Pasirinkite kalbą

LT
EN
PL
RU
FR
DE
IT
ES

Paieška

Ieškoti

Susisiekite su mumis

lt Rašykite mums Paieška

2018

  • IMG_6929-fd9a4f3bd34f4daf35c7fa61159ed888.jpg

    23-OJO PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALIO PRADŽIOS KONCERTAS

    2018.05.18

     

    Dvidešimt trečiąjį kartą Pažaislio muzikos festivalis klausytojus pakvies į tris mėnesius truksiantį įspūdingų renginių maratoną. Kauno valstybiniam chorui, meno vadovas ir vyriausiaisis dirigentas Petras Bingelis,   Virgilijaus Noreikos atminimui dedikuotame festivalio pradžios koncerte talkins Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir trys puikūs solistai: buvęs V. Noreikos mokinys Edgaras Montvidas bei du pirmojo V. Noreikos vardo dainininkų konkurso laureatai Tetiana Žuravel ir Modestas Sedlevičius.

    Skambės W. A. Mozarto, G. Verdi, G. Donizetti, A. Thomas, G. Rossinio, G.Puccini, V. Klovos, B. Gorbulskio kūriniai

     Atlikėjai:

     Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras

    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius
    Kauno valstybinis choras
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis
    Solistai:
    TETIANA ŽURAVEL (sopranas, Ukraina)
    EDGARAS MONTVIDAS (tenoras)
    MODESTAS SEDLEVIČIUS (baritonas)
    Dirigentas GINTARAS RINKEVIČIUS

    Bilietų kaina: 15, 20 Eur 
    Bilietų kaina renginio dieną: 17, 22 Eur

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Japonai Tamotsu HIRAMITSU-f5c4e6c87dc479bdb3913b312edbe6f1.jpg

    VIENYBĖ MUZIKOJE - KONCERTAS Č. SUGIHAROS ATMINIMUI

    2018.05.14

    Gegužės 27 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje Wien-Gifu choras iš Japonijos ir Kauno valstybinis choras, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas P. Bingelis,  Kauno miesto simfoninis orkestras ir solistai Yuri Shinada (sopranas), Kazuko Ban (mecospranas), Algirdas Bagdonavičius (tenoras), Tadas Girininkas (bosas) atliks L.van Beethoveno IX simfoniją ir Japonijos kompozitorių kūrinius. Tai koncertas, skirtas Č. Sugiharos atminimui. Vienybė muzikoje, vadinasi koncertas, nutiesiantis tiltus iš Lietuvos į Japoniją ir primenantis skaudžius ir pamokančius istorijos įvykius mūsų mieste. 

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Lietuva Brangi-1e44f1cb96ae00e3539334435aa48a1f.jpg

    LIETUVA BRANGI – KAUNO VASTYBINIO CHORO KOMPAKTINĖ PLOKŠTELĖ

    2018.04.24

    Naujame „Muzikos barų“ numeryje rasime gražią dovaną – Kauno valstybinio choro atliekamų kūrinių kompaktinę plokštelę „Lietuva brangi“. Tai kiekvienam lietuviui brangiausių, iškalbingiausių kūrinių rinktinė, atspindinti ir mūsų tautos šimto metų istoriją. Atgimimo metais Kauno valstybiniam chorui ir jo vadovui profesoriui Petrui Bingeliui buvo lemta tapti vėliavnešiu: dainos ir giresmės iš profesionalų lūpų sklido po visą Lietuvą, ragindamos susiburti.

    Kompaktinę plokštelę simboliškai pradeda Lietuvos valstybinis himnas Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“. Tai tarsi tautinė malda, deklariuojanti meilę ir ištikimybę Tėvynei. Chorui talkino Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojams J. Domarko.  Šalia yra malda - Juozo Gruodžio „Tėve mūsų“, taip pat keletas religinės tematikos kūrinių: Juozo Naujalio motetai „In monte Oliveti“, „Seniores Populi“ bei M.K. Čiurlionio „Kyrie“, „Sanctus“ ir „De profundis“. Chorui dirigavo A. Mišeikis.

    Plačiai Lietuvoje giedotos ir Juozo Naujalio dainos pagal Maironio eiles: „Lietuva brangi“, „Jaunimo giesmė“, „Lietuva brangi“. Žaismingumo plokštelei suteikia St. Šimkaus harmonizuotos liaudies dainos: „Bijūnėlis žalias“, „Kada noriu – verkiu“, „Ūžia girelė“, „Šermukšnėlė“, „Eisim, broleliai, namo“. Dirigavo P. Bingelis.

    Nemažą dalį plokštelės užima G.F. Hendelio chorai iš oratorijos „Mesijas“, kuriuos įrašant talkino Lietuvos kamerinis orkestras, o dirigavo legendinis lordas Yehudi Menuchinas.

    Šį Kauno valstybinio choro aukso fondo kūrinių rinkinį užbaigia St. Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“ – chorui akompanavo R. Jagminas, dirigavo P. Bingelis.

    Ši plokštelė įrašyta 2000 metais, 2018 m.išleido Lietuvos muzikų sąjunga. Švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį sunku patikėti, kad pusę amžiaus šie patriotinės ir religinės muzikos kūriniai buvo ne tik nepageidaujami, bet dažnai ir draudžiami.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Svobonas Bartulio X-adc69d9f3ec8b82e70ea568c3b3220df.jpg

    V. BARTULIO “TAIP NIEKAS TAVĘS NEMYLĖS“

    2018.04.11

    “Pavasaris žadina sielą ir norisi kažko artimo, savo, lietuviško, o tuo pačiu šiuolaikiško ir nenuobodaus. Nuotaikinga programa  “TAIP NIEKAS TAVĘS NEMYLĖS“ skambės Kaune, Elektrėnuose, Zapyškyje ir kitose Lietuvos vietovėse,- sako autorius, Nacionalinės kultūros premijos laureatas kompozitorius Vidmantas Bartulis.

    “TAIP NIEKAS TAVĘS NEMYLĖS“ -  tai publicistinė muzikinė kompozicija iš originalių V. Bartulio melodijų, žinomų klasikinių dainų, ištraukų iš įvarių laikotarpių spaudos, autorinių tekstų, kuriuos skaitys Auksinio scenos kryžiaus laureatas aktorius Dainius Svobonas.

    „Po sėkmingo aktoriaus kūrybinio darbo su choru programoje pagal Donelaičio tekstus norėjosi išnaudoti aktorinį D.Svobono talentą, - sako choro meno vadovas prof. Petras Bingelis, – Dainiaus aktoriniai sugebėjimai, įtaiga, bendravimas su publika suteikia Kauno valstybinio choro atliekamai programai  naują kokybę. V. Bartulio paruošti tekstai skamba nuotaikingai, sulaukia publikos reakcijos, praplečia akiratį, leidžia palyginti įvairius Lietuvos istorijos laikotarpius ir ryškiausiais asmenybes“.

      Koncerte išgirsime apie 1918 metų Nepriklausomybės akto pasirašymo aplinkybes, smetoninės Lietuvos aktualijas, sovietinės Lietuvos spaudos įdomybes. Laukia nuotaikinga, netikėta, V. Bartuliui būdingo humoro kupina programa.

    Koncertai Elektrėnuose, Kultūros centro bibliotekoje balandžio 18 d. 17.30 val., Zapyškyje, Laisvalaikio salėje balandžio 29 d. 12.30 val.

