Pasirinkite kalbą

LT
EN

Paieška

Ieškoti

Susisiekite su mumis

lt Rašykite mums Paieška

2026

  • 697792411_1482820080525823_4399921553541277581_n-eea4045bd39a7dc386b35c564ccd2a35.jpg

    KONKURSAS Į KAUNO VALSTYBINĮ CHORĄ

    2026.05.12

    Kauno valstybinė filharmonija skelbia konkursą į Kauno valstybinio choro dainininkų (tenorų, bosų, sopranų, altų balsų) pareigas. Kandidatų dokumentų laukiame iki 2026 m. gegužės 29 d. Daugiau informacijos apie konkursą rasite: https://kaunofilharmonija.lt/karjera/ Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Kirpta-92a90b5cddb8e8ebdb6b7205a44c8342.jpg

    MŪZA RUBACKYTĖ IR KAUNO CHORAS

    2026.05.11

    „Mūza Rubackytė ir Kauno choras: vilties muzika“ – neeilinis įvykis muzikos pasaulyje, suvienysiantis taurų fortepijono skambesį ir darnius choro artistų balsus. Ši programa praturtins netgi du svarbiausius Lietuvos vasaros muzikos festivalius: Vilniaus festivalį birželio 14 d. ir Pažaislio muzikos festivalį birželio 18 d. Ją taip pat galėsime išgirsti Griškabūdžio bažnyčioje, Šakių rajone birželio 26 d.
    Kartu su žymiąja pianiste pasirodysiantis Kauno valstybinis choras, diriguojamas profesoriaus Roberto Šerveniko, atliks įspūdingą F. Liszto kūrinį „Kryžiaus kelias“, iliustruojantį 14 Kristaus kančios paveikslų (stacijų). Greta šio monumentalaus kūrinio skambės kūriniai fortepijonui solo: fragmentas iš nemaraus Olivier Messiaeno ciklo „Dvidešimt žvilgsnių į kūdikėlį Jėzų“, lenkų modernizmo genijaus Krzysztofo Pendereckio „Čakona Jono Pauliaus II atminimui“ ir kiti sakralia dvasia alsuojantys F. Liszto opusai.
    Birželio 18 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje sakraliomis intonacijomis fortepijoną prakalbins publikos mylima ir mėgstama pianistė Mūza Rubackytė. Kiekvienas Lietuvoje, Prancūzijoje bei Šveicarijoje gyvenančios pianistės pasirodymas Pažaislio muzikos festivalio scenoje – išskirtinis ir klausytojus užburiantis įvykis. Ji – tarptautinių Ferenzo Liszto, Bellos Bartóko pianistų Budapešte bei prancūzų muzikos „Les Grand Maîtres Français“ Paryžiuje konkursų nugalėtoja, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, kviečiama į tarptautinių konkursų žiuri, dėstanti pasaulio universitetuose ir konservatorijose, vadovaujanti tarptautiniams meistriškumo kursams. Tarptautinį pripažinimą pelniusi pianistė yra tarptautinių F. Liszto asociacijų biuro narė, F. Liszto draugijos Lietuvoje „LiSZtuania“ prezidentė, jai buvo įteiktas Vengrijos kultūros ministerijos prizas „Pro Cultura Hungarica“.
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 691458235_1468057728450254_8739063472800897470_n-b175b505cde6385a537db9f885dedb34.jpg

    APIE VILNIŲ ANTRĄ KARTĄ

    2026.05.08

    Onutės Narbutaitės oratoriją „CENTONES MEAE URBI“ („Skiautinys mano miestui“) du kartus atlikome 2023 birželio pabaigoje. Pirmiausia Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Pranciškonų) bažnyčioje Vilniuje, kitą dieną Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčioje. Po pusmečio, 2024 sausį, Lietuvos nacionalinės filharmonijos salėje Baltic Mobile Recordings (Aleksandra ir Vilius Kerai) atliko oratorijos garso įrašus. Grojo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas, dainavo Kauno valstybinis choras, meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas, ir solistai Gunta Gelgotė (sopranas) ir Nerijus Masevičius (bosas-baritonas), birbynę pūtė Egidijus Ališauskas. Dirigavo Robertas Šervenikas.
    Šiam įrašui teko išskirtinis tarptautinis dėmesys. Ne visus tekstus galėjome pasiekti, todėl pasitenkiname ištraukomis.
    Apie Vilnių antrą kartą
    Dominika Micał
    (...) Oratorija buvo įrašyta jau 1999 m., diriguojant Robertui Šervenikui (Vilniaus plokštelių studija, 2000). Dabar dirigentas ją įrašė antrą kartą. Tai reikalinga? Taip.
    Jau pradinis birbynės solo tai patvirtina. Skirtumai neapsiriboja vien geresne įrašymo kokybe – naujasis įrašas yra gilesnis ir perteikia daugiau detalių. Jis taip pat turi stipresnį aidą, primenantį, kad kūrinys pirmą kartą buvo atliktas Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje. Archaizuojanti melodija čia teka dar natūraliau, šiek tiek užsitęsdama, tarsi pasakoje „kadaise seniai seniai“. Kita vertus, toliau sekanti fanfara nukeliama gerokai toliau. Šis skirtumas klausytoją akimirksniu patalpina gyvoje, įtaigiai nutapytoje erdvėje. O šis aspektas juk buvo svarbus kompozitorei, kuri birbynę patalpino ne scenoje su visu ansambliu, o galerijoje ar panašioje vietoje. Taip pat galima palyginti, pavyzdžiui, fleitos solo dalyje „Ruduo“, kuris pastarojoje versijoje skamba sodriau, arba „Lukiškių pavasarį“ iš „Pavasario“ – pirmajame įraše negražiai sujauktą. Ryškesnis dabar yra choras (Kauno Valstybinis choras), o taip pat raiškesni orkestro sluoksniai. Iš solistų ypatingą įspūdį daro Gunta Gelgotė, kurios sopranas skaidresnis (/ryškesnis - jaśniejszy), palankiau išsiskiriantis iš fono nei jos pirmtakės Reginos Maciūtės balsas, apvalesnis ir pilnesnis, bet ne toks išraiškingas (/ne toks aiškus/ryškus/“perskaitomas“ - nie tak czytelny). Gelgotės mergaitiškumas ypač gerai veikia „Pavasaryje“. Atsvara yra patikimai vedamas Nerijaus Masevičiaus bosas-baritonas. Svarbiausia, kad įrašas buvo padarytas, nes „Centones meae urbi“ turi ne tik istorinę reikšmę – tai komunikatyvi, koloristiškai labai turtinga ir naratyviai įtraukianti muzika, kurios verta klausytis. Ruch Muzyczny Nr 9/2026
    Nathan Faro
    American Record Guide, 2026 m. gegužė
    Tai meistriškai sukurtas ir giliai išjaustas kūrinys – Narbutaitė turi tikrą meistriškumą sujungti skirtingas ir netgi sudėtingas muzikines technikas, kad būtų pasiekti emociškai rezonuojantys ir komunikabilūs tikslai. ...Puikus skambesys ir labai geri pasirodymai, ypač soprano Guntos Gelgotės – jos išskirtinis dainavimas, ypač kūrinyje „Summer“, yra įsimintinas ir įtraukiantis.
    © 2026 American Record Guide
    Alexandra Coghlan
    Gramophone, 2026 m. vasaris
    …tai įrašas, kurį verta rinktis. …Sopranė Gunta Gelgote išskirtinai, giliai ir nuoširdžiai atlieka „Vasarą“, kur dainuoja Moišės Kulbako poeziją, ir žaviai apjungia savo balsą su bosbaritonu Nerijumi Masevičiumi „Pavasario“ epizode „Pavasaris Lukiškėse“. © 2026 Gramophone
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • LVSO choras-b27ff6d88ba722aa07a1e821ec980d52.jpg

