros derliumi: LRT paskelbė Giacomo Puccini operos „Toska“ koncertinę versiją, įrašytą baigiamajame 30-ojo Pažaislio muzikos festivalio koncerte.
Atlieka Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“, diriguoja Gintaras Rinkevičius. Solistai Kseniya Bakhritdinova, Edgaras Montvidas, Kostas Smoriginas ir kt.
Kauno valstybiniam chorui ne pirmą kartą teko atlikti šį kūrinį. Taip pat koncertinę šio kūrinio versiją dainavome dar 2016 metais XXI Pažaislio muzikos festivalio pradedamajame koncerte Pažaislio vienuolyne su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, sopranu Sandra Janušaite, tenoru Kristianu Benediktu, baritonu Almu Švilpa, bosu Tadu Girininku, baritonu Arūnu Malikėnu, tenoru Audrium Rubežium, diskantu Marium Rinkevičium, diriguojant Gintarui Rinkevičiui.
Pernai pasisekė atlikti šį kūrinį netgi du kartus: vasario pradžioje Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir solistais: sopranu Vida Miknevičiūte, tenoru iš Jungtinių valstijų Jonathan Tetelmanu, bosu baritonu seru Brynu Terfeliu iš Didžiosios Britanijos, diriguojant Modestui Pitrėnui. Antrąjį pernykštį kūrinio atlikimą galime pamatyti atvertę LRT mediatekos puslapius.
https://www.lrt.lt/mediateka/video/giacomo-puccini-opera-toska
-
PADĖKOJOME JUSTINUI KRĖPŠTAI
2026.01.14
Skambiu „Ilgiausių metų...“ už 39 bendro darbo metus padėkojome Kauno valstybinės filharmonijos vadovui profesoriui Justinui Krėpštai.Padėkos renginyje ilgametį filharmonijos vadovą Justiną Krėpštą pagerbė Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė. J. Krėpšta baigia profesinę karjerą.„Dėkoju Jums už aktyvią veiklą formuojant Kauno miesto profesionaliosios muzikos identitetą, ir ilgametį reikšmingą pedagoginį darbą, svarų indėlį į Lietuvos kultūrą ir meną, ypatingai plačią Lietuvos profesionaliosios muzikos kūrėjų ir atlikėjų kūrybos sklaidą užsienyje“, – padėkos žodyje akcentavo Kultūros ministrė.Per beveik keturis dešimtmačius Kauno filharmonija tapo savarankiška kultūros įstaiga, sukurtas ir tris dešimtmečius gyvuoja Pažaislio muzikos festivalis, išaugo Kauno miesto simfoninis orkestras, prisidėta prie VDU Muzikos akademijos kūrimo, kurios profesoriumi yra J. Krėpšta.Už profesinę veiklą Kauno filharmonijos vadovas įvertintas valstybiniais bei tarptautiniais apdovanojimais. -
LIUBLIJANOS 9-ASIS ŽIEMOS FESTIVALIS
2026.01.12
Netruks prabėgti sausis ir vėl pakilsime skrydžiui į Liublijaną. Cankarjev dom didžiojoje koncertų salėje mūsų lauks Liublijanos 9-ojo žiemos festivalio atidarymas.9-asis žiemos festivalis iškilmingai prasidės Hectoro Berliozo dramatiška simfonija „Romeo ir Džuljeta“. Puikų pasirodymą surengs mecosopranas Julie Boulianne, tenoras Cyrille Dubois ir bosas Edwin Crossley-Mercer, prie jų prisijungs Kauno valstybinis choras ir Slovėnijos filharmonijos orkestras. Vakarui diriguos dukart „Grammy“ apdovanojimą pelnęs ir tarptautinį pripažinimą pelnęs maestro Charles Dutoit.Įkvėpimas šiam kūriniui kilo iš Šekspyro „Romeo ir Džuljetos“ spektaklio, kurį Berliozas stebėjo Paryžiaus „Théâtre de l'Odéon“ teatre 1827 m., kur Džuljetos vaidmenį atliko Harriet Smithson, kurią jis vėliau vedė ir kuri tapo jo įkvėpėja „Fantastinei simfonijai“.