     

     

    V. Bartulis. Taip niekas tavęs nemylės.

    Atlieka:

    Kauno valstybinis choras, meno vadovas ir vyr. dirigentas prof. P Bingelis

    Aktorius D. Svobonas.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • foto Jonas Danielevicius_2017- (62)_1024x683-747950292d88a2fde648223066051433.jpg

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS G. VERDI OPEROJE „TRUBADŪRAS“

    2018.04.01

    Balandžio 5-8 d. Vilniaus kongresų rūmuose skambės nuostabi  G. Verdi muzika, - sugrįžta populiariausias Vilnius City Operos spektaklis „Trubadūras“. Maestro Petro Bingelio vadovaujamo Kauno valstybinio choro vyrų grupė kartu su Gintaro Rinkevičiaus Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, brazilų kilmės tenoras Thiago Arancam, latvių baritonas Janis Apeinis, Azučenos vaidmenyje debiutuosianti Ieva Prudnikovaitė ir premjerose dainavusios Jovita Vaškevičiūtė, Sandra Janušaitė bei  Tadas Girininkas. Taip pat – puikiai į dramos veiksmą įsiliejantis Vilniaus City Operos jaunųjų solistų ansamblis.
    „Bohemiečiai“ vėl įtrauks žiūrovus į siužeto vingiais geriausiems šiandienos trileriams nenusileidžiančią istoriją. Čia rasime ir biblinę brolžudystę, degančius laužus ir deginamus žmones, mirtinus prakeiksmus, herojiškus, savanaudiškus ir ciniškus poelgius, nemarią meilę bei ryškius personažus. Tai pats sėkmingiausias pastarųjų metų “bohemiečių” pastatymas. G.Verdi „Trubadūras” - opera su gražiausiomis pasaulyje arijomis - nepaprastai aistringas, pilnas dramatizmo, emocinės gelmės ir gyvenimo išminties muzikos šedevras. Kūrinys panardina žiūrovą į meilės ir pavydo, pykčio ir karo sukurį. Operos veiksmas perkeltas į gotikinius XVa. laikus. Nuostabūs balsai, kinematografiška režisūra, įspūdingi kostiumai, drąsūs muzikos pateikimo sprendimai ir operos solistai, vaidinantys kaip kino aktoriai vėl susirenka, kad pateiktų šios pasaulyje labai populiarios operos šiuolaikišką, inovatyvią ir vizualią interpretaciją. 4 veiksmai fantastiškai aistringos ir vidine energija sprogstančios muzikos!


    Režisierė – Dalia Ibelhauptaitė

    Dirigentas – Gintaras Rinkevičius

    Scenografas – Marijus Jacovskis

    Kostiumų dailininkas – Jon Morrell (Didžioji Britanija)

    Šviesų dailininkas - Eugenijus Sabaliauskas

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Stakionis Martynas-5ed0b4a8836308c76483a9be3ea44442.jpg

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS PROGRAMOJE "MIELASIS BRAMSAS"

    2018.03.08

    Kauno valstybinis choras  ir  Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras kviečia į ypatingą programą "Mielasis Bramsas", kurioje skambės Johaneso Bramso ir Roberto Šumano kūriniai.

    "Bramsas - vienas didžiųjų XIX a. Vokietijos kompozitorių. Labai dėkinga muzikinė medžiaga leidžia atsiskleisto kiekvienam balsui, kiekviena partija yra dėkinga atlikėjams, - sako Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas prof. Petras Bingelis. -  Bramsas reikalauja dirigento profesinės ir meninės brandos. Bramsą akademijose leidžia diriguoti tik baigiamuosiuose kursuose. Pagal sugebėjimą diriguoti Bramso kūrinius galima spęsti apie dirigento lygį ir brandą".

    Labai įdomu bus išgirsti, kaip šio genialaus kompozitoriaus kūrinius interpretuos jaunas talentingas dvidešimtmetis dirigentas Martynas Stakionis. Jis asistavo M.Gražinytei statant du spektaklius Valstybiniame Zalcburgo operos teatre, taip pat parengė tris premjeras Hamburgo kamerinėje operoje, dirigavo orkestrui „Kremerata Baltica“, koncertavo Paryžiuje, Taline, Prahoje ir kitose Europos salėse, ne kartą dirigavo Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenoje. Nuo 2015 m. M. Stakionis studijuoja prof. Ulricho Windfuhro klasėje Hamburgo muzikos ir teatro akademijoje. Nuo 2017 m. dirba Hamburgo kamerinės operos muzikos vadovo asistentu. 

    „Dirigentas turi būti tvirtas kaip uola, nė akimirką nepasiduoti silpnumui. Man atrodo, kad tikras menininkas kritiškais momentais sugeba parodyti savo galimybių maksimumą. Ne būdamas vienas ar repetuodamas, bet – prieš publiką“, – sako M. Stakionis.

    Pirmoje koncerto dalyje skambės „Tragiškoji uvertiūra“  ir „ Parkų daina“,  o ją užbaigs  trijų dalių „Likimo daina“, parašyta pagal Friedricho Hölderlino poemą, vienas ryškiausių J. Brahmso kūrinių chorui ir orkestrui po „Vokiškojo Requiem“.  

    Bramsas vyresnių kolegų nebuvo suprastas. Jį skeptiškai vertino F. Listas ir R. Vagneris. Gal todėl pasakojama, kad klausydamasis, kaip J. Bramso Skerco op. 4 atlieka F. Listas, dvidešimtmetis Bramsas užmigo. 

    Robertas Šumanas buvo J. Bramso amžininkas ir bičiulis,  savo straipsnyje gyrė J. Bramsą, kuris vėliau jis labai suartėjo su Šumano žmona Klara.

    Taigi, jūsų laukia puikus koncertas "Mielasis Bramsas..."

     

    Programa

    JOHANNES BRAHMS – „Tragiškoji uvertiūra“ d-moll, op. 81
    JOHANNES BRAHMS – „Likimo deivių Parkų daina“ („Gesang der Parzen“), op. 89
    JOHANNES BRAHMS – „Likimo daina“ („Schicksalslied“), op. 54
    ROBERT SCHUMANN – „Manfredo“ uvertiūra, op. 115
    ROBERT SCHUMANN – Ketvirtoji simfonija d-moll, op. 120

    Atlikėjai

    LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas)

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS (meno vadovas Petras Bingelis)

    Dirigentas MARTYNAS STAKIONIS

     2018 m. kovo 23 d., penktadienis, 18.00

     Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5

     

     2018 m. kovo 24 d., šeštadienis, 19.00 ("Likimo daina")

    Lietuvos valstybinė filharmonija, Vilnius

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Svobonas Stacias-a931ad7fb43d3325603ef082df711f24.jpg

    KAUNO VALSTYBINIO CHORO PREMJERA KOVO 11-AJAI “TAIP NIEKAS TAVĘS NEMYLĖS“

    2018.02.28

     “Kartu su artėjančiu pavasariu atskuba Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – Kovo 11-oji. Ją sutikti norisi lengva dūšia, pakilia nuotaika. Norisi kažko artimo, savo, lietuviško, o tuo pačiu šiuolaikiško ir nenuobodaus. Ši artėjančios šventės nuojauta paskatino sudėlioti nuotaikingą šventinę programą  “TAIP NIEKAS TAVĘS NEMYLĖS“,- sako autorius, Nacionalinės kultūros premijos laureatas kompozitorius Vidmantas Bartulis. - Jos atsiradimą paskatino sėkmingas  kitos panašios muzikinės kompozicijos “Taip, Donelaiti!”kelias į Lietuvą.“

    “TAIP NIEKAS TAVĘS NEMYLĖS“ -  tai publicistinė muzikinė kompozicija iš originalių V. Bartulio melodijų, žinomų klasikinių dainų, ištraukų iš įvarių laikotarpių spaudos, autorinių tekstų, kuriuos skaitys Auksinio scenos kryžiaus laureatas aktorius Dainius Svobonas.

    „Po sėkmingo aktoriaus kūrybinio darbo su choru programoje pagal Donelaičio tekstus norėjosi išnaudoti aktorinį D.Svobono talentą, - sako choro meno vadovas prof. Petras Bingelis“. – Dainiaus aktoriniai sugebėjimai, įtaiga, bendravimas su publika suteikia Kauno valstybinio choro atliekamai programai  naują kokybę. V. Bartulio paruošti tekstai skamba nuotaikingai, sulaukia publikos reakcijos, praplečia akiratį, leidžia palyginti įvairius Lietuvos istorijos laikotarpius ir ryškiausiais asmenybes“.

      Koncerte išgirsime apie 1918 metų Nepriklausomybės akto pasirašymo aplinkybes, smetoninės Lietuvos aktualijas, sovietinės Lietuvos spaudos įdomybes. Laukia nuotaikinga, netikėta, V. Bartuliui būdingo humoro kupina programa. 

     Premjera Kauno valstybinėje filharmonijoje jau netrukus, kovo 11 d.