    17-ASIS LVSO VASAROS FESTIVALIS

    2026.05.03

    Birželio 12 d., 19 val. LVSO koncertų salėje (Vilniaus g. 6, Vilnius)
    17-ASIS LVSO VASAROS FESTIVALIS
    J. Brahms. „Vokiškasis Requiem“ solistams, chorui ir orkestrui, op. 45
    Atlikėjai
    Sopranas Kamilė Bonté
    Baritonas Raimundas Juzuitis
    Choras Kauno valstybinis choras (vad. Robertas Šervenikas)
    Orkestras Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
    Dirigentas Gintaras Rinkevičius
    Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, 17-ajame LVSO vasaros festivalyje kviečia išgirsti vieną monumentaliausių Johanneso Brahmso (1833–1897) kūrinių – „Vokiškąjį Requiem“.
    „Vokiškasis Requiem“ scenos šviesą išvydo po neramumų kupino dešimtmečio kompozitoriaus gyvenime. 1856 m. J. Brahmsą sukrėtė jo artimo bičiulio, mokytojo ir kolegos Roberto Schumanno (1810–1856) mirtis, o 1865 m., po skyrybų su J. Brahmso tėvu, netikėtai mirė ir kompozitoriaus mylima mama Christiane. Tais pačiais metais kompozitorius pradėjo rašyti savo „Vokiškąjį Requiem“, kurį užbaigė 1868 m. Didingas darbas išpildė R. Schumanno pranašystę apie J. Brahmso genijų – po itin sėkmingų kūrinio premjerų kompozitorius sulaukė tarptautinio pripažinimo ir tapo viena ryškiausių figūrų Vienos muzikiniame gyvenime.
    Nors Requiem tradiciškai yra vadinamos Romos katalikų mišios už mirusiuosius, tačiau protestantiškai užaugintas J. Brahmsas pasirinko kitą kelią. Atmetęs klasikinius lotyniškus mišių tekstus, kompozitorius savo kūriniui panaudojo eilutes iš reformatoriaus Martino Lutherio (1483–1546) į vokiečių kalbą išverstos Biblijos – taip Requiem tapo „vokiškasis“. Savo laiškuose Brėmeno katedros muzikos direktoriui Martinui Reinthaleriui J. Brahmsas rašė, kad jis mielai išvengtų netgi žodžio „vokiškasis“ ir pavadintų šį kūrinį „Žmogiškuoju Requiem“.
    Skirtingai nei Romos katalikų liturgijoje, kur Requiem prasideda malda už mirusiuosius („Amžinąjį atilsį duok mirusiems, Viešpatie!“), J. Brahmso kūrinyje dėmesys sutelkiamas į likusius gyvuosius: „Palaiminti liūdintys, jie bus paguosti“ (iš „Palaiminimų“, Mt 5,4). Nors Dievas išlieka vilties ir paguodos šaltiniu, visą kūrinį persmelkia šviesi, humanizmo kupina atjauta. J. Brahmso „Vokiškasis Requiem“ susideda iš septynių dalių: I. Palaiminti liūdintys, II. Visa žmonija – tarsi žolė, III. Viešpatie, parodyk man mano pabaigą, IV. Kaip mielos Tavo buveinės, V. Dabar jūs liūdite, VI. Mes juk neturime čia pasiliekančio miesto, VII. Palaiminti mirusieji, kurie miršta Viešpatyje. Šių dalių eigoje klausytojas leidžiasi į kelionę nuo gedulo iki galutinio amžinos ramybės pažado. Tačiau pripildo ne kelionės tikslas, o pati kelionė.
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • _Egle_-ef6e18b3932b5e7eda1cfd3bb9cac75a.jpg

