Pasirinkite kalbą

LT
EN
PL
RU
FR
DE
IT
ES

Paieška

Ieškoti

Susisiekite su mumis

lt Rašykite mums Paieška

TARPTAUTINIS MUZIKOS FESTIVALIS „PRAHOS PAVASARIS - 2016“

 

 

Organizatorius: festival.cz

© Zdanek Chrapek/Pražké jaro nuotr.

 

 

 

 

2016.05.24, 20:00
Prahos šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia, Čekija

 

71-asis tarptautinis muzikos festivalis „Prahos festivalis - 2016“
Chorinės muzikos koncertas

 

KAUNO VALSTYBINIS CHORAS

Meno vadovas ir vyr dirigentas Petras Bingelis

 


 

Dirigentas Petras BINGELIS 

 


 

Kauno valstybinio choro koncertą sudaro dvi dalys. Pirmojoje iš jų choro meistriškumas bus pristatytas pasaulinio chorinės muzikos repertuaro kontekste. Antrojoje programos dalyje – lietuvių kompozitorių kūriniai nuo XIX amžiaus pabaigos iki šių dienų. Vien laikotarpių, kuriais buvo parašyti į programą įtraukti kūriniai, diapazonas yra išskirtinis: ankstyviausio atliekamo kūrinio autorius – Renesanso epochos anglų kompozitorius T. Tallis (1505-1585), kurio „Spem in alium“ su 40 balsų polifonija yra vienas iškiliausių kompozicinio meistriškumo pavyzdžių per visą Renesanso epochą. Čekų muziką šio koncerto programoje reprezentuos vienas vėlyvesnių B. Martinů (1890-1959), kurio „Madrigalai”, parašyti kompozitoriaus mirties metais, yra tipinis neorenesansinės harmonijos derinimo su gyvais prisiminimais apie tėviškės muziką iš laikotarpio, kai kompozitorius buvo priverstas gyventi tremtyje, pavyzdys, kūrinių.

 

|||

Kaip Baltijos šalių regiono akcentą šių metų festivalyje žemiau pristatysime šių lietuvių kompozitorių muziką.


A. Bražinskas (1937) koncerto programoje atstovauja kompozitorių kartą, nukreipusią lietuvių muziką nauja linkme pirmiausiai sekant neryškia pagonybės tradicija kultūroje ir su ja asocijuojamais ritualais, magijos idėjomis, glaudžiu ryšiu su gamta ir dvasingumu. „Upelė Šventoji“ – tai nedidelės apimties kvazi-folklorinė baladė, išsiplėtojanti į neramią muzikinę formą, pagrįstą gana skubria tonine medžiaga, derinama su mitologinio atspalvio tekstu, kurioje galima aptikti tekančio vandens garso atkartojimą ir ekspresyvų nuščiuvimą prieš senovinio mito kuriamą paslaptingumą.


Kaip ir prieš tai aptartas A. Bražinsko kūrinys, trumpas V. Barkausko (1931) „Stabat Mater“ taip pat pasižymi lengvai atpažįstamais Baltijos šalių kompozitorių stilistiniais bruožais: ypatingu to, kas dvasiška, suvokimu bei originaliu požiūriu į „Naujosios Muzikos” techniką. Kompozicijoje pasitelkiami struktūros požiūriu turtingi skambesiai ir ypač judėjimo elementas, kurį sukuria viduramžių himnas. Liūdno tono motyvai, kuriuos atspindi glissando soprano partijoje, pabrėžia religinės giesmės aštrumą.


V. Augustino (1959) kompozicija „Tykus, Tykus“ atspindi šviesesnį Baltijos šalių chorinės muzikos stilių. Kompozitorius, kuris dėsto Lietuvos muzikos akademijoje, yra chorinės kompozicijos specialistas ir šiame nedidelės apimties kūrinyje visiškai atskleidžia savo meistriškumą: muzika yra besvorė, sukurianti tarytum šokio pojūtį, bet tuo pačiu metu ji formuoja savo chorinius pagrindus, kuriuose juntama kone kalėdinė atmosfera. Kūrinyje esama ir Baltijos šalių kompozitoriams būdingų onomatopoetinių efektų.


V. Miškinio (1954) „Oi šąla, šąla” susiduriame su žmogiškojo elemento galimybių išnaudojimu ne vien kaip dainavimo šaltinio. Be plaukiančios spalvos, kuriamos heterofoninio balsų skambėjimo, klausytojas girdi kone ritualinį dūdelės ir trikampio garsą ir tai yra tai, kaip chorinė muzika kadaise galėjo būti kuriama namuose, nedalyvaujant profesionaliems atlikėjams.


Žmogaus balso panaudojimas kaip esminio žmogaus skleidžiamo garso šaltinio su visa jo geba sukurti tono atspalvius, su alternatyviomis galimybėmis panaudoti dainininką kaip muzikantą ir ypač su žmogaus balso geba perduoti ne tik muzikinę išraišką, bet ir ypatingą pranešimą per tekstą – tai šerdis, aplink kurią ypatinga Baltijos šalių chorinė kultūra susiformavo kaip visuma.

 

kvch.lt inf