    V. Bartulis. Taip niekas tavęs nemylės.

    Atlieka:

    Kauno valstybinis choras, meno vadovas ir vyr. dirigentas prof. P Bingelis

    Aktorius D. Svobonas.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Faustas 155 photo-D.Matvejev©-b2c6a00da843997a8e63dfa0e65ba5e0.jpg

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS OPEROJE „FAUSTAS“

    2018.02.20

    Prancūzų operos pasididžiavimas Šarlio Guno (Charles Gounod) tikroji didžioji opera (grand opéra) „Faustas“ yra didelė šventė ir didelis išbandymas chorui, - sako Petras Bingelis, Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. ­- „Faustas“ –  chorinė opera. Joje yra keletas pagrindinių vokalinių partijų: Faustas, Mefistofelis, Margarita ir, žinoma, didžiulis krūvis tenka chorui.  Nors operos premjera vyko prieš pusantro šimtmečio 1862-aisiais Paryžiuje, ir šiandien „Faustas“ patenka į dažniausiai atliekamų operų topus. Tai ne tik įsimintinos choro partijos, bet ir nuostabūs solistai, didžiulis orkestras, baletas, įspūdinga scenografija.

    Charles Gounod “Faustas” skambės vasario 21-25 d.d. Vilniuje  19 val.  Kongresų rūmuose. Operos sėkmę lėmė ne tik puikūs solistai, choras, orkestras, bet ir pripažinti Didžiosios Britanijos teatro grandai: Dickas Birdas kūrė scenografiją, Jonas Morrellis – kostiumus, perspektyvusis Johnas Rossas – choreografiją, o bendrą scenos vaizdą šviesomis sujungė britų apšvietimo korifėjus Peteris Mumfordas, kuris  „Fausto“ šviesas anksčiau yra kūręs Anglijos nacionalinei operai ir „Metropolitan Opera“ Niujorke. Menininkai teigia, kad „Faustas“ Kongresų rūmuose – visiškai kitoks, netgi lyginti sunku - visiškai skirtingos koncepcijos. Bene labiausiai intriguojanti – Valpurgijos nakties – scena. Šiame spektaklyje nutarta pavaizduoti visą Valpurgijos nakties sceną, kuri, kupina šokio ir judesio, dažnai būna iškerpama. Tai atvėrė kelią įspūdingiems, drąsesniems, eksprsyvesniems sprendimams. Mefistofelis nuolat viską keičia, vaizduote ir magija normalias, buitiškas situacijas paverčia nuostabiomis meno šventėmis.

     Režisierė – Dalia Ibelhauptaitė

    Dirigentas – Gintaras Rinkevičius

    ​SOLISTAI:

    Faustas – Edgaras Montvidas (21, 23, 25 d.), Diego Silva (24 d.);

    Margarita – Jekaterina Gončarova (21, 23, 25 d.), Vida Miknevičiūtė (24 d.);

    Mefistofelis – Tadas Girininkas;

    Valentinas – Laimonas Pautienius, Bogdan Baciu;

    Zybel – Ieva Prudnikovaitė;

    Vagneris – Šarūnas Šapalas, Rokas Šveisteris.

    Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas  P. Bingelis)

    Vilnius City Opera ansamblis (vadovas A. Dambrauskas)

    Vilnius City Opera šokėjų trupė (vadovė J. Sodytė - Bradauskienė)

     Vasario 21, 23, 24, 25 dienomis Vilniaus Kongresų rūmuose.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 2012-12-05 1  photo-D.Matvejevas©_Is LNF archyvo-c219531a2c88691fc1b4ab4007e84a2e.jpg

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS KONCERTE „GLORIA LIETUVAI“

    2018.02.15

    Kauno valstybinis choras kartu su visais Lietuvos žmonėmis švenčia mūsų Valstybės jubiliejų. Vasario 16 d. choras dalyvaus iškilmingame Šimtmečio koncerte „Gloria Lietuvai“ ir kartu su LNOBT choru atliks Ramintos Šerkšnytės „Gloria“, prisijungus chorams „Vilnius“ ir „Polifonija“ nuskambės Vaclovo  Augustino „Fiat Pax“, koncertą vainikuos Kipro Mašanausko „Gloria Lietuvai“. Prisimenant V. Kudirkos „Varpą“, žadinusį ir kėlusį tautą, šio koncerto motyvu tapo varpų skambesys.  Koncerte nuskambės simfoniniai kūriniai - Lino Rimšos „Viginti campanae“, Anatolijaus Šenderovo „Omnes simul“, Mindaugo Urbaičio „Salve“.  Tai - specialiai tai progai parašytų kūrinių premjeros. Jas atliks jungtinis orkestras –  LNSO, LVSO ir LNOBT. Diriguos Juozas Domarkas, Mirga Gražinytė, Vytautas Miškinis, Modestas Pitrėnas, Gintaras Rinkevičius,Martynas Staškus, Robertas Šervenikas. Koncerto sumanymo autorius ir režisierius Dalius Abaris. Koncertą tiesiogiai transliuos LRT televizija.

    Taip pat speciailiai šia proga Kauno valstybinis choraskartu su Nacionaliniu simfoniniu orkestru yra paruošęs naują Valstybės himno įrašą, kurio premjera LRT radijuje vasario 16 d.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • foto Jonas Danielevicius_2017- (69)_1024x683-bcff30dceca454e8b192b1b9bdab5d77.jpg

    PROF. P BINGELIS DIRIGUOS JUNGTINIAM CHORUI S. DAUKANTO AIKŠTĖJE

    2018.02.14

    Minit Lietuvos valstybės atkūrimo dtieną S. Daukanto aikštėje prie Prezidentūros vidurdienį tradiciškai pakeliamos trijų Baltijos valstybių vėliavos. Iškilmėse dalyvaus Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, prezidentas Valdas Adamkus, pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, ministrai, Seimo ir Europos Parlamento nariai, užsienio valstybių ambasadoriai, Seimo nariai, Lietuvos kariuomenės vadas, Vilniaus miesto meras, užsienio šalių gynybos atašė korpusas, visuomenės atstovai ir vilniečiai.

    Ceremonijoje bus atliekama J. Naujalio ir Maironio giesmė „Lietuva brangi...“ Jungtiniam chorui diriguos prof. P. Bingelis. Solistas Merūnas Vitulskis.

    Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremoniją vainikuos Lietuvos kariuomenės karių salvės.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • IMG_7042-87d773bcc5ac29743415c6a3182197a0.jpg

    LIETUVOS HIMNAS SKAMBĖS NAUJAI

    2018.02.05

    Kauno valstybinis choras rengia naują Lietuvos Respublikos himno V. Kudirkos “Tautiškos giesmės” įrašą.

    “Kauno valstybinis choras Lietuvos valstybės atkūrimo 100-sioms metinėms skiria naują savo darbą, Lietuvos himno įrašą,- sakė choro meno vadovas ir vyriausiasis  dirigentas prof. P. Bingelis. - Himno aranžuotę yra parengęs kompozitorius Vytautas Laurušas. Šiuo metu choras repetuoja šį gan dažnai gyvai atliekamą kūrinį, tikslina kiekvieno balso partiją,  derina skambesį su orkestru”. Duodamas interviu LRT radijui P. Bingelis pastebėjo, kad radijo eteryje skambantis himnas įrašytas seniai, jo kokybė galėtų būti geresnė.

     Himno įrašas vyks Lietuvos valstybinės filharmonijos salėje sausio 6 d.  Gros Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Pirmą kartą LRT eteryje naujasis himnas nuskambės vasario 16 d. ryte.

    “Lietuvos valstybės 100-ųjų metinių proga LRT radijas pasiruošęs atnaujinti LR valstybinio himno įrašą, tam susitelkė keletas organizacijų - Kauno valstybinis choras, Lietuvos nacionalinis orkstras, Nacionalinė filharmonija ir , žinoma, LRT radijo kūrybinė grupė, kuri darys garso įrašą”, - sake LRT programų direktorė Guoda Litvaitienė.  

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • foto Jonas Danielevicius_2017- (12)_1024x683-dae6f3912136caa7a34a26aec6dc8e8e.jpg

    KELIAS Į NAMUS/84. VILNIUS - PAŽAISLIS - KAUNAS.

    2018.01.15

    Net ir apsnigtoje Vingio estradoje dirigentas Petras Bingelis gali išgirsti skambančias dainas. Jis sako, kad kiekviena Dainų šventė yra įsimintina. Su kolega Lionginu Abariumi jie prisimena svarbius nuoširdaus bendravimo įvykius. Pakeliui į Kauną sukame pro Pažaislį. Čia kiekvieną vasarą vyksta muzikos festivaliai, kurių meno vadovas yra maestro Petras. Jo namuose daug nuotraukų ir prisiminimų, tačiau, kaip sako P. Bingelio žmona Vida, tikrieji jo namai yra Kauno filharmonija, o antroji šeima –Valstybinis choras, kurį pats ir įkūrė prieš beveik pusšimtį metų. Prieš keletą dienų P. Bingelis šventė savo jubiliejų.