    O. KOLOBOVAITĖ, J.MILIUS - ROKO OPEROJE „EGLĖ“

    2026.05.01

    Ne viena pasaulio tauta turi savo epą, kurio herojais pagrįstai didžiuojasi. Mūsų tautoje yra išlikęs archajiškiausias ir populiariausias kūrinys – lietuvių liaudies pasaka „Eglė, žalčių karalienė“, kurios šaknys, manoma, siekia ikiindoeuropietiškuosius akmens amžiaus laikus. Pasakos siužetą žino kiekvienas – tautosakoje yra išlikę daugiau kaip šimtas įvairių jos variantų, jos turinys viliojo dešimtis lietuvių literatūros klasikų.
    Gegužės 13 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje - L. Vilkončiaus roko opera „EGLĖ“
    Didelės apimties kūrinys prieš daugelį metų draugėn subūrė tris žymius menininkus – idėjos autorių Vytautą Kernagį, kompozitorių Laimį Vilkončių ir poetą, dramaturgą Sigitą Gedą. 1976 m. specialiai roko operai „Eglė“ libretą ėmęsis rašyti S. Geda ne tiek atpasakojo populiariosios pasakos turinį, kiek jos filosofinę mintį perkėlė į kosmopolitinį lygį, akcentuodamas žmonijos tarpusavio santykių problematiką. S. Gedos librete per Dangaus, Jūros ir Žemės stichijų susidūrimą išryškinamas baltiškųjų tautų išlikimo klausimas. Žalčio simbolis nutiesia tiltą per amžius iki senovės Egipto išminties dievo. Bene aiškiausiai esminę libreto mintį atskleidžia eilutės iš jo epilogo: „Mes visi – indai, lietuviai, mes visi – prūsai, actekai, mes visi – visų rasių ir tikėjimų žmonės ir tautos, prisiminkime savo tėvus, senelius, prisiminkime protėvius, Paukščių taką, iš kurio mes laimingai nukritom į šitą Žemę, prie šitos Jūros!“. Nors S. Geda minimą libretą parašė 1976 m., jo idėjos atliepia XXI a. pasaulio aktualijas, tarsi būtų rašytos šiandien.
    Ne ką mažiau įspūdinga ir L. Vilkončiaus sukurta muzika. „L. Vilkončius sukūrė tokią stiprią ir talentingą muziką, kuri išryškina poetinio teksto esmę ir jį įprasmina. Šiuo atveju S. Gedos eilės ir L. Vilkončiaus muzika nekonkuruoja – jos atitinka, papildo viena kitą. Mano nuomone, „Eglė“ – neabejotinai viena iš geriausių roko operų Lietuvos muzikos istorijoje“, – apie kūrinį sako maestro G. Rinkevičius.
    Atlikėjai
    LIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius
    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
    Solistai:
    Eglė – ONA KOLOBOVAITĖ
    Žilvinas – JERONIMAS MILIUS
    Rupūžė – VLADAS BAGDONAS
    Girinis – ČESLOVAS GABALIS
    Kariūnas – RAIMUNDAS JUZUITIS
    Artojas – RAFAILAS KARPIS
    Eglės ir Žilvino vaikai – NACIONALINĖS M. K. ČIURLIONIO MENŲ MOKYKLOS AUKLĖTINIAI
    Dirigentas
    GINTARAS RINKEVIČIUS
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 678388912_1459910745931619_5869532372150411971_n-78849057d80e1546e56f544d2b034409.jpg

    MŪSŲ LAUKIA „PROBALTICA 2026“

    2026.04.29


    Tęsiame koncertines keliones po Europą. Šį kartą viešėsime Koperniko mieste Torunėje.
    Gegužės 19 d. 18.30 val. Dangun ėmimo (Wniebowzięcia) bažnyčioje atliksime nemaža lietuvių kompozitorių kūrinių. „Probaltica 2026“ yra 33-iasis tarptautinis Baltijos šalių muzikos ir meno festivalis, vyksiantis Lenkijoje, Torūnės mieste visą gegužės mėnesį. Festivalis garsėja kaip reikšmingas kultūrinis renginys, pristatantis klasikinę, chorinę ir kamerinę muziką iš Baltijos regiono šalių.
    „Probaltica 2026“ pagrindinė renginių vieta yra Kultūros ir konferencijų centras „Jordanki“. Visą mėnesį vykstantys įvairūs muzikiniai renginiai sutraukia daug atlikėjų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir kitų Baltijos jūros regiono šalių. Programa: Simfoninės, kamerinės muzikos koncertai, meno parodos.
    Nemokami bilietai platinami Kultūrosi ir konferencijų centro „Jordanki“ kasose.
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Vievis,  26-04-22-5e787211ce5709b85742754359526601.jpg

    VIEVYJE SKAMBĖJO YPATINGA MUZIKA

    2026.04.23

    Vakar Vievio kultūros centre įvyko įspūdingas Kauno valstybinio choro koncertas, subūręs gausų būrį muzikos mylėtojų. Vakaro metu klausytojai mėgavosi M. K. Čiurlionio, V. Augustino ir kitų autorių chorine kūryba, kuri pripildė salę emocijų, jautrumo ir didybės.
    Šis koncertas – projekto „Chorų festivalis – konkursas „Mūsų dainose 2026“ dalis.
    Nuoširdžiai dėkojame meno vadovui ir vyr. dirigentui Robertui Šervenikui, dirigentui Mindaugui Radzevičiui, solistams – Jurgitai Mikalauskienei, Iljai Plotnikovui bei Petrui Bondar – už nepamirštamą muzikinę patirtį.
    Ačiū visiems, kurie buvote kartu – jūsų buvimas kuria tokius ypatingUS vakarus.
     
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 677652456_1464819055659259_4118429923843959564_n-2a639bc28c6eb514c2a5b8781e2a9a93.jpg

    NORVEGIJOS KONSULATO KAUNE JUBILIEJUS

    2026.04.22

    Vakar filharmonijoje nuskambėjo ypatingas vakaras, pažymėjęs prasmingą 25 metų draugystę tarp Lietuvos ir Norvegijos.
    Minėdami Norvegijos garbės konsulato Kaune jubiliejų, pagerbėme ne tik bendrą istoriją, bet ir vertybes, kurios jungia – laisvę, kultūrą ir bendrystę.
    Vakare dalyvavo Norvegijos Karalystės garbės konsulas Kaune Vytautas Valaitis ir Jo Ekscelencija Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Atle Konta Midttun.
    Koncerte skambėjo M. K. Čiurlionio ir retai atliekami choriniai E. Griego kūriniai. 
     
    Atlikėjai
    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
    Solistai:
    JURGITA MIKALAUSKIENĖ (sopranas)
    ILJA PLOTNIKOV (baritonas)
    PETRO BONDAR (fortepijonas)
    Dirigentas MINDAUGAS RADZEVIČIUS
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • MONTVYDFAS pAŽAISLIS-0bade852ab53ae31865465b0ecb92020.jpg

    PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALIO PROGRAMĄ VAINIKUOS

    2026.04.15

    Pažaislio muzikos festivalio programą Kauno filharmonijoje birželio 18 d. vainikuos pianistė Mūza Rubackytė ir Kauno valstybinis choras, diriguojamas R. Šerveniko. Koncerte skambės Ferenco Liszto „Kryžiaus kelias“ ir kitų garsių kompozitorių sakralia dvasia alsuojantys kūriniai.
    Nacionalinėje filharmonijoje Vilniaus festivalio rėmuose šią programą galėsite išgirsti birželio 14 d.
    Susipažinkime su visa Pažaislio festivalio programa.
     