„Romeo ir Džuljetos“ sukūrimas tapo įmanomas, kai Niccolò Paganinis padovanojo 20 000 frankų. Berliozas šiuos pinigus panaudojo skoloms grąžinti ir pragyvenimui, kurdamas kūrinį. Paganinis mirė nespėjęs išgirsti kūrinio.Dutoit yra vienas iš nedaugelio muzikantų, aplankiusių visas 195 pasaulio valstybes.Charles Dutoit buvo paskirtas Monrealio simfoninio orkestro muzikos vadovu po vos vieno bendro koncerto – labai neįprastas sprendimas, pabrėžiantis jo muzikinius sugebėjimus.Kauno valstybinis choras dainavo popiežiui Jonui Pauliui II per jo istorinį vizitą Lietuvoje 1993 m. ir koncertavo Nyderlandų karalienei Beatričei Trakuose 2008 m. -
ŠVENTINIS KONCERTAS SU ASMIK GRIGORIAN
2026.01.08
LRT PASKELBĖ ĮSPŪDINGĄ KONCERTĄ
LRT savo tinklapyje paskelbė pernai sausio 5-6 dienomis Kauno arkikatedroje ARTE TV kultūros laidų kanalui įrašytą Kauno simfoninio orkestro, Kauno valstybinio choro ir solistų Asmik Grigorian, Reiko Cooper ir Dmytro Popovo šventinį koncertą.Galime rasti ir žiūrėti LRT mediatekoje: Kauno koncertas. Asmik Grigorian namuoseDalyvauja Dmytro Popov (tenoras), Kristina Reiko Cooper (violončelė), Kauno valstybinis choras, Kauno miesto simfoninis orkestras.Ieškokite LRT mediatekoje adresu:
https://www.lrt.lt/mediateka/video/kauno-koncertas-asmik-grigorian-namuose
-
P. BINGELIO GIMTADIENIS
2026.01.03
Šiandien Petro Bingelio gimtadienis. Jam būtų sukakę 83-eji...O dar taip neseniai jis pradėjo Šimtmečio Dainų šventę... Pradėjo koncertus naujojoje Dubingių bažnytėlėje... Pradėjo Pažaislio muzikos festivalį... Ir taip daugiau nei pusę amžiaus...Lietuvos radijas pranešė:„Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas prof. Petras Bingelis pradėjo šimtmečio Dainų šventės Dainų dienos programą. Jis dirigavo legendinę Stasio Šimkaus ir Jurgio Zauerveino dainą "Lietuviais esame mes gimę"...Šią dainą jis ypač mėgo. Ja pradėdavo arba baigdavo daugelį lietuviškos muzikos koncertų... -
ĮSPŪDINGAI PALYDĖJOME SENUOSIUS METUS
2026.01.02
Įspūdingai palydėjome metus kartu su Metropolitan opera, žymiausių Europos ir Lotynų Amerikos teatrų žvaigždėmis Dmytro Popovu ir Julija Novikova. Žinoma, kaip visada buvo Kauno mieato simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras.Skambant populiariausiems Johanno Strausso, kurio 200-ąsias gimimo metines minime šiais metais, bei kitų kompozitorių kūriniams, taip pat gražiausioms operų ir operečių arijoms ir duetams, pripildėme vakaro atmosferą Vienos dvasia.Dar keletas nuotraukų iš šio nuotaikingo koncerto...Dėkojame visiems buvusiems kartu...JULIA NOVIKOVA (sopranas, Vokietija)DMYTRO POPOV (tenoras, Ukraina-Vokietija)Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKASKAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRASVyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas TreikauskasKAUNO VALSTYBINIS CHORASMeno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas ŠervenikasChoro solistai:Gintarė RamanauskaitėMykolas Stanevičius