    „Kelias į namus“ su dirigentu Petru Bingeliu - sausio 8 dieną, pirmadienį, 18:30 per LRT Kultūra.

    Laidą rasite adresu:

    http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013682600/kelias-i-namus-2018-01-08-petras-bingelis-petras-bingelis

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • foto Jonas Danielevicius_2017- (87)_1024x683-8cee14b2c397bc22cbed32186737c7b2.jpg

    „KULTŪROS SAVAITĖJE“ – DIRIGENTAS PROF. PETRAS BINGELIS

    2018.01.15

    2018-01-06 / 09:05

    „Šiandien daug chorų dirigentų nori lengvai ir greitai parengti programą. Labai populiaru dainuoti puse balso, bet toks balsas – negyvas. O Kauno valstybinis choras turi paklausą, nes chorų, dainuojančių pilnu ir gražiu balsu, likę labai nedaug“, – sako jubiliejų minintis choro įkūrėjas ir meno vadovas Petras Bingelis.

    „Per antikinį ar biblinį pasaulį žmogus prieina prie aktualijų, o nagrinėdamas aktualijas  pajunta, kad jų šaknys kažkur ten, senųjų pasakojimų pasaulyje“, – sako poetas Tomas Venclova, kurio eilėraščių rinkinys „Eumenidžių giraitė“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose. 

    Užsienio kultūros naujienose – apie tai, ką siūlo 2018-ų metų Europos kultūros sostinės – Leuvardenas (Nyderlandai) ir Valeta (Malta). Taip pat – apie iniciatyvą padėti nuo seksualinio priekabiavimo ir prievartos nukentėjusioms moterims Holivude bei kodėl iš garsiojo Niujorko Baleto pasitraukė jo meno vadovas Peteris Martinsas.

     Įsivaizduokite parduotuvę, kurios pasienis nukrautas kartoninėmis batų dėžėmis, bet batai neparduodami ir visi jau dėvėti. Užėję lankytojai turi pasakyti savo dydį ir atsakyti į vieną keistą klausimą. Kokį – išgirsite pasakojime apie Empatijos muziejų.

    „Vienos bibliotekos ar mokyklos uždarymas gal ir pasiteisina ekonomiškai, tačiau emociškai tai padaro didžiulę neigiamą įtaką. O kai be jokio pagrindo iškertami šimtai medžių, ar tokia medkirtyba nenukerta ir kažko svarbesnio?“ –  komentare klausia Nacionalinės premijos laureatas kompozitorius Giedrius Kuprevičius. 

    „Atsispyriau nuo savo paauglystės, rajonų kasdienybės, kiemų, kuriuose vaikėzai turėdavo daug reikalų. Dabar matau juos užaugusius, jų sudėtingus likimus. Man įdomi jų kita pusė – kokie jie yra, kai lieka su savimi“, – spektaklio „Keturi“ idėją pristato režisierė Kamilė Gudmonaitė.

    „Chorinės muzikos situacija katastrofiška. Turiu omeny jaunimo chorus: man svarbu, kas yra bendro lavinimo mokyklose, kas yra bendra kultūra. Juk tie, kas pasimoko muzikos, turi visai kitą gyvenimo supratimą“, – sako jubiliejų minintis Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyr. dirigentas P. Bingelis. 

    Ved. Raminta Jonykaitė.

    „Kultūros savaitė“ – sausio 6 d., šeštadienį, nuo 09.05 iki 11.00 val. per LRT RADIJĄ.

    Laida kartojama sausio 7 d. 00.05 val.

    Laidą rasite adresu:

    http://www.lrt.lt/radijas/anonsai/28643/kulturos-savaiteje-dirigentas-prof-petras-bingelis

     

     

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • IMG_2636-50e0d8553f90a071760b5bc9662df368.jpg

    MAESTRO PETRUI BINGELIUI – 75

    2018.01.15

    Giedrius Prunskus

    2018-01-04

     Vėlyvą tarpušvenčio vakarą kylant Kauno valstybinės filharmonijos laiptais dėmesį patraukia iš trečiojo aukšto sklindantys fortepijono akordai. Jaukiame, iškiliomis pavardėmis išmargintomis afišomis papuoštame kabinete būsimo koncerto partitūras studijuoja garbingą jubiliejų pasitinkantis ilgametis Kauno valstybinio choro vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas, profesorius Petras Bingelis. Šio žmogaus vardas jau seniai tapo neatsiejamas nuo Kauno, o jo nuopelnams, diriguotiems koncertams, parengtoms partitūroms, scenoje sutiktoms asmenybėms išvardinti prireiktų ne vieno knygos puslapio. Kokiais gi rūpesčiais gyvena tiek daug nuveikęs žmogus, kurį dažniausiai matome scenoje, energingais mostais vadovaujantį muzikiniam vyksmui?

    Maestro, dabar toks metų laikas, kai daugelis laksto po miestą rūpindamiesi dovanomis ar stengiasi leisti laiką namų aplinkoje. O Jūs – kaip visuomet, paskendęs muzikoje...

    Iš tiesų, didžiąją paros laiko dalį praleidžiu Kauno filharmonijoje. Kažkada buvo kalbama, kad Lietuvoje tėra keturi žmonės, kuriuos bet kada galima rasti darbo vietoje. Tai – šviesios atminties Juozas Miltinis, išgarsinęs Panevėžio dramos teatrą, per anksti mus palikęs šviesuolis – kunigas Ričardas Mikutavičius, dirigentas Juozas Domarkas, išugdęs Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą ir – Petras Bingelis. Kai kūrėsi Kauno valstybinis choras, reikėjo ieškoti dainininkų, organizuoti veiklą. Nuo to laiko, štai jau kone penkiasdešimt metų aš esu čia. Pirmoji choro kolektyvo sudėtis buvo ypatinga – surinkti puikius balsus turintys žmonės, iš kurių gal tik trys pažinojo muzikos raštą. Teko juos mokyti natų pažinimo, solfedžio, ugdyti vokalą. Tik vėliau chore atsirado vokalo pedagogo pareigybė, kurią reikšmingai įprasmino šviesios atminties solistas Jonas Antanavičius. Veiklos pradžioje ši našta teko man, dar neturinčiam patyrimo, jaunam dirigentui. Teko eiti ieškojimų keliu ir džiaugiuosi, kad tai pavyko. Choro istorijoje nebuvo atvejo, kad dainininkas negrįžtamai prarastų balsą. Išties, choro vadovas privalo turėti itin gerą vokalinę klausą. Ne absoliučią ar kitokią, o vokalinę. Turi fiziologiškai jausti kito žmogaus balsą, gebėti jam patarti, kaip išspręsti vieną ar kitą vokalinę problemą. Nedrįsčiau teigti, kad tokios savybės yra išugdomos. Jas turi įtraukti dar kūdikystėje, su motinos pienu. Čia reikalinga duotybė. Bet, žinoma, vien talentu ir gabumais toli nenuvažiuosi – juos reikia vystyti.

    O jūs, Maestro, kartu su motinos pienu įtraukėte Kauno valstybinio choro idėją?