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • rESUREXIT sOLISTAI-bd65dec750b50440b91a921ae071f81f.jpg

    RESUREXIT 2026

    2026.04.14

    Balandžio 12-osios vakarą Šiauliuose nuskambėjo iškilmingas festivalio RESURREXIT uždarymo koncertas – didingas muzikinis akordas, vainikavęs visą savaitę trukusią dvasinę ir kultūrinę kelionę.
    Scenoje susijungė įspūdingos pajėgos – Kauno valstybinis choras ir Kauno simfoninis orkestras, kartu su solistais Raminta Vaicekauskaite, Gabriele Kuzmickaite ir Egidijumi Bavikinu. Vakaro programoje skambėjusi Felix Mendelssohn simfonija-kantata „Lobgesang“ (Šlovinimo giesmė) tapo galingu šviesos, tikėjimo ir vilties liudijimu.
    Diriguojant Robertui Šervenikui, muzika užpildė erdvę pakylėta emocija, sujungdama atlikėjus ir klausytojus į vieną bendrą išgyvenimą.
    Uždarymo vakarą vedė Nomeda Bėčiūtė, o šventišką akimirką savo sveikinimu pagerbė vyskupas Darius Trijonis.
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Treikauskas,MAŽA   Asmik, Popovas, Reiko, Orbelian-81699034973848ca0ddefcb2e3b5a41b.jpg

    SVEIKINAME KMSO VADOVĄ A.TREIKAUSKĄ

    2026.04.13

    Sveikiname Kauno miesto simfoninio orkestro vadovą Algimantą Treikauską gražaus jubiliejaus proga! Linkime ilgų kūrybos metų, gražių koncertų su ryškiausiomis pasaulio žvaigždėmis... Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Vievis 26-04-22-b1347aaf82a91222fc769edf82fabb03.jpg

    MŪSŲ DAINOSE 2026

    2026.04.12

    Balandžio 22 d., trečiadienį 18.30 val., Vievio kultūros centre.
    Chorų festivalis - konkursas „Mūsų dainose – 2026“
     
    Kauno valstybinis choras, (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Robertas Šervenikas), pristatys sakralinės muzikos programą, kuri aprėpia šimtmečius, tradicijas ir dvasinius pasaulius. Vakaro centre – žmogaus vidinio balso paieškos, šviesos ilgesys ir maldos ramybė, skleidžiama per choro giedojimą. Ypatingą vietą programoje užima M. K. Čiurlionio chorinė kūryba – nuo gilaus dvasingumo kupinų liturginių dalių iki jautrių lietuviškų dainų, kuriose atsiveria tautos dvasios švelnumas ir vidinė šviesa.
    Greta jų skambės Edvardo Griego, Antono Brucknerio, Pietro Mascagni bei šiuolaikinio lietuvių autoriaus Vaclovo Augustino – kūriniai, kuriuose susilieja kontempliacija, paprastumas ir giliai išgyventa muzikinė kalba. Programą užbaigs įspūdingasis G.F. Handelio „Aleliuja“ iš „Mesijo“
     
    Dirigentas Mindaugas Radzevičius
     
    Solistai
    Jurgita Mikalauskienė (sopranas)
    Ilja Plotnikov (baritonas)
    Petro Bondar (fortepijonas)
     
    Koncerto programa
    Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
    Kyrie (VL 19)
    Sanctus (VL 18)
    De Profundis (VL
    Juk Tu, Viešpatie (VL 9)
    Mikalojus Konstantinas Čiurlionis / Vaclovas Augustinas
    Dainų dainelė – Anoj pusėj Dunojėlio.
    Vaclovas Augustinas
    Tykus, tykus Liet. l. dainos žodžiai
    Edvardas Griegas. Ave maris stella EG 150
    Iš Antonino Dvoržako vokalinio ciklo „Biblinės giesmės“ OP. 99
    “Viešpats yra mano ganytojas”, Dovydo giesmė: Psalmė Nr. 23,
    Edvard Grieg
    Landkjending ( Tėvynės atradimas) Op. 31
    Pietro Mascagni
    Regina coeli (Dangaus karalienė) iš operos Kaimo garbė
    Georg Friedrich Händel
    Aleliuja iš oratorijos "Mesijas".
     
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Tiltai-667ac020949e01965da624debe595e7e.jpg

    TILTAI Į ŠIAURĘ

    2026.04.06

    Simboliškai Kauno valstybinėje filharmonijoje skambanti muzika dedikuojama Norvegijos garbės konsulato Kaune jubiliejinei veiklos sukakčiai. Šiuo koncertu paminėsime ketvirtį amžiaus trunkančią draugystę.
    Balandžio 21 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje.
    Jau 25 metus Norvegijos garbės konsulatas Kaune yra gyvas ir prasmingas tiltas tarp Lietuvos ir Norvegijos – tarp dviejų šalių, kurias jungia bendros vertybės, pagarba laisvei, demokratijai ir žmogui. Per ketvirtį amžiaus konsulatas tapo ne tik oficialia atstovybe, bet ir nuoširdžios draugystės, bendradarbiavimo bei tarpusavio pasitikėjimo simboliu. Veikdamas Kaune, mieste, kuris visuomet buvo atviras Europai ir pasauliui, konsulatas reikšmingai prisidėjo prie kultūrinių mainų plėtros. Parodos, koncertai, literatūros pristatymai ir bendri meniniai projektai suartino kūrėjus bei bendruomenes, atverdami galimybes pažinti Norvegijos kultūrą Lietuvoje ir pristatyti lietuvišką kūrybą Norvegijoje. Kultūra tapo universalia kalba, stiprinančia tautų dialogą ir abipusį supratimą. Švietimo srityje konsulato iniciatyvos ir partnerystės padėjo megzti ryšius tarp mokyklų, universitetų ir akademinių bendruomenių. Moksleivių ir studentų mainai, bendri projektai bei mokslo bendradarbiavimas skatino jaunąją kartą mąstyti plačiau, kurti tarptautinius ryšius ir drąsiai žvelgti į ateitį. Šios iniciatyvos augino ne tik žinias, bet ir atvirumą pasauliui.Verslo srityje konsulatas tapo patikimu partneriu, skatinančiu Lietuvos ir Norvegijos įmonių bendradarbiavimą. Investicijos, bendri projektai ir verslo misijos stiprino ekonominius ryšius, kūrė naujas darbo vietas ir prisidėjo prie tvarios plėtros. Abiejų šalių verslininkus suartino pasitikėjimas, skaidrumas ir ilgalaikė partnerystė. Kauno apskrityje veikia per 50 Norvegijos kapitalo įmonių.Per 25 metus Norvegijos garbės konsulatas Kaune tapo daugiau nei konsuline institucija – jis tapo bendrystės namais, kur susitinka idėjos, patirtys ir žmonės. Tai vieta, kur puoselėjama draugystė tarp tautų, grindžiama pagarba, solidarumu ir bendru siekiu kurti atvirą, kūrybingą ir stiprią Europą.Ši sukaktis – tai ne tik gražus praeities įprasminimas, bet ir įkvėpimas ateičiai. Tegul ir toliau stiprėja Lietuvos ir Norvegijos ryšiai, o konsulatas Kaune išlieka tiltu, jungiančiu žmones, kultūras ir idėjas.
    Koncertas – Šiaurės šalių dienų Kaune programos dalis.
    Prieš koncertą klausytojai kviečiami aplankyti Norvegijoje gyvenančio lietuvių fotografijos menininko Arūno Zabulionio parodą „Norvegijos peizažų muzika“.
    Atlikėjai
    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
    Solistai:
    JURGITA MIKALAUSKIENĖ (sopranas)
    ILJA PLOTNIKOV (baritonas)
    PETRO BONDAR (fortepijonas)
    Dirigentas MINDAUGAS RADZEVIČIUS
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • ŠERVENIKAS BE KAUKIŲ-3f54bca18f0e675affe624e9aa6d924e.jpg