    Atsukdamas laiko juostą atgal iki šiol negaliu suvokti, kodėl būtent mane paskyrė pirmuoju šio choro vadovu. Tuomet buvau ką tik baigęs Lietuvos valstybinę konservatoriją, jaunas iš Dzūkijos kraštų kilęs dirigentas. Ministrų tarybai išleidus įsakymą Kaune įkurti profesionalų chorą, jo vadovas buvo renkamas iš kone vienuolikos kandidatų. Tarp jų – gausybė patyrusių chorvedžių, netgi solidžių, garbaus amžiaus atstovų. Man regis, daug lėmė mano amžius, entuziazmas ir į tolimą strategiją orientuotas tuometinių valdžios atstovų požiūris. Jaunas žmogus turi pakankamai energijos ir ambicijų, vedančių nelengvu kolektyvo kūrimosi keliu. Kaip parodė laikas – toks pasirinkimas pasiteisino. Laikau šį faktą didžiule asmenine sėkme, nors iš pradžių jai kiek priešinausi. Tuomet turėjau paskyrimą važiuoti mokytis orkestrinio dirigavimo į Peterburgą ir ši idėja mane labai žavėjo. Gavęs pasiūlymą vykti į Kauną nesutikau jo entuziastingai, bet tuometinis kultūros ministras sugebėjo motyvuoti, pažadėdamas galimybę išvažiuoti pasimokyti vakaruose. Tai įvyko po penkerių metų. Išvykau semtis žinių į Leipcigo (Vokietija) Felixo Mendelssohno-Bartholdy vardo aukštąją muzikos mokyklą. Šios studijos man – tikra likimo dovana, suteikusi galimybę mokytis pas tokias iškilias asmenybes kaip profesoriai Rolf Reuter ir Kurt Masur. Jų paskaitos vykdavo namuose, kur susirinkdavo studentai ir visą dieną dirbdavo. Diriguodavome, grodavome, klausydavome muzikos, sekdavome kitų diriguojamas partitūras, profesoriai mus pavaišindavo pietumis – vyko tikros muzikavimo studijos. O iš tiesų, labiausiai džiaugiuosi tuo, kad man pavyko suburti Kauno valstybinį chorą. Žinoma, darbavausi ne vienas – čia veikė visa komanda: chormeisteriai, administracija ir kiti. Prisimenu tuometinio kultūros ministro pasakymą, padėjusį man ištverti tą sudėtingą laikotarpį: „choro vadovas turi būti kantrus kaip akmuo ir užsispyręs kaip asilas. Pernelyg atlaidus ir save tausojantis lyderis negalėtų atiduoti visų savo pastangų vienam tikslui.“ Išties, šiai veiklai teko paaukoti viską: tiek laiką, tiek jėgas. Negalėjai nei kažkur ištrūkti ar išvykti atostogų – kolektyvo be priežiūros palikti nebuvo galima. Čia man neginčijamas pavyzdys – J.Miltinis, sukūręs tikrą teatro legendą. Ir to jis pasiekė visiško atsidavimo savo darbui bei idėjai dėka. Šios neįkainojamos vertybės reikalauja iš žmogaus didžiulių resursų, kurių taip pat neįmanoma įkainoti. Nėra svarstyklių, kurios pasvertų įdėtas žmogaus pastangas. Tik paaukotus metus galima suskaičiuoti.

    Kaip Jums pavyko išlaikyti nuolatinį choro profesinį tobulėjimą, muzikiniais terminais kalbant – tolygų kone penkių dešimtmečių trukmės crescendo?

    Po pirmųjų koncertų mus lydėjo geri kritikos atsiliepimai. Lydėjo ir skeptiški kolegų pasisakymai: „Na gerai, dabar pavyko, o kas bus toliau?“ Į šiuos teiginius turėjau vieną atsakymą: „Planas aiškus – reikės kryptingai ir protingai dirbti.“ Mano nuomone, choras turi skambėti kaip instrumentas, kaip solistas, turintis unikalų, iškilnų tembrą, puikią vokalinę mokyklą, individualų štrichą. Kai visi choristai dainuoja kaip vienas – įdomu klausytis. Suderinti pusbalsiu dainuojančius choristus – juokų darbas, o dinaminė išraiškos skalė tokiu atveju lieka ribota. Padaryti taip, kad choras skambėtų, kad visų dainininkų balsai susilietų į vieną tembrą – to reikia siekti, tai suvokti ir gebėti išgirsti. Tai sunki užduotis, poetiškai kalbant – nepasiekiama siekiamybė, aukščiausias tikslas. Priešingu atveju choras skamba neįdomiai, neprofesionaliai, skamba tarsi dainuodamas be sielos.

    Kokiomis priemonėmis Jūs siekiate to rezultato? Galbūt čia lemia ne tik muzikiniai įgūdžiai, bet ir žmogiškosios vadovo savybės?

    Nesu „kieto kumščio“ taktikos šalininkas. Tokia strategija toli nenuves. Žinoma, disciplina turi būti. Be disciplinos ir kantrybės neišsilaikys joks kolektyvas. Išties, sunku įvardinti konkrečias tikslo siekimo priemones. Peržvelgęs naujo kūrinio partitūrą tiesiog pajaučiu, ką šiuo atveju reikia daryti. Derinu balsus pagal kiekvieno konkretaus kūrinio partijas – tai nuobodus, kasdieninis darbas, vainikuojamas džiaugsmo pasiekus tikslą. Prisimenu atvejį, kai dar studijų laikais į akademiją atvyko garsusis smuikininkas Gidonas Kremeris ir jo paklausė: „Kokiomis priemonėmis jūs pasiekiate tokią tobulą intonaciją?“ Jis atsakė paprastai: „Nežinau. Aš tiesiog groju“. Tas pats ir su choru – reikia tiesiog dirbti. Metodai gali būti įvairūs, bet viena žinau – „kieto kumščio“ taktika dainavimui ir apskritai muzikavimui netinka. Balsą iš žmogaus galima iškviesti tik gražiuoju, balsas bijo pykčio ir slepiasi gilyn. Manau, reikia vadovautis žmogiškomis priemonėmis. Net kažkam nepavykus, rasti už ką pagirti dainininką ir suteikti jam jėgų toliau tobulėti, ieškoti naujų kelių atskleidžiant balsą.

    Koks gi tas žmogus, galintis dainuoti Kauno valstybiniame chore? Kokias būtinas savybes jis privalo turėti?

    Žmogus ateinantis dainuoti į šį chorą savyje turi kažkokio paslaptingo šventumo. Mūsų ugdymo sistema orientuota į „žvaigždžių“ kepimą. Tai neteisinga. Išties, į chorą turi ateiti darbui kolektyve nusiteikęs žmogus, gebantis pritapti ir norintis muzikuoti. Balsinės savybės labai svarbios, bet jas nuolat tobulinant visada yra galimybė pasiekti norimą rezultatą. Išties, daugelio metų patirtis man leidžia pamatyti žmogaus nusiteikimą vos jam įžengus pro duris. Netgi dabartiniams choristams kreipiantis į mane su vienu ar kitu prašymu, dažnai iš anksto nuspėju, kokiu reikalu jie atėjo. Svarbiausia, kad žmogus su manimi kalbėtų tiesiai ir aiškiai. Nepakenčiu melo, nes jis labai greitai išaiškėja. Sakydamas tiesą visada pasieksi daugiau. Savybė įžvelgti žmogaus intencijas išugdoma per daugelį metų. Man ją išugdyti pavyko, nes savo kelyje sutikau daugybę žmonių su įvairiais charakteriais, sumanymais bei siekiais. Žinoma, per ilgą vadovavimo chorui laikotarpį būta visko: apkalbų, intrigų, netgi bandymų mane išguiti. Bet greta kitų savybių itin džiaugiuosi dar viena išsiugdyta priemone: niekada nekreipiu dėmesio į apkalbas. Man nesvarbu, kaip mane apšneka ar šmeižia – man svarbus choro meninis rezultatas.

    Kokią turite Kauno valstybinio choro ateities viziją, žvelgiant keletą dešimtmečių į priekį?

    Tobulumui ir kokybei ribų nėra. O išlaikyti aukštą kokybės kartelę nėra taip paprasta vien dėl muzikantų kaitos. Kai chore pasikeičia nors keletas artistų – iš karto jaučiasi kolektyvinio tembro pokytis. Tai – nuolatinis procesas ir choro vadovas privalo tarsi „priauginti“ naujai atėjusius žmones prie bendro skambesio. Taigi mano vizija – nuolatinis choro tobulėjimo siekis, išliekantys aukšti meniniai reikalavimai, kryptingas darbas siekiant aukščiausios kokybės. Nuo pat Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakulteto įkūrimo puoselėjau svajonę įdiegti atskirą specializaciją, padedančią rengti profesionalaus choro dainininkus. Šią idėją nešiojausi savyje dar nuo studijų Leipcige – ten dainininkai po dviejų studijų metų yra kryptingai orientuojami į vieną ar kitą žanrą. Kažkas pasuka operos kryptimi, kažkas – Lied žanro, o dar kiti rengiami kaip choro dainininkai. Jiems tenka daugiau solfedžio, skaitymo iš lapo, ansamblinio dainavimo įgūdžių lavinimo, kryptingai studijuojamas bazinis chorų repertuaras. Taip parengtas dainininkas – kiekvieno choro vadovo svajonė. Juk jis ateina į kolektyvą kone mintinai mokėdamas visą oratorinio žanro aukso fondą. Visgi man nepavyko pakeisti per ilgus metus Lietuvoje susiformavusių dainininkų rengimo tradicijų, tad ši idėja kol kas lieka tik ateities vizija. Žinoma, puiku, kad jaunas žmogus turi ambicijų ir tikslų tapti operos solistu, bet praktika rodo, kad tai pavyksta toli gražu ne kiekvienam, tad ankstyvesnis kryptingas orientavimas į kitus žanrus galėtų padėti jaunam atlikėjui greičiau įsitvirtinti rinkoje. Linkėčiau to siekti visai Lietuvos dainininkų rengimo mokyklai.