    KVCH VADOVĄ KALBINA LRT RADIJAS

    2026.04.04

    LRT Kultūra 2026-04-01 17:05 Laida BE KAUKIŲ

    Maestro Robertas Šervenikas: nejaučiu dešimtmečių spaudimo, žiūriu į priekį – į svajones

    Dirigentas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Robertas Šervenikas švenčia 60-ąją sukaktį. Kaip šiandien jam atrodo kelias didžiųjų scenų link? Kokie muzikinio gyvenimo momentai Robertui Šervenikui atrodo ryškiausi?

    Ved. Gerūta Griniūtė

    Laidos įrašo galime klausytis LRT mediatekoje adresu:

    https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000696108/dirigentas-robertas-servenikas-mini-60-meti-kokios-scenos-siandien-ji-zavi-labiausiai?utm_source=facebook&utm_medium=komentarai&utm_campaign=kultura&fbclid=IwY2xjawQ-OvhleHRuA2FlbQIxMQBzcnRjBmFwcF9pZBAyMjIwMzkxNzg4MjAwODkyAAEeVftmHwhTR0u49pY8dRxmqRCxwEUZMHRLgkupKA6SlOZl9rVN3PfFvv3huhU_aem_EEER9K5b7jZLm2uQFrbetQ

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Resurexit plakatas-8bbb121f62c1c852b7ce4625d99dd10d.jpg

    XLIII FESTIVALIO „RESURREXIT“ BAIGIAMASIS KONCERTAS

    2026.04.02

    Balandžio 12 d., sekmadienį, 19.00 val. Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje (Gegužių g. 57). Kauno valstybinis choras kartu su Kauno miesto simfoniniu orkestru, solistais ir dirigentu Robertu Šerveniku kviečia išgirsti neeilinį kūrinį – Felixo Mendelssohno Bartholdy simfoninę kantatą „Šlovinimo giesmė“ (po kompozitoriaus mirties išleistą kaip Simfonija Nr. 2 B-dur).
    Pagrindinė kūrinio tema - perėjimas nuo kančios ir tamsos prie šviesos ir džiaugsmo - puikiai atitinka festivalio „Resurexit“ (Prisikėlimas) velykinę dvasią. Kaip epigrafą savo didingajam kūriniui F. Mendelssohnas panaudojo Martino Lutherio žodžius: „Norėčiau matyti visas meno rūšis, ypač muziką, tarnaujančias Tam, kuris jas visas sutelkė ir sukūrė.“
    Atlikėjai
    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
    KAUNO SIMFONINIS ORKESTRAS
    Raminta VAICEKAUSKAITĖ (sopranas)
    Gabrielė KUZMICKAITĖ (mecosopranas)
    Egidijus BAVIKINAS (tenoras)
    Dirigentas Robertas ŠERVENIKAS
    Koncertas nemokamas
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • ŠERVENIKAS PORTRETAS ilgintas-861484561691307e0229ed46999c97d2.jpg

    SVEIKINAME MAESTRO ROBERTĄ ŠERVENIKĄ JUBILIEJAUS PROGA

    2026.04.01

    Nuoširdžiai sveikiname Maestro Robertą Šerveniką jubiliejaus proga!
    Dirigentas Robertas Šervenikas jau daugelį metų reikšmingai prisideda prie Lietuvos muzikinio gyvenimo – profesionalumu, nuosekliu darbu ir aukštais muzikos kokybės standartais.
    Jo įtaigios interpretacijos, ypatingas dėmesys lietuvių kūrėjams ir reikšmingas indėlis formuojant šalies muzikinį gyvenimą yra ryškiai matomi ir vertinami.
    Maestro kūrybinis kelias įvertintas svarbiais apdovanojimais – 2005 m. pelnyta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, 2016 m. įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“, o 2025 m. skirtas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.
    Linkime prasmingų darbų, įkvėpimo ir tolesnės sėkmės kūrybinėje veikloje.
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Klaipėdos festivalis plakatas-c3636fe69df2b8aca01d90834b714340.jpg

    KLAIPĖDOS MUZIKOS FESTIVALIS

    2026.03.22

    Kauno valstybinis choras, vadovaujamas maestro Roberto Šerveniko, pristato sakralinės muzikos programą, kuri aprėpia šimtmečius, tradicijas ir dvasinius pasaulius. Vakaro centre – žmogaus vidinio balso paieškos, šviesos ilgesys ir maldos ramybė, skleidžiama per choro giedojimą. Ypatingą vietą programoje užima M. K. Čiurlionio chorinė kūryba – nuo gilaus dvasingumo kupinų liturginių dalių iki jautrių lietuviškų dainų, kuriose atsiveria tautos dvasios švelnumas ir vidinė šviesa.