    Maestro, esate  dirigavęs prestižiškiausiems Lietuvos bei užsienio orkestrams, chorams, solistams, Jūsų diriguojami kūriniai skambėjo garsiausiose kone viso pasaulio salėse, už nuopelnus Lietuvos kultūrai esate įvertintas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, DLK Gedimino IV laipsnio ordinu, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi, garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Jeigu turėtumėte galimybę savo jubiliejiniam koncertui pasirinkti tiek kūrinį, tiek jo atlikėjus, kas skambėtų scenoje?

    Ko gero, tai būtų Johanno Sebastiano Bacho mišios h-moll. Tai – pats brandžiausias visų laikų sakralinės tematikos kūrinys, viena sudėtingiausių partitūrų, reikalaujanti puikių solistų ir instrumentininkų, gerai parengto choro, pasižyminčio teisinga vokaline mokykla, padedančia įveikti aukštą partijų tesitūrą. Šis kūrinys gana retai atliekamas, nes jis reikalauja itin didelių resursų. Kita vertus, šios mišios žavi kiekvieną, nes tai – J.S.Bachas. Ko gero, taikliausiai šį kūrėją apibūdino rusų kompozitorius Igoris Stravinskis. Paklaustas, kas yra jo kūrybos įkvėpėjas ir variklis, jis atsakė: „kiekvienam siūlyčiau nueiti ir pabelsti į J.S.Bacho duris“. Tikiu, kad visi kompozitoriai įkvėpimo sėmėsi ir iki šiol semiasi iš gilaus J.S.Bacho kūrybinio palikimo šulinio. Jeigu kas nori ką nors sužinoti apie kūrybą, pabrėžiu – kūrybą, o ne tiesiog natų rašymą, lai kreipiasi į J.S.Bachą.

    Kitas kūrinys, kurį pasirinkčiau savo šventei – Ludwigo van Beethoveno „Missa solemnis“. Tai – taip pat retai atliekamas iškilmingas kūrinys, nuspalvintas mažorinėmis intonacijomis. Šie kūriniai nuolatos skamba mano mintyse, lydi mane per visą dirigento karjerą. Teko juos diriguoti dar jaunystės metais, o dabar norėtųsi prisiliesti prie šių partitūrų ir pažvelgti į jas iš brandaus dirigento pozicijos. Manau, kad dabar matyčiau šiuos opusus kitu, patyrusio žmogaus rakursu. Tiesa, Kauno valstybinis choras šiuos iškilius kūrinius atliko ne vieną kartą. Jie skambėjo garsiausiose pasaulio salėse, diriguojant iškiliems dirigentams: Yehudi Menuhinui, Sauliui Sondeckiui, Juozui Domarkui ir kitiems. Ne išimtis būtų ir mano jubiliejinis koncertas – jame būtinai dainuotų Kauno valstybinis choras, o J.S.Bacho mišias grotų nepralenkiamas šioje srityje Lietuvos kamerinis orkestras. Šis kolektyvas puikiai įvaldęs baroko muzikos atlikimo stilistiką bei subtilybes, žino visus štrichus ir niuansus. Žinoma, čia būtini itin geri trimitininkai, nes, anot šviesios atminties S.Sondeckio, jeigu trimitams nepavyksta deramai atlikti savo partijų, h-moll mišios patiria fiasko. Taip pat mišių atlikimui būtini puikūs obojininkai, kuriems tenka didžiulė atsakomybė atskleidžiant tikrą obojaus d‘amore tembro žavesį. Bene sunkiausia užduotis būtų pasirinkti tinkamus solistus, besispecializuojančius J.S.Bacho kūryboje. Tai – specifinė vokalo mokykla, leidžianti niuansuotai atlikti barokinę muziką. Lietuvoje ugdomi universalūs dainininkai, gebantys dainuoti kone viską. Bet iš tikrųjų taip nebūna. Visų žanrų kokybiškai dainuoti vienam dainininkui neįmanoma. Visame pasaulyje egzistuoja tam tikras dainininkų diferenciavimas: vagneristai, mozartistai, pučinistai, baroko dainininkai. Štai gastrolių Kinijoje metu, kur Kauno valstybinis choras dalyvavo operos „Toska“ pastatyme, solo partijas atliko dainininkai, besispecializuojantys Giacomo Puccini muzikoje. Malonu buvo jų klausyti – šioje muzikoje atlikėjai nardė tarsi žuvys vandenyje, jų balsai buvo pritaikyti būtent šiai stilistikai. Lygiai taip yra ir su J.S.Bacho muzika – reikalinga specifinė vokalo mokykla. Ir tai aktualu ne tik solistams – choras taip pat nėra visiškai universalus instrumentas. Žinoma, jo galimybių skalė galbūt platesnė, bet kiekvienas kolektyvas taip pat turėtų specializuotis jam palankių žanrų srityje. Mane stebina, kai kameriniai chorai imasi atlikti didingus, stambaus žanro kūrinius. Norint išgauti tam tikrą didingumo efektą, pasiekti reikiamą vokalinį, turtingo tembro choro skambesį, kolektyvas turi būti gerai parengtas.

    Esate Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos profesorius, universiteto Senato valdybos pirmininko pavaduotojas. Kuo Jums svarbi pedagoginė veikla?

    Šioje srityje darbuojuosi daugiau nei trisdešimt penkerius metus. Iš savo absolventų, toliau dirbančių dirigento darbą galėčiau paminėti Zalcburge reziduojantį Arūną Pečiulį, simfoninio dirigavimo keliu pasukusią Adriją Čepaitę, Kauno valstybiniame chore dirbančius Kęstutį Jakeliūną, Mindaugą Radzevičių, mano buvę studentai profesinę veiklą vykdo Ispanijoje, Norvegijoje, Čekijoje, Lenkijoje ir kitur. Pradėjau pedagoginį darbą dar tuometinėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, darbuodamasis su neakivaizdinių studijų studentais, o jų tuomet išties netrūko. Vėliau tapau nariu iniciatyvinės grupės, padėjusios įsikurti Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakultetui ir savo pedagoginę veiklą susiejau su šia įstaiga. Manau, kad tokiam miestui kaip Kaunas yra būtina turėti aukštąją muzikos mokyklą. Mieste veikia muzikinis teatras, filharmonija, simfoninis orkestras, šiems kolektyvams nuolatos reikia naujų artistų. Didžiulis klausimas, kaip dabar atrodytų šios meno įstaigos, jeigu Kaune nebūtų atkurta aukštoji muzikos mokykla. Iš kur atsirastų naujos atlikėjų kartos? Šiuo metu nė vienas kolektyvas negali skųstis muzikantų trūkumu, nes mieste rengiami profesionalūs muzikai. Šios mokyklos absolventai pasklidę po visą Kauno regioną ir aš džiaugiuosi, kad įstaiga tęsia savo misiją tapusi Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademija. Žinoma, vis girdime balsus, keliančius klausimą kam Lietuvai reikalingos kelios aukštosios muzikos mokyklos. Mano manymu, po profesionalius muzikantus rengiančią ugdymo įstaigą turėtų būti kiekviename iš didžiųjų Lietuvos miestų. Nereikia, kad jose būtų gausu studentų, svarbu, kad jos aprūpintų tuos regionus profesionaliais muzikantais. Kaip pavyzdį galėčiau nurodyti Vokietijos miesto Veimaro aukštąją muzikos mokyklą – joje studijuoja iki šimto ugdytinių, bet mokykla išlaiko savo prestižinį statusą. Tokios muzikos mokyklos – kultūriniai židiniai, skatinantys tolesnę meno plėtrą regionuose. Svarbu – išlaikyti muzikavimo tradicijas, kaip tai padarė pokario Vokietija. O dabartinės valdžios propaguojamas noras centralizuoti muzikos ugdymą koncentruojant jį Vilniuje man kvepia sovietmečiu. Juk tuomet centrine muzikinio ugdymo įstaiga buvo Maskvos konservatorija. Štai Klaipėdos atvejis – ar tapus Lietuvos muzikos ir teatro akademijos padaliniu dabartiniame menų fakultete padaugės studentų? Labai abejoju. Vis tiek traukos centru išliks Vilnius, o iš ten retas kuris sugrįš į gimtąjį miestą vykdyti meninės veiklos. Studijuodamas savo mieste dažnas muzikantas įleidžia šaknis, susikuria gyvenimo sąlygas ir lieka čia ilgam. O centralizuojant muzikinį ugdymą rizikuojama nuskurdinti visus mažesnių miestų meno kolektyvus.