    Greta jų skamba Griego, Brucknerio, Elgaro bei šiuolaikinių lietuvių autorių – Dalios Kairaitytės, Alvido Remesos, Vaclovo Augustino – kūriniai, kuriuose susilieja kontempliacija, paprastumas ir giliai išgyventa muzikinė kalba.

    Programoje skambės:

    Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – „Sanctus“; „Kyrie“; „Gloria“; „De profundis“; „Juk Tu, Viešpatie“; „Oi, giria giria“; „Beauštanti aušrelė“; „Aš prašiau Dievo“

    Edvard Grieg – „Ave, Maris Stella“ („Sveika, jūros žvaigžde“)

    Anton Bruckner – „Os Justi“ („Teisiojo burna“)

    Edward Elgar – „Lux Aeterna“ (John Cameron „Nimrod“ aranžuotė chorui iš „Enigma“ variacijų)

    Dalia Kairaitytė – „In monte oliveti“ („Ant alyvų kalno“)

    Alvidas Remesa – „Hallelujah“

    Vaclovas Augustinas – „Tykus tykus“; „Anoj pusėj Dunojėlio“

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 93c6cf09-ceaf-11f0-a38e-0050560110a3-2d6c354eff84725b807f2c6941dad6ba.jpg

    ŠLOVINIMO GIESMĖ

    2026.03.19

    Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, rinktiniai solistai ir dirigentas Gintaras Rinkevičius kviečia pasiklausyti neeilinio kūrinio – Felixo Mendelssohno Bartholdy simfoninės kantatos „Šlovinimo giesmė“ (po kompozitoriaus mirties išleistos kaip jo Simfonija Nr. 2 B-dur), pirmą kartą nuskambėjusios 1840 m. Leipcigo festivalyje, skirtame Johanno Gutenbergo spausdinimo mašinos sukūrimo 400-ųjų metinių šventei. Premjeroje dalyvavęs Robertas Schumannas iš karto pastebėjo kūrinio sąsajas su žymiąja Ludwigo van Beethoveno 9-ąja simfonija. Iš tiesų, F. Mendelssohno kūrinys gali būti apibūdintas kaip triumfo muzika, puikiai išreiškianti 150-ąją psalmę: „Visa, kas tik alsuoja, tešlovina Viešpatį.“ F. Mendelssohnas kūrinyje panaudojo įvairius tekstus iš Biblijos, taip sukurdamas vientisą kūrinį, šlovinantį Dievą. Pagrindinė kūrinio tema – perėjimas nuo kančios ir tamsos prie šviesos ir džiaugsmo, simbolizuojantis švietimą, atneštą spausdintu žodžiu. Kaip epigrafą savo didingajam kūriniui F. Mendelssohnas panaudojo Martino Lutherio žodžius: „Norėčiau matyti visas meno rūšis, ypač muziką, tarnaujančias Tam, kuris jas visas sutelkė ir sukūrė.“
     
     
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 6c0292b1-1e07-11f1-a396-0050560110a3-5f60c6a4e2ab29e571ab178055076bfb.jpg

    VYTAUTUI KLOVAI - 100

    2026.03.15

     
    Ko gero, kiekvieno lietuvio atmintyje gyvas motyvas iš garsiosios Ūdrio arijos, prasidedančios žodžiais „Aš papuošiu žirgo galvą pinavijom“. Šio kūrinio autorius, legendinis lietuviškų operų kompozitorius Vytautas Klova, gimęs prieš 100 metų, parašė šešias operas, kuriomis pratęsė ir reikšmingai praturtino tautinės operos raidą. Kaip sako muzikologė Jūratė Vyliūtė, „jis jau pirmąja opera „Pilėnai“ parodė ryškų melodisto talentą, kūrybinę brandą, pasiekė didelio populiarumo, buvo įvardytas lietuvių operos klasiku“. Gausus, įvairus V. Klovos kūrybinis palikimas ženkliai prisidėjo prie lietuvių profesionaliosios muzikos raidos. Kompozitorių labiausiai išgarsino operos, bet jis taip pat aktyviai rašė simfoninę, kamerinę, chorinę, vokalinę muziką. Kūryboje rėmėsi klasicizmo, liaudiškojo romantizmo tradicijomis, plėtojo tautos ir jos istorijos, žmogaus ir gamtos santykio temas. Atlikėjai ir publika mėgsta jo kūrinius dėl muzikos lyriškumo, melodingumo, tautinių motyvų.
    Minėdama reikšmingą V. Klovos jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija kviečia klausytojus į įsimintiną vakarą, grąžinsiantį scenon puikiai visiems žinomus ir jau kiek primirštus kompozitoriaus opusus. Koncerte skambės scenos, arijos ir chorai iš legendinės operos „Pilėnai“.
    Paskaita apie kompozitoriaus V. Klovos kūrybą su muzikologe dr. A. Strazdaite-Ziberkiene
    Klausytojams pristatome naujovę – paskaitas prieš išskirtinius Kauno valstybinės filharmonijos sezono koncertus. Kovo 20 d. kviečiame į pirmąjį renginį su muzikologe dr. Aušra Strazdaite-Ziberkiene, kuri plačiau pristatys Vytauto Klovos kūrybą.
    „„Aš papuošiu žirgo galvą pinavijom….“ – nuo pat premjeros 1956 m. jau septyniasdešimt metų Lietuvos scenose skambanti Ūdrio daina iš Vytauto Klovos (1926–2009) operos „Pilėnai“. Ne kunigaikščio Margirio ar jo dukrų, bet paprasto kario. Atsižvelgiant į operos sukūrimo laikotarpį ir kontekstą, jos teigiamus, neigiamus ir neapsisprendusius arba, tiksliau, suklaidintus personažus galima vertinti įvairiai. Vis dėlto sudėtinga Lietuvos istorija, pati Pilėnų legenda, V. Klovos opera, jos herojų pasiryžimas verčiau mirti nei pasiduoti itin aktualus šiais laikais“, – taip paskaitą apie V. Klovą anonsuoja muzikologė dr. A. Strazdaitė-Ziberkienė.
    Renginys vyks prieš koncertą 2026 m. kovo 20 d. 17.20 val. Kauno valstybinės filharmonijos orkestrinėje (5 aukštas). Renginio trukmė 30 min. Įėjimas į renginį tik su kovo 20 d. koncerto bilietais. Vietų skaičius ribotas, būtina registracija užpildant šią registracijos formą.
    Durys atidaromos 17 val. Labai apgailestaujame, bet renginys nepritaikytas judėjimo negalią turintiems lankytojams ar sunkiau judantiems asmenims (negalintiems aukštai lipti laiptais).
    Atlikėjai
    KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS
    Vyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas Treikauskas
    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
    Solistai
    JOANA GEDMINTAITĖ (sopranas)
    GABRIELĖ KUZMICKAITĖ (mecosopranas)
    ANDRIUS APŠEGA (baritonas)
    ŽYGIMANTAS GALINIS (baritonas)
    JORIS RUBINOVAS (bosas)
    Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS
    Programoje
    VYTAUTAS KLOVA – scenos, arijos, chorai iš operos „Pilėnai“
    I d.
    Uvertiūra
    Eglės ir Mirtos duetas
    Scena ir Eglės arija
    Scena ir kvartetas
    Ulricho ir Mirtos scena
    Mirtos ir Ūdrio duetas
    II veiksmo antraktas
    Margirio arija
    Choras ir scena
    Ūdrio daina
    II d.
    III veiksmo introdukcija
    Mirtos arija
    Ulricho arija
    Mirtos arija
    Choras „Pabuski, o veikiau pabuski“
    Margirio arija
    Choras
    Finalinė scena
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 2024-02-08_LVSO-gimtadienio-koncertas_4_G.-Jauniskio-nuotr.-599x400-8e189f20f79779b6977377201be63266.jpg

    MORISO RAVELIO MUZIKOS VAKARAS

    2026.03.04

    Kauno filharmonijos scenoje viešintis Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir jo meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičiaus klausytojus kviečia į įžymiojo prancūzų impresionisto Maurice’o Ravelio (1875–1937) muzikos vakarą. Šio koncerto solistas – vienas ryškiausių ir įdomiausių savo kartos pianistų Lukas Geniušas.

    Tarptautinėje spaudoje už talentą ir brandą („The Guardian“) giriamas L. Geniušas nuolat kviečiamas koncertuoti prestižinėse pasaulio koncertų salėse: Londono „Wigmore Hall“, Amstedarmo „Concertgebouw“, Paryžiaus „Salle Gaveau“, „Louvre Auditorium“, Niujorko „Frick Collection“, Vašingtono „Phillips Collection“, Genujos „Teatro Carlo Felice“, Milano „Sala Verdi“ ir kitose. Dėl jam būdingo smalsumo ir plačių muzikinių interesų, L. Geniušas pasižymi plačiu atliekamos muzikos spektru, nuo baroko iki šiuolaikinės muzikos. Menininkas žavi klausytojus ne tik įspūdingu virtuoziškumu, bet ir stilingumu, intelektualia ištarme, temperamento, emocijų ir logikos derme. Geriausių kritikų įvertinimų sulaukia ir jo įrašai: 2019 m. pianistas buvo apdovanotas žurnalo „Diapason“ Metų rečitalio apdovanojimu, o 2022 m. už bendrą darbą su Asmik Grigorian pelnė prestižinį „Gramophone“ klasikinės muzikos apdovanojimą.

    Pirmojoje koncerto dalyje skambės M. Ravelio orkestrinės siuitos iš baleto „Dafnis ir Chloja“. Tai senovės Graikijos laikus siekianti istorija apie meilę tarp ožkaganio Dafnio ir piemenaitės Chlojos. M. Ravelis baletą dar vadino „choreografine simfonija“ – tiek jo amžininkai, tiek šiuolaikiniai kritikai sutarė, jog šis kūrinys yra kompozitoriaus „šedevras simfoniniam orkestrui“.

    Antrojoje koncerto dalyje L. Geniušas atliks M. Ravelio Koncertą fortepijonui G-dur – kūrinį, įkvėptą džiazo melodijų ir harmonijų, kurios XX a. pradžioje žavėjo tiek Paryžių, tiek Jungtines Valstijas. Vakaro kulminacija – vienas žymiausių M. Ravelio kūrinių ir neabejotinas klasikinės muzikos perlas „Bolero“. Sukurtas ispaniško šokio bolero motyvais, kūrinys klausytoją prikausto nuo pirmųjų taktų, vis labiau ir labiau įtraukdamas į paslaptingą ir užburiantį šokio sūkurį.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 637504680_1404746524781375_175023113009181391_n-564d15c7f4d98a2f8bff982888cc3c5a.jpg

    MŪSŲ BRANGIAUSIA ŠVENTĖ

    2026.02.19

    Vasario 16-ąją šventėme istorinėje Nacionalinės filharmonijos salėje, kurioje prieš 120 metų prasidėjo kelias į Lietuvos nepriklausomybę. 1905 metų rudenį tuometinėje Miesto salėje vyko Didysis Vilniaus seimas.
    Šventiniame koncerte skambėjo nauji lietuvių autorių kūriniai, prisiminėme lietuvišką klasiką ir gražiausius mūsų kūrėjų darbus. Koncertavo Nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir solistai Gunta Gelgotė, Nerijus Masevičius, skambėjo paslaptingoji Egidijaus Ališausko birbynė.
    Jauno kompozitoriaus Dominyko Digimo kūrinys „Aušros choras“ sujungė auštant pasigirstančius bundančių paukščių „chorus“ ir tautinę savimonę žadinusį laikraštį „Aušra“. Skambėjo vieno įstabiausių Onutės Narbutaitės kūrinių „Centones meae urbi“ fragmentai.
    PROGRAMA
    VINCAS KUDIRKA – „Tautiška giesmė“
    KRISTINA VASILIAUSKAITĖ – „Simfonetė“: III ir IV dalys
    DOMINYKAS DIGIMAS – „Aušros choras“ simfoniniam orkestrui (premjera, LNF užsakymas)
    ANATOLIJUS ŠENDEROVAS – „Omnes simul“ („Mes visi“) orkestrui
    ONUTĖ NARBUTAITĖ – „Atsklanda“, „Karaliaus pasveikinimas“, „Lukiškių pavasaris“ iš oratorijos „Centones meae urbi“ („Skiautinys mano miestui“)
    LIETUVIŲ LIAUDIES DAINOS „Leliumai“, „Už ežero ugnys dega“ (Reiko Füting aranžuotės)
    STASYS ŠIMKUS – „Lietuviais esame mes gimę“ (Jurgio Zauerveino žodžiai)
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 637597179_1405192998070061_245282168470726450_n-bc31f1e0b10088e1d5988dd0ba909c1d.jpg