    Maestro, Jums teko dirbti Vilniaus vyrų choro „Varpas“ chormeisteriu, būti šio kolektyvo meno vadovu, Kaune buvote suorganizavęs kamerinį orkestrą, buvote Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiuoju dirigentu, esate nuolatinis respublikinių dainų švenčių konsultantas, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri pirmininkas ir narys, įvairių meno ir repertuaro komisijų pirmininkas, taip pat – Lietuvos dainų švenčių vyriausiasis dirigentas bei meno vadovas. Kokios, Jūsų nuomone, yra mūsų šalies chorinio meno kultūros bei choro dirigentų ugdymo perspektyvos?

    Anuomet jaunuoliai noriai rinkdavosi choro dirigento specialybę. Dabar ši padėtis pasikeitusi ir tikrai ne į gerąją pusę. Dėl neatsakingo valdančiųjų požiūrio chorinio dainavimo kultūra Lietuvoje gerokai sunykusi, tad jaunam dirigentui labai sunku save realizuoti. Štai mėgėjų chorų vadovams mokamą atlygį sunku netgi pavadinti išmalda, nors jų įdedamas darbas yra didžiulis. Kita vertus, kaip vadovui išlaikyti autoritetą tarp chore dainuojančių muzikos mylėtojų, kuomet teikiamas finansavimas prilygintinas pasityčiojimui? Šitaip kertama pagrindinė medžio šaka, ant kurios vis dar bando išsilaikyti mūsų chorinio dainavimo kultūra. Juk chorvedžio profesija – labai plačių interesų, apimanti daugybę veiklos sričių, o mūsų valdantieji nesuvokia ar nenori suvokti, kad per dainavimą choruose galima formuoti žmogaus vertybes, mąstymą, netgi įdiegti tam tikrą pasaulėjautą ar suvokimą. Ne veltui tuo išmaniai naudojosi sovietinės ideologijos skleidėjai. Dainavimas gali tapti stipriu ginklu, nelygu, kokiose rankose jis laikomas. Ir kol kas ryškių prošvaisų šioje srityje nematau. Štai kad ir Kauno mokyklos – daugiau nei pusšimtyje ugdymo įstaigų egzistuoja vos keletas mišrių chorų. Kauno mėgėjų chorų vadovai neriasi iš kailio viliodami dainininkus, dažni atvejai, kai tie patys žmonės dainuoja keliuose choruose. Turėtume ugdyti žmones, nuo jaunų dienų diegti jiems meilę dainai – tada kolektyvai nejaus artistų stygiaus. Baisiausia, kai nedainuoja vaikai. Taip mes prarandame ištisas kartas: juk nedainavęs vaikystėje, daugeliu atvejų nedainuos ir suaugęs. Su tuo sieju ir savąją idėją valstybingumo šimtmetį pasitinkančiai Lietuvai: išmokykime kiekvieną vaiką, kad jis baigdamas mokyklą galėtų padainuoti bent kelias dešimtis liaudies dainų. Juk tautiškumo jausmas geriausiai suvokiamas per muziką, per liaudies dainą. Jeigu vaikai dainuos – atsigaus ir mūsų tautiškoji savastis. Dabar, deja, grimztame į populiariosios kultūros liūną. Netgi kažkokių vilčių teikęs projektas „Chorų karai“ pasuko ne ta linkme. Buvo nueita į maivymąsi pagal fonogramą, o dainavimui nepalikta vietos. Prisimenu atvejį, kai vienam iš tų „chorų“ koncerto metu dingo elektra. Stop. Viskas. Be fonogramos jie negali dainuoti. Argi tai choras? Tai – didžiausia apgaulė, fikcija. Liūdna, bet tokia rizikinga linkme einama ir Lietuvos Dainų šventėse. Siekiant apgaulingos kokybės arčiau mikrofonų pastatomi profesionalūs ar aukščiausių kategorijų chorai, o kiti išrikiuojami nuošaliau. Rezultatas efektingas, girdime komplimentus „O, kaip puikiai skamba Lietuvos chorai“. Bet juk tai – apgaulė ir apgaudinėjame ne ką kitą, o patys save. Tiek latviai, tiek estai mus palikę toli užnugaryje. Pamenu neišdildomą įspūdį palikusią viešnagę Latvijos dainų šventėje: scenoje dainuoja penkiatūkstantinis choras – geriausi iš geriausiųjų, o dar gausesnė publika tą patį repertuarą dainuoja kartu. Pasirodo, kaip klausytojai čia susirinkę kiti chorai, kurie atrankų metu nepateko į pagrindinių atlikėjų sąrašą. Toks masiškumas, tokia patriotiškumo banga išties spaudžia ašarą ir verčia pavydėti teisingo tų šalių valdžios požiūrio. Mūsų šalyje tokio požiūrio vis dar trūksta, tai galiu teigti drąsiai ir atsakingai. Tik liūdną šypseną kelia teiginiai, kad finansavimo ir dėmesio kultūrai negalima skirti daugiau dėl krizės ar kitų nepriteklių. Prisiminkime garsiąją Vinstono Čerčilio frazę, pasakytą antrojo pasaulinio karo metais po pasiūlymo sumažinti finansavimą kultūrai: „O dėl ko mes tada kariausime?“ Mūsų bėda ta, kad valdančiųjų tarpe turime per mažai žmonių, norinčių išgirsti ir girdėti. Ir aš pats, būdamas visuomeniniu veikėju ir Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu vis bandau iškelti rūpimas kultūrinio gyvenimo problemas ar pasiūlyti vieną kitą idėją, bet į tai dažnai numojama ranka: „ką čia tie menininkai – pašūkaus ir nurims...“. Stebiuosi mūsų valdžios požiūriu ir dar labiau neramina jų demonstruojamas nebaudžiamumas. Ką mes rodome savo jaunajai kartai? Tiesiog atvirai demonstruojame, kad Lietuvoje nėra vietos teisingumui ir atsakomybei. Ir argi tai neskatina jaunų žmonių palikti Tėvynę?

    Jūs, kilęs iš Dzūkijos, buvote pripažintas įsimintiniausiu Kauno menininku, apdovanotas I laipsnio Santakos garbės ženklu, „Auksinės krivūlės“ riterio ženklu, tapote ne tik  Kauno miesto garbės piliečiu, bet ir asmeniu, kurio vardas neatsiejamas nuo Kauno.

    Ilgametis darbas norom nenorom sutapatina su miestu, kuriame vykdai kryptingą veiklą. Kažkada viename straipsnyje buvo parašyta, kad vadovauti Kauno valstybiniam chorui buvau paskirtas todėl, kad esu kaunietis, turintis sąlygas gyventi šiame mieste. Niekaip nesuvokiu, iš kur gimė ši „fantazija“. Iš tiesų, iki atvykimo dirbti, Kaune buvau lankęsis vos du kartus. Jokio kito tiesioginio ryšio su šiuo miestu iki tol neturėjau. Na, o dabar negalėčiau savęs įvardinti kitaip kaip tik kauniečiu. Bėgant laikui suaugau, susitapatinau su šiuo miestu. Tiesa, kai prabėgus pirmajam choro veiklos dešimtmečiui atsivėrė keliai į didžiąsias tuometinės Sovietų sąjungos scenas, mums tekdavo dažnai vykti į Vilnių, repetuoti su J.Domarko vadovaujamu orkestru. Tuomet vadovybei kilo idėja perkelti chorą į Vilnių, siekiant sumažinti kelionių išlaidas. Bet mes likome Kaune. Išties, choras oficialiai buvo Lietuvos valstybinės filharmonijos padaliniu ir neišvengdavome paradoksalių situacijų: koncertai Kauno mieste buvo traktuojami kaip išvykos.

    Esate Pažaislio muzikos festivalio sumanytojas ir ilgametis meno vadovas, taip pat dalyvaujate kompozitorių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Edvardo Griego muzikos festivalio organizacinėje veikloje.

    M.K.Čiurlionio ir E.Griego muzikos festivalis – graži, koncentruota muzikos šventė, kurios pagrindinis iniciatorius – norvegų menininkas Espen Selvik. Šio renginio dėka suvienijamos dviejų šalių kultūros, skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas, ko pasekoje gimsta eilė puikių muzikos projektų. Džiaugiuosi būdamas šio muzikinio įvykio dalimi. Išties, kartais norint surengti įsimintiną festivalį nereikia ypatingų lėšų – tereikia tik sąlygų ir iniciatyvos. Štai turime Kaune restauruotus dviejų bažnyčių – Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) ir Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos – vargonus. Būtų galima racionaliau išnaudoti šiuos puikius instrumentus, sekant Norvegijos pavyzdžiu, organizuoti kassavaitinius vargonų muzikos koncertus. Paveldas, prie kurio restauravimo ženklia dalimi prisidėjo Kauno miesto savivaldybė, turėtų būti plačiau prieinamas visuomenei.

    Pažaislio muzikos festivalis – ilgiausiai trunkantis ir daugiausia koncertų bei renginių apimantis muzikos festivalis Lietuvoje. Jo pateikiamas renginių spektras itin platus, o viena iš reikšmingiausių detalių – Kauno pilies prieigose publikai dovanojamas spektaklis istorine mūsų šalies tematika. Istorinė lietuviška dramaturgija ne taip dažnai statoma teatrų scenose, tad į šį renginį nuolatos suplūsta gausybė žmonių, juos filmuoja ir transliuoja Lietuvos televizija. Festivalis pristato Lietuvai daugybę garsiausių užsienio šalių atlikėjų, skatina kultūrų bendravimą, garsina mūsų šalies vardą visame pasaulyje. Juk tik kultūros, muzikos dėka esame matomi kitose šalyse ir turime galimybę plėtoti savąją meninę raišką. Tad drąsiai galiu teigti, kad Pažaislio muzikos festivalis turi didelę reikšmę visos Lietuvos kultūriniam gyvenimui. Liūdna, kad šiais metais festivaliui buvo ženkliai sumažintas finansavimas. Dabartinės kultūros ministerijos propaguojama regionų plėtros politika man priimtina, bet derėtų suvokti, kad Pažaislio muzikos festivalis taip pat orientuotas į regionus – jo koncertai vyksta visoje Lietuvoje, ne tik Kauno mieste. Džiaugiuosi tuo, kad mūsų šalyje vyksta daugybė festivalių ir jie sulaukia ministerijos palaikymo, bet bandymas ignoruoti vieną solidžiausių muzikinių renginių man kvepia lobizmu. Deja, tai – realybė ir manau, kad reikia apie tai kalbėti. Juk kuo dažniau kelsime problemas į viešumą, tuo daugiau šansų, kad būsime išgirsti.

    Jūsų darbų barai itin platūs: Kauno valstybinis choras, pedagogika, visuomeninė veikla. Iš kur semiatės energijos?

    Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad veiklos turiu per daug. Prisimenant taisyklę, kad muzikantas negali visuose žanruose būti tobulas, ši nuostata galioja ir man – neįmanoma visur suspėti. Jeigu pilnai atsiduodi vienai veiklos sferai – automatiškai nukenčia kita. Prioritetine savo veiklos sritimi laikau Kauno valstybinį chorą. Kartais pamąstau – kas iš to, kad užsiėmęs visuomenine veikla padedu gimti vienam ar kitam projektui? Juk tuomet nukenčia mano prioritetinė sritis. Juolab, kad laiko ir energijos visiems veiklos barams toli gražu nepakanka. Sklando toks posakis: „jis gali viską ir dar daugiau“. Apie save to negalėčiau pasakyti. Visgi tenka laviruoti, aukojant brangų šeimai ir artimiesiems skirtą laiką. Kaip dvi tiek fizinę, tiek psichologinę formą padedančias išsaugoti priemones galėčiau įvardinti jogos praktikavimą ir pirtį. Štai netgi dabar esu ką tik po apsilankymo pirtyje. O jogos pratimus atlieku kiekvieną rytą. Be šio mankštinimosi proceso, ko gero, greitai prarasčiau formą. Užsiimu šia praktika nuo studijų Leipcige, kuomet patartas tenykščio gydytojo jogos pagalba įveikiau kamavusias sveikatos problemas. Joga teikia ne tik fizinės energijos, ji teisinga linkme nukreipia mintis, leisdama įtikėti, kad esi visada jaunas, atsiriboti nuo nereikšmingų problemų. Nors aiškiai suvokiu, kad mano amžius solidus, bet nejaučiu, kad metų našta sunkiai slėgtų. Juk išėjus į sceną snausti nėra kada, ten turi parodyti, ką gali, išjudinti ir uždegti visus atlikėjus. Be tinkamos energijos scenoje nėra kas veikti.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • foto Jonas Danielevicius_2017- (64)_1024x683-b5acd2cfabd841eb8a04b74a0cce9b12.jpg

    LAISVĖS GYNĖJŲ DIENOS MINĖJIMAS SITKŪNŲ RADIJO STOTYJE

    2018.01.12

    Sausio 13 d. 13 val. Kauno valstybinis choras kviečia Laisvės gynėjų dieną paminėti Sitkūnų radijo stotyje.

    Sitkūnų radijo stotyje vyks minėjimas-koncertas "Sausio 13-osios atmintis". Dalyvaus Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis), renginį ves Vilius Kaminskas. Organizatoriai kviečia kauniečius ir pakaunės gyventojus ateiti, pabūti kartu, prisiminti Sausio 13-osios išgyvenimus per muziką, dainą, laužo liepsnos šviesą.

    1991m. pradžioje sausio įvykių metu Kauno gyventojai rinkosi ginti strateginių objektų Lietuvos televizijos Kauno redakcijos S. Daukanto gatvėje, prie Sitkūnų radijo stoties ir Juragių televizijos retransliacijos stoties. Sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariuomenei užėmus Lietuvos televiziją ir radiją Vilniuje, laisvas žodis radijo eteriu visą Lietuvą pasiekė iš Sitkūnų. Televizijos programa iš Kauno televizijos studijos S.Daukanto gatvėje retransliuota iš Juragių. Tradiciškai svarbiausi Laisvės gynėjų dienos minėjimai vyks Vytauto didžiojo karo muziejaus sodelyje sausio 12 d., o sausio 13 d. - Juragiuose ir Sitkūnuose.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • DSC_3622-f562576ad0af0f846cd9996ea2a04969.jpg

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS VUPERTALYJE

    2018.01.11

     

    Seni bičiuliai sustiks Vokietijoje, Vupertalyje: sausio 8 d., pirmadienį,  20 val. Justus Franzas ir Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas P. Bingelis) kviečia į „Tautų filharmonijos" (Philharmonie der Nationen) naujametinį koncertą Vupertalio istorinėje didžiojoje miesto salėje "Stadthalle am Johannisberg".

    Justus Franzas kartu su Kauno valstybiniu choru atliks Ludwigo van Bethoveno devintąją simfoniją su baigiamuoju choru "Į džiaugsmą". Pagrindinė paskutinio posmo mintis  "Visi žmonės tampa broliais"  1985 m. buvo paskelbta kaip oficialus Europos ES himnas. Šio kūrinio rankraštis devintojoje simfonijoje buvo įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašo katalogą "Pasaulio atmintis".

     „Tautų filharmonijos" (Philharmonie der Nationen) projektai yra labai įdomūs ir orasmingi. Kelis kartus per metus čia susitinka muzikantai iš daugelio tautų intensyvaus darbo ir turistinių projektų metu. Serbai koncertuoja  su slovėniais, sirai su izraeliečiais, kinai su prancūzais, rusai su ukrainiečiais. Justus Frantzui pavyko surinkti talentingiausius pasaulio muzikantus ir  sukurti darniai skambantį  aukščiausio lygio muzikinį kolektyvą. 

    Petras Bingelis ir Justus Franz. Roberto Koncevičiaus nuotrauka

    Plačiau Skaityti viską Dalintis

<< <  Puslapis 2 iš 2