    KARTU SU A. BOCELLI

    2026.02.18

    Pasaulinio garso tenoras Andrea Bocelli kovo 7 d. surengs vienintelį koncertą Kauno „Žalgirio“ arenoje. Renginyje skambės populiariausi operos šedevrai ir popmuzikos kūriniai.
    Kaip jau įprasta, solistui talkins Kauno valstybinis choras ir simfoninis orkestras.
    Tai bus išskirtinis pasirodymas, kuriame skambės daugiau nei tris dešimtmečius scenoje džiuginantis tenoro balsas.
    Jei domina bilietai, spauskite nuorodą:
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 632900068_1399180985337929_9210391266325028122_n-874168a9b92f037a1442d65fa23ebf41.jpg

    ROMEO IR DŽIULJETA. KONCERTO ĮRAŠAS

    2026.02.12

    Turime retą galimybę išgirsti užvakar įvykusio Liublianos žiemos festivalio pradedamojo koncerto garso įrašą.
    Primename, kad atlikta H. Berliozo dramatiška simfonija „ROMEO IR DŽIULJETA“.
    Atlikėjai
    Slovėnijos filharmonijos orkestras
    Kauno valstybinis choras
    Virtuosi Festival choras
    Dirigentas Charles Dutoit
    Solistai
    Julie Boulianne, mecosopranas
    Cyrille Dubois, tenoras
    Edwin Crossley-Mercer, bosas
     
    Koncerto įrašo nuoroda:
     
    https://365.rtvslo.si/arhiv/neposredni-prenos/175197566?fbclid=IwY2xjawP75zNleHRuA2FlbQIxMABicmlkETBMRG9xSzlTdWxtZEdXVDVKc3J0YwZhcHBfaWQQMjIyMDM5MTc4ODIwMDg5MgABHgbpnFFl2smwKV7U_sc2urJYXq8qkKmwEgeHvPkgILQ5Dj2PS1EpTZf0WnmA_aem_YDdnr4BYXKFxTVCaiwg1LQ
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 628453110_1396795882243106_2696791952946902119_n-0285dc02d1f0db9af0b71c12ae0e21ce.jpg

    9-ASIS LIUBLIANOS ŽIEMOS FESTIVALIS PRASIDĖJO

    2026.02.11

    9-asis Liublianos žiemos festivalis prasidėjo Hektoro Berliozo dramatiška simfonija „Romeo ir Džuljeta“. Legendinio Charles'io Dutoit diriguojamas kūrinys dovanojo nepaprastą romantiškos muzikos vakarą. Išskirtiniai solistai ir chorai kartu su Slovėnijos filharmonijos orkestru sukūrė galingą meninį potyrį. Koncerte susiliejo aistra, virtuoziškumas ir muzikinės vaizduotės spindesys.
    Puikų pasirodymą surengė mecosopranas Julie Boulianne, tenoras Cyrille Dubois ir bosas Edwin Crossley-Mercer, Kauno valstybinis choras, Virtuosi Festival choras.
    Malonu, kad mūsų choras tapo dažnu Liublianos festivalių dalyviu...
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Vasario-16-oji-lnf-2023-02-16-1photo-d.matvejev-0a3b6e2c7ecdc6830490b1682914f6a1.jpg

    VASARIO 16-ĄJĄ ŠVĘSKIME NACIONALINĖJE FILHARMONIJOJE

    2026.02.06

    Tęsiama ilgametė prasminga tradicija iškilią tautos šventę – Vasario 16-ąją – iškilmingai paminėti Nacionalinėje filharmonijoje, kur susitelkia didžiausios Lietuvos kūrėjų ir atlikėjų pajėgos. Jau ne vieną dešimtmetį bendradarbiaujantys kolektyvai – Nacionalinis simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras – su solistais šventiniuose koncertuose kviečia išgirsti naujus lietuvių autorių kūrinius, prisiminti lietuvišką klasiką ir gražiausius mūsų kūrėjų darbus.
    Šių metų Vasario 16-ąją lydi Filharmonijos užsakymu gimstantis naujas kompozitoriaus Dominyko Digimo opusas. Šis jaunas kūrėjas žinomas iš plataus atgarsio ir apdovanojimo sulaukusio darbo – taksofono operos „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“, parodyto LNOBT; 2024 m. įvyko Th. Manno festivalio užsakymu jo parašyto kūrinio „Hights“ („Aukštumos“) premjera; kompozitorius aktyviai dalyvauja įvairių žanrų bei tarpdisciplininiuose projektuose, yra vienas iš šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ įkūrėjų. Naujame kūrinyje „Aušros choras“ autorius sujungia keletą idėjų: auštant pasigirstančius bundančių paukščių „chorus“, tautinę savimonę žadinusio laikraščio „Aušra“ („Auszra“) priminimą ir dabartiniu metu neigiamas konotacijas keliantį žodį, kuris turi ne skaldyti, o telkti visus į bendrą chorą.
    Iškilmių garsinę drobę taip pat nuspalvins dainininkų Guntos Gelgotės ir Nerijaus Masevičiaus balsai bei paslaptingai prabylanti Egidijaus Ališausko birbynė, prakalbę vieno įstabiausių Onutės Narbutaitės kūrinių „Centones meae urbi“ („Skiautinys mano miestui“), skirto gimtajam Vilniui, fragmentuose. Už šį veikalą kompozitorė buvo įvertinta Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Kaip yra sakiusi autorė, ši oratorija – „tai bandymas garsais sukurti miestą, kuris realybėje nebeegzistuoja. Tačiau kartu gana intymiu muzikos pobūdžiu norėjau pasakyti, kad toji praeitis yra apčiuopiama ir išgyvenama mūsų patirties dalis, mūsų gyvybės šaltinis. Ir šia prasme oratorija, būdama labai dokumentiška, kartu paliečia visiškai universalią žmogaus gyvenimo ir mirties tematiką.“
    Koncerto globėjas – J. E. LR Prezidentas Gitanas Nausėda
    Plačiau Skaityti viską Dalintis

Puslapis 1 iš 2  